Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar pražudo daugiausiai žmonių – praėjusiais metais nuo jų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,5 proc. visų mirusiųjų, 2021 m. – 48,2 proc.
Nors gyventojų sveikatos raštingumas auga, minėdami Pasaulinę širdies gydytojai teigia, kad to nepakanka.
Pandemija bloškė keliais metais atgal
Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentė prof. Sigita Glaveckaitė konstatavo, kad visuomenei vis dar trūksta žinių apie neigiamą cholesterolio įtaką, prevencijos priemones bei galimas ligų priežastis.
„Pasaulinės širdies dienos kontekste rūpinimąsi širdies sveikata vaizdžiai galiu pavadinti trimis drambliais, ant kurių laikosi žmogaus gyvybė. Tai sveika gyvensena, reguliarus kraujo ir širdies parametrų (cholesterolio, gliukozės, kraujo spaudimo, pulso) sekimas ir gydymasis pagal gydytojo rekomendacijas“, – pastebėjo ji.
Nors kardiologai jau buvo pradėję matyti teigimų ženklų dėl sergamumo kardiologinėmis ligomis mažėjimo, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė Olivija Dobilienė apgailestavo, kad COVID-19 pandemija viską bloškė atgal.
„Nors po platesnio statinų vartojimo pritaikymo mes matėme tam tikrus džiuginančius statistinius rezultatus, kad lyg ėmė mažėti sergamumas ir mirštamumas nuo šių ligų, COVID-19 pandemija viską bloškė kelis metus atgal.
Tai buvo visuotinė problema, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, pacientų baimė kreiptis į gydymo įstaigas, ir dabar neretai pacientai kalba apie pandemijos baimę“, – Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje konferencijoje kalbėjo ji.
42 metų pacientė širdį „užpjovė“ rūkydama
Iliustruodama rizikos veiksnių kontrolės svarbą gydytoja pateikė šviežią jaunos pacientės pavyzdį.
„Daugiau esu išeminės širdies ligos atstovė, gydome pacientus su lėtine išemine širdies liga, ūminiais įvykiais, ūminiu miokardo infarktu. Ir tenka pastebėti, kad jaunos 40–50 metų moterys pas mus patenka ne tik su miokardo infarktu, bet jau su išreikšta aterosklerotine širdies ir kraujagyslių liga.
Šią savaitę išleidome namo 42 metų amžiaus pacientę – jauna moteris su trijų vainikinių arterijų liga. Kaip vienas svarbiausių rizikos veiksnių jai buvo intensyvus rūkymas gana jauname amžiuje, nes jos cholesterolis buvo padidėjęs, bet ne tiek ženkliai, kad tai paaiškintų taip išplitusią atesrosklerotinę širdies ir kraujagyslių ligą“, – pasakojo O. Dobilienė.
Pasak jos, kuo daugiau rizikos veiksnių turi pacientas, kuo ilgesnis laikas, kada jie daro įtaką sveikatai, tuo labiau tikėtina, kad aterosklerotinė liga bus ankstyvesnė.
Nemokamai pasitikrina tik mažiau nei pusė
Profilaktiškai pasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų gali visi šalies gyventojai nuo 40 iki 60 m. Tai taikoma sveikiems gyventojams, kad būtų galima laiku išaiškinti rizikos veiksnius. Jau turintieji širdies problemų bet kada gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir specialistus.
Teigiama, kad nuo gegužės 1 d. atnaujinta širdies ligų prevencijos programa jau duoda reikšmingų rezultatų.
„Dar pernai buvo patvirtina naujoji Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa, išplečiant tikrinamų asmenų skaičių. Ji jau dabar duoda reikšmingų rezultatų – vien per kelis mėnesius patikrinta per pusę šimto tūkstančio asmenų, iš kurių kas trečiam nustatytas sveikatos specialistų pagalbos poreikis“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad tokias programas finansuoja ne visos valstybės, Lietuva tam skiria 12 mln. eurų, taip pat numatytos didelės lėšos iš Europos struktūrinių fondų.
Vis tik S. Glaveckaitė apgailestavo, kad prevencinėmis programomis pasinaudoja tik mažiau nei pusė žmonių, kurie galėtų tą padaryti.
„Nežiūrint to fakto, jog dalyvavimas programoje yra nemokamas, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos dalyvių aktyvumas nėra pakankamas. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šioje programoje kasmet sudalyvauja 46 proc. į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų“, – nurodė ji.
Baimė susirgti vėžiu didesnė
O. Dobilienė stebėjosi, kodėl polinkį susirgti onkologine liga turintis žmogus savo sveikatą tikrinasi uoliau, tačiau su kraujotakos ligomis yra visai priešingai.
„Jei paciento šeimoje buvo sergančiųjų onkologine liga, dažniausiai pacientas supranta, kad turi tikrintis tą sistemą, atlikti tam tikrus tyrimus. Jis supranta, kad polinkis sirgti yra didesnis, tad labiau linkę tikrintis.
Bet atrodo keista, kai pacientai sako, jog tėtis mirė 45 metų nuo miokardo infarkto, mama sirgo infarktu, buvo operuota širdis, bet jie patys nepadarė jokių pastangų, kad papildomai išsitirtų savo širdies ir kraujagyslių būklę. O jei pacientas turi genetinį polinkį, dar ir rūko, jiems nustatomas didelis cholesterolis, kuris nekoreguojamas, tie pacientai anksti suserga šia liga“, – pastebėjo gydytoja.
Profilaktiškai pasitikrinti dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų gali visi šalies gyventojai nuo 40 iki 60.
Ji teigė kartu matanti ir dar vieną problemą – visuomenėje pervertintą tik sveikos gyvensenos poveikį: „Pacientas galvoja, kad užteks tik mitybos sumažinti „blogąjį“ mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį. Nors jei pažiūrėsime mokslinių tyrimų duomenis, tik mityba šį cholesterolį gali padėti sumažinti apie 15 proc., ne daugiau.
Ir jei nustatome, kad pacientas turi pasiekti tam tikrą cholesterolio lygį, kuris pacientams yra skirtingas pagal širdies ir kraujagyslių ligų riziką, daugeliu atvejų mums reikia rimtesnių priemonių – medikamentų tam, kad sumažintume cholesterolį pagal poreikį 30, 50 proc. ar daugiau.“
Pasigenda naujausių metodų
Gydytojos taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva dar turėtų pasitempti ne vienu diagnostikos ir gydymo klausimu. O. Dobilienės pastebėjimu, nors prevencinė programa ir praplėsta, bet tolesnė diagnostika šlubuoja ir nėra taip paprastai prieinama pacientams.
„Mūsų šalyje dar yra daug netolygumų, kad pacientams būtų galima daug ilgiau atlikti sudėtingesnius radiologinius tyrimus. Taip yra labai svarbu ne tik diagnozuoti, bet ir gydyti“, – komentavo ji.
S. Glaveckaitė pabrėžė, kad profilaktinės patikros neapima šeiminėmis dislipidemijomis sergančių vaikų.
„Taigi organizuoti vaikų patikrą Lietuvoje taip pat būtų aktualu. Dėl diagnostikos ir gydymo metodų prieinamumo – ne visada turime galimybę atlikti diagnostinius radiologinius tyrimus, kurie iš esmės padėtų išvengti, sutrumpinti hospitalizacijos laiką ir sąlygotų savalaikę efektyvią prevenciją. Tad, manau, valstybė galėtų net sutaupyti.
Kitas dalykas, kalbant apie struktūrines širdies ydas, kad neturime inovatyvių technologijų, kurios prieinamos tokiose šalyse kaip Latvijoje, Lenkijoje, kurios ne vienus metus taikomos Europoje, yra įtrauktos į kardiologus vienijančių draugijų gaires. Tad norėtųsi artimesnės komunikacijos ir su ministerija, kaip galėtume tokias inovacijas taikyti ir Lietuvos gyventojams“, – kalbėjo ji.
Akis bado problemos dėl vaistų
Pasak O. Dobilienės, visuotinė problema – ir nepastovus medikamentų užtikrinimas, jų kompensavimo pokyčiai.
„Matome, kad labai smarkiai atsiliekame ir ne kiekvienas pacientas gali pirkti vaistą, jei jis nėra kompensuojamas. Ypač vyresnio amžiaus pacientai sunkiai susigaudo, kokius vaistus turi vartoti. Gydytojai kardiologai su viltimi laukia ir naujųjų inovatyvių vaistų kompensacijos, kurie galėtų būti prieinami tiems pacientams, kurie yra pačios didžiausios rizikos.
Kalbant apie naujausius vaistus, skirtus dislipidemijos gydymui, Lietuvoje atsiliekame nuo kitų Europos šalių. Kaip gydytojai esame sunerimę, nes neturėdami kompensacijos pačios didžiausios rizikos pacientams – su šeiminėmis dislipidemijomis, ankstyva aterosklerotine širdies ir kraujagyslių liga – neužtikrinsime jiems reikiamo gydymo“, – kalbėjo Kauno klinikų gydytoja kardiologė.
