Tokią realybę nupiešusios šalies kardiologės tvirtino, kad vienos priežasties prastai situacijai paaiškinti nėra: akis bado ir per mažas finansavimas sveikatos priežiūrai, sveikatos paslaugo prieinamumo netolygumai, ir pačių žmonių abejingumas.
Atsiliekame nuo kitų Europos šalių
Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentė prof. Sigita Glaveckaitė atkreipė dėmesį, kad nemenką nerimą kelia tai, jog Lietuva kardiovaskulinės sveikatos rodikliais ženkliai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
„Mirtingumo skaičiai nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje nemažėja. Jei 2019–2020 m. nuo ŠKL mirė 52–55 proc. gyventojų, 2021 m. stebėjome 48 proc. siekiantį skaičių ir labai apsidžiaugėme. Tačiau tas džiaugsmas buvo labai laikinas, kadangi, preliminariais Higienos instituto duomenimis, 2022 m. nuo ŠKL mirė 53 proc. Lietuvos gyventojų. Tai – šokiruojantis skaičius. Palyginimui – beveik pusė Seimo narių sąstato per dieną miršta nuo ŠKL. Be to, turime didelį atotrūkį lyginant su kitomis ES šalimis, – Seime surengtoje konferencijoje kalbėjo ji.
Pasak gydytojos, lyginant su ES vidurkiu, Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos miršta 4 kartus daugiau žmonių. Ji pridūrė, kad, negana to, 2020 m. skaičiuojama numatoma gyvenimo trukmė vyrams yra 7 metais trumpesnė nei ES vidurkis.
„Bet gyvenimo trukmė – dar ne viskas, mums svarbūs sveiko gyvenimo metai. O jie tarp abiejų lyčių 8 metais yra trumpesni nei Europoje“, – konstatavo S. Glaveckaitė.
Atkreiptas dėmesys, kad situaciją pablogino ir COVID-19 pandemijos laikotarpis. Pavėluotas ar atidėtas pacientų kreipimasis į gydymo įstaigas dėl infekcijos baimės lėmė blogesnį gydymo efektyvumą, pati COVID-19 infekcija labiau komplikavosi jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kokios savivaldybės raudonos?
Pažymima, kad Lietuva iš kitų Europos šalių išsiskiria tuo, kad sergamumas nuo ŠKL čia yra 4,4 karto didesnis negu kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Higienos instituto duomenimis, pagal kuriuos ir sudarytas ŠKL žemėlapis, 2022 metais šalyje iš viso mirė 42 884 gyventojų, iš kurių 22 503, arba 53 proc. – nuo kraujotakos sistemos ligų.
Lietuva iš kitų Europos šalių išsiskiria tuo, kad sergamumas nuo ŠKL čia yra 4,4 karto didesnis negu kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Lietuvos darbingo amžiaus (40–64 m.) gyventojų ŠKL sergamumo bei mirtingumo žemėlapis atskleidė, jog net 12-oje savivaldybių mirštančiųjų nuo šių ligų skaičius yra gerokai perkopęs vidurkį
Į raudonąsias zonas, kur mirčių skaičius nuo ŠKL gerokai viršija vidurkį, jau įkopė Varėnos r., Lazdijų r., Kalvarijų, Jurbarko r., Šilalės r., Kelmės r., Pakruojo r., Biržų r., Anykščių r., Ignalinos r., Švenčionių r. ir Visagino savivaldybės.
Tuo metu mažiausias sergamumas fiksuojamas Neringos, Klaipėdos m., Kretingos m., Rietavo, Šiaulių m., Šakių r., Kazlų Rūdos, Kauno m. ir Kauno r., Kėdainių r., Panevėžio r. ir Panevėžio m., Kupiškio r., Alytaus m. bei Vilniaus m. savivaldybėse.
2020–2021 m. mirčių skaičius nuo kraujotakos sistemos ligų 100 tūkst. gyventojų 40–64 metų amžiaus grupėje 2021 ir 2020 metais siekė 280,59 ir 288,17.
