nsgk

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atsidūrė ligoninėje. Apie tai pirmiausia socialiniuose tinkluose pranešė L. Kasčiūno žmona, o vėliau parlamentaras tai patvirtino ir tv3.lt. „Nepraėjo nė 1,5 valandos po narkozės, o jis jau dirba. Būtų jo valia, tai iš kart iš operacinės į darbą važiuotų. Tai prilaikau. Šiandienai užteks ir nuotolinių komentarų“, – „Facebook“ rašo Monika Kasčiūnienė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aiškinsis Lietuvos verslo ryšių su Rusija mastą ir tendencijas.  „Siekis yra įsivertinti mastą, tendencijas – sumažėjo ar padidėjo, intencijas nuo karo pradžios. Tiek importo, tiek eksporto prasme“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.    Pasak jo, bus žiūrima, kiek ir kokios įmonės, turinčios ryšių su Rusija, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.

Seime svarstant įstatymų pataisas dėl Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) rezervo, Vidaus reikalų ministerija (VRM) ruošia ir balandį parlamentui ketina teikti analogiškus siūlymus dėl kitų statutinių pareigūnų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas kartu su kitais Lietuvos parlamentarais lankosi Taivane, susitiks su prezidente Tsai Ing-wen.

699 Nekilnojamojo turto (NT) objektai – tiek iki šių metų lapkričio 15-os įsigijo Rusijos piliečiai Lietuvoje. Šis skaičius vos keliomis dešimtis mažesnis nei pernai, ir tai, anot politikų, itin rimta problema. Jų teigimu, šaliai deklaruojant rusų ir baltarusių neįsileidimo į šalