olivija dobilienė

Prieš kelias dienas reanimacijoje atsidūręs bei ligoninėje šiuo metu esantis 92-ejų metų profesorius Vytautas Landsbergis pasidalino džiugiomis naujienomis. Jo teigimu, sveikata gerėja ir viskas po truputį tvarkosi. Širdies problemos, dėl kurių profesorius atsidūrė ligoninėje, dažnai pasitaiko tokiame amžiuje. Nepaisant to, kardiologė įspėja, kaip apsisaugoti nuo širdies ligų ateityje, ypatingai vyresniame amžiuje. Pirmieji apie profesoriaus sutrikusią sveikatą pranešė TV3 Žinios.

Lietuvą apskriejo žinia, kad Lazdijuose žaisdamas krepšinį sukniubo ir mirė vyras. Kas konkrečiai nutiko, nustatys tyrimas. Tačiau neatmetama, kad žmogui galėjo sustreikuoti širdis, o medikai perspėja gyventojus dėl širdies ligų ir kada nedelsiant kreiptis į gydytojus. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, apie 19 val. 25 min. Lazdijuose, Vytauto gatvėje, žaisdamas krepšinį sukniubo dar vienas vyras (gim. 1970 m.). Atvykę medikai konstatavo mirties faktą.

Kasdien širdies ir kraujagyslių ligų diagnozę Europos Sąjungoje (ES) išgirsta daugiau nei 35 tūkst. žmonių. Geresne statistika negali pasigirti ir Lietuva – šalyje sergamumas vien išemine širdies liga yra net 4 kartus didesnis nei ES vidurkis. Prie aukšto sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) prisideda ne tik žalingi įpročiai, prasta „blogojo“ cholesterolio kontrolė, bet ir inovatyvių vaistų neprieinamumas, teigia gydytoja kardiologė prof. Olivija Dobilienė.

Vasariški karščiai vieniems žmonėms reiškia gerą poilsį ir atsipalaidavimą, tačiau kitiems – rūpesčius dėl sveikatos. Kardiologijos profesorė Olivija Dobilienė atkreipia dėmesį, kad karščių metu ypatingai atsargūs turėtų būti sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL), nes aukšta oro temperatūra gali sukelti jų paūmėjimą.

Lietuva jau daug metų garsėja kaip viena prasčiausiai su širdies ir kraujagyslių ligomis besitvarkančių valstybių, tačiau gydytojai kardiologai sako, kad šios „etiketės“ greitu metu atsikratyti nepavyks – pacientai, norėdami sumažinti savo cholesterolio kiekį kraujyje, privalo iš savo asmeninių lėšų pirkti itin brangius inovatyvius vaistus.

Ką reiškia rūpintis savo širdimi? Ar tam, kad turėtume sveiką širdį, pakanka reguliariai sportuoti ir sveikai maitintis? Menininkas Algis Kriščiūnas sako, kad nė neabejojo gera savo sveikatos būkle, kol susidūrė su netikėtomis širdies problemomis. Pasak jo, net jeigu laikomės sveikos gyvensenos, tai dar nereiškia, kad iš tiesų esame sveiki.

Dažniau nei kas antram Lietuvoje mirties priežastimi tampa širdies ligos, tačiau toli gražu ne visi išgirsta medikų raginimą ateiti pasitikrinti, kol sveikata dar nesušlubavo. Gydytojai ne tik stebisi, kaip dar vis tik per mažai lietuviai rūpinasi širdimi, bet ir prašo valdžios užtikrinti daugiau galimybių padėti šiems pacientams.  Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar pražudo daugiausiai žmonių – praėjusiais metais nuo jų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,5 proc.

Kardiologai skambina pavojaus varpais: Lietuvos vyrai – vieni iš trumpiausiai gyvenančių Europos Sąjungoje, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) didėja, o paslaugų prieinamumas prastėja. Negana to, naujai sudarytas tautiečius labiausiai žudančių ligų žemėlapis atskleidžia, kad situacija dalyje šalies savivaldybių yra išskirtinai prasta.

Hipertenzija, arba aukštas kraujospūdis, ekspertų laikoma paslėpta sveikatos krize, su kuria susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Negydoma hipertenzija gali turėti sunkių sveikatos pasekmių, negana to, dažnai nepastebima dėl simptomų nebuvimo. Gegužę minint Pasaulinę hipertenzijos dieną, vaistininkė Greta Vaitoškaitė bei profesorė, gydytoja Olivija Dobilienė pasidalino gyvybę gelbstinčiais patarimais.

Nors gyvenimas, atrodo, praktiškai grįžo į ikipandemines vėžes, vis dar atsiveja skaudžios ankstesnių ribojimų pasekmės. Gydytojai neslepia, kad tenka su apmaudu nustebti išvydus pacientus su užleistomis ligomis. Kita vertus, esama ir tokių, kurie skuba sau patys nusistatyti diagnozes jas būtinai siedami su persirgta COVID-19 infekcija.