Duomenis pristačiusios Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovės prof. Olivijos Dobilienės teigimu, panašios tendencijos stebėtos ir prieš dešimtmetį.
Atsilieka diegdama inovacijas
Gydytojų teigimu, sunku būtų įvardyti vieną priežastį, kodėl situacija šalyje tokia prasta.
„Priežastys yra kompleksinės ir negali dėl to kaltinti vien pacientą. Vienas dalykas – didelis rizikos veiksnių paplitimas, kuris nemažėja – vis dar rūkome, turime per aukštus cholesterolio rodiklius, ne visada koreguojame kraujo spaudimą. Kitas dalykas, yra labai dideli netolygumai tarp regionų – ir gydytojų, ir slaugytojų kiekiu, ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu.
Trečias svarbus veiksnys – slaugytojų apskritai trūksta. Jei ES skaičiuoja, kad vienam gydytojui turi tekti dvi slaugytojos, tai pas mus tas santykis lygus 1 su 1,7. Slaugytojai vis mažiau nori eiti dirbti į sveikatos priežiūros sistemą. Aišku, ne mažiau svarbus ir finansavimas“, – kalbėjo S. Glaveckaitė.
Jos tvirtinimu, Lietuva atsilieka ne tik nuo Europos, bet ir Baltijos šalių diegdami inovacijas ŠKL srityje.
„Neturime minimaliai invazyvių galimybių koreguoti tam tikras vožtuvų ir kita struktūrines širdies ligas, neturime inovatyvių vaistų kompensacijos arba ją gauname labai sunkiai. Net lyderiaujančiose ligoninėse neturime tų diagnostinių metodų, kuriuos turėtume turėti.
Ministerija yra patvirtinusi sveikatos priežiūros iniciatyvą, pagal kurią kardiologijai finansavimas tikrai yra ribotas ir matome, kad inovacijų diegti tikrai negalėsime. Vienam gyventojui 2019 metais buvo skiriamas 1800 eurų, kai ES vidurkis yra 3500 eurų“, – apgailestavo kardiologė.
Viena trumpiausių vyrų gyvenimo trukmė
Tęsdama kolegės mintį O. Dobilienė siūlė palyginti Lietuvos ir kitų ES šalių statistinius rodiklius.
„Mes lyg sakome, kad šiandien turime finansavimą ŠKL, šioms paslaugoms ir problemoms spręsti tarsi vienodą, bet ar tikrai pakankamą? Ligoninių lovų mes turime panašiai ir net daugiau nei kitose ES šalyse.
Mes vidutiniškai aktyvūs pagal savo sportinį aktyvumą, cukrinio diabeto atvejų turime panašiai kaip ir kitose ES šalyse. Mūsų žmonės taip pat tėra tik vidutiniškai nutukę, tačiau kodėl ŠKL ligomis mes sergame keturis kartus labiau, negu kad kitose ES šalyse. Kodėl mūsų vyrų gyvenimo trukmė yra viena iš trumpiausių Europoje?“ – kalbėjo ji.
„Per pastaruosius dešimtmečius išryškėjo didėjanti gyvensenos rizikos veiksnių įtaka ir paplitimas – sutrikusios gliukozės apykaitos, cukrinio diabeto, nutukimo, nejudros, atkreiptas dėmesys į psichosocialinius veiksnius ir stresą, oro taršos ir triukšmo poveikį“, – sakė O. Dobilienė.
Profesorė pridūrė, kad jei kitose šalyse net 50 proc. pacientų, kurie jau yra po miokardo infarkto, stentavimo, širdies operacijų, sugebama cholesterolio skaičius suvaldyti ir sumažinti tiek, kiek reikia pas mus tokių tėra 10 proc.
„Buvome ir išliekame „lyderiai“ pagal tai, kaip neužtikriname pačių svarbiausių rizikos veiksnių kontrolės“, – pabrėžė O. Dobilienė.