„Atrodo keista, kad pacientai sako, jog tėtis mirė 45 metų nuo miokardo infarkto, mama sirgo infarktu, buvo operuota širdis, bet jie patys nepadarė jokių pastangų, kad papildomai išsitirtų savo širdies ir kraujagyslių būklę.“
Be kita ko, O. Dobilienė atkreipė dėmesį į tam tikras pacientų grupes – mažesnio išsilavinimo, su mažesniu finansiniu aprūpinimu, socialiai labiau pažeidžiamos.
„Būtent tų grupių pacientai dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, tad mūsų, medikų, pareiga rasti kitokių, būtent tiems žmonėms labiau tinkamų komunikacijos priemonių, kad informacija apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką pasiektų ir tuos žmones“, – pastebėjo ji.
Kodėl nuo šių ligų lietuviai krenta kaip musės?
Paklaustos, kodėl Lietuvoje yra toks didelis sergamumas ir mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų, gydytojos įvardijo keletą priežasčių.
„Tai yra įvairiapusė problema. Viena vertus, mūsų intervencinė kardiologija labai aktyvi, pagal intervencinių vainikinių arterijų procedūrų dažnį 100 tūkst. gyventojų lenkiame net Prancūziją, bet pas mus žmonės daug dažniau serga ir miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.Tad reikėtų kalbėti apie daugelį sisteminių dalykų. Mes gyvenome tarybiniais laikais, kai nebuvo taip diegiami gyvensenos principai, perversmo laikas buvo susijęs su daug psichologinių problemų mūsų žmonėms.
Taip pat reikia paminėti, kad kiek vėliau pradėjus aktyviai užsiimti širdies ir kraujagyslių ligų prevencija pastebėjome, kad rizikos veiksnių paplitimas yra nemažas. Mūsų mityba visiškai kitokia nei tų, kurie gyvena prie Viduržemio jūros, mes tikrai nesveikai maitinamės“, – aiškino ji.
Gydytoja pridūrė, kad ne mažiau svarbi yra paciento elgsena jau įvykus kažkokiam širdiniam įvykiui. Deja, čia kuo pasigirti irgi neturime.
„Lietuva tarp kitų ES šalių liko paskutinėje vietoje paaiškėjus, kad net didžiausios rizikos pacientų grupėje, t. y. po miokardo infarkto, vainikinių arterijų stentavimo ar širdies operacijų, sumažinti MTL cholesterolį iki reikiamo lygio pavyko tik vienam iš dešimties pacientų. To priežastys – neteisinga ar klaidinanti informacija, mitai apie papildų naudą, nepakankamas medikamentų kompensavimas, inercija skiriant gydymą“, – aiškino profesorė.
Miršta staiga
S. Glaveckaitė pabrėžė, kad kai jau padaroma intervencija į žmogaus organizmą – tai jau yra ligos pasekmė, tačiau ji vystosi ilgus metus, todėl prevencija ir rizikos veiksnių kontrolė, švietimas apie juos yra labai svarbu.
Gydytojos priminė, kad labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į klasikinius dalykus, gerai visiems žinomus pagrindinius rizikos veiksnius – rūkymas, nejudra, antsvoris, padidėjęs cholesterolis, kraujo spaudimas, cukrinis diabetas ar padidėjusi gliukozės koncentracija. Kaip naujieji rizikos veiksniai įvardijama oro tarša, triukšmas.
„Viena vertus, mūsų intervencinė kardiologija labai aktyvi, pagal intervencinių vainikinių arterijų procedūrų dažnį 100 tūkst. gyventojų lenkiame net Prancūzija, bet pas mus žmonės daug dažniau serga ir miršta nuo širdies kraujagyslių ligų.“
Savo ruožtu D. Jankauskienė pabrėžė, kad lietuviai patiria labai daug streso, kuris širdies ir kraujagyslių ligoms vienas didžiausių peilių. Kartu ji tvirtino, kad sistemoje turima gerų pavyzdžių – štai projektas, skirtas poliligotiems ligoniams, parodė itin gerus rezultatus, tik tereikia užsiimti su kiekvienu žmogumi individualiai keičiant jų gyvenimo būdą, aktyvumą.
O. Dobilienė pridūrė, jog didžiausia problema tai, kad daug kraujotakos ligų pacientų miršta staiga ir neturi galimybės komunikuoti apie šios ligos prevencijos svarbą.
„Mes ne todėl prašome prioriteto skirti lėšas, kad esame kardiologai, bet dėl to, kad žmonės, kurie, serga širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač ūminėmis formomis – miokardo infarktu, miršta staiga. Taigi yra kitaip, nei kaip tie pacientai, kurie serga kita sunkia lėtine liga, kurie turi galimybių ir laiko kreiptis, iškelti ir viešinti problemą, atkreipti visuomenės dėmesį, suburti žiniasklaidą“, – apgailestavo ji.