Spjauna į rizikos veiksnius
Specialistų teigimu, situacijai pakeisti reikia nuoseklaus keičiamųjų rizikos veiksnių – arterinės hipertenzijos, lipidų ir gliukozės apykaitos sutrikimų, nutukimo, nejudros, rūkymo – valdymo, ankstyvos ligos diagnostikos ir geriausio galimo gydymo.
„Per pastaruosius dešimtmečius išryškėjo didėjanti gyvensenos rizikos veiksnių įtaka ir paplitimas – sutrikusios gliukozės apykaitos, cukrinio diabeto, nutukimo, nejudros, atkreiptas dėmesys į psichosocialinius veiksnius ir stresą, oro taršos ir triukšmo poveikį“, – komentavo O. Dobilienė.
LSMU Kardiologijos klinikos gydytojos prof. Gintarės Šakalytės teigimu, per didelis mažo tankio lipoproteinų („blogojo“) cholesterolio dydis yra vienas iš svarbių keičiamųjų aterosklerotinės širdies ligos rizikos veiksnių. Lietuvoje tarp vidutinio amžiaus asmenų net 9 iš 10 nustatomos per didelės cholesterolio vertės.
„Gydant dislipidemiją, tik mažam procentui pacientų mažojo tankio cholesterolis sumažinamas pakankamai, o ypatingai rizikingai grupei, t. y. persirgus miokardo infarktu, dislipidemijos tikslai pasiekiami tik kas dešimtam. Svarbu suprasti, jog siektinos cholesterolio vertės yra skirtingos sveikam, nustačius didelę aterosklerotinės ligos riziką ar jau sergant širdies ir kraujagyslių liga“, – aiškino kardiologė.
Visiems pacientams gydytojai rekomenduoja sveikai gyventi: nerūkyti, judėti, rinktis Viduržemio jūros dietoje rekomenduojamus maisto produktus, savo sveikatos rodiklius aptarti su šeimos gydytoju.
Pažymima, kad jei šeimos gydytojas nustatė didelę širdies ligų riziką arba kardiologas diagnozavo aterosklerotinę ligą, gyvensenos pokyčių nepakaks, bus paskirtas gydymas vaistais.
„Svarbu ne tik nuolat vartoti vaistus, bet ir vertinti jų poveikį, t. y. atlikti lipidų tyrimą, žinoti ne tik savo tyrimo rezultatus, bet ir koks tikslinis mažojo tankio lipotroteinų cholesterolio dydis geriausiai jus apsaugo nuo širdies ligų progresavimo bei komplikacijų“, – pabrėžė G. Šakalytė.
Konferencijoje dalyvavusi Seimo narė Jurgita Sejonienė pridūrė, kad siekiant pagerinti mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius, pirmiausia reikia skirti dėmesį prevencijai ir visuomenės švietimui:
„Tinkamai prižiūrint širdį ir kardiovaskulinę sveikatą, galima ilgiau gyventi ir mėgautis aukštesne gyvenimo kokybe.“
Vis tik G. Šakalytė pastebėjo, kad jau dabar vykdomi prevenciniai užsiėmimai neatrodo pakankami. Čia ji išsakė abejonių dėl bendradarbiavimo su visuomenės sveikatos biurais.
„Tikrai matau jų darbo vangumą. Kitas momentas, kuris man, kaip gydytojai profesionalei, yra kiek atgrasus, tai dalis biurų remiasi ne mokslu grįstomis prevencijos priemonėmis. Pavyzdžiui, suprantu, kad joga yra puiku, bet ar tai keičia kardiovaskulinių ligų dažnį? Abejoju, nes tai nėra įrodyta. Ir tų pavyzdžių mes galime rasti labai daug. Ir man labai gaila, žiūrint iš kardiologo pozicijos, kad finansavimas yra skiriamas tokioms veikloms, kurios sukelia teigiamą emociją, tai irgi yra gerai, bet, manau, kad ta teigiama emocija tikrai nepakankamas veiksnys užkirsti kelią ŠKL“, – nuomonę išdėstė ji.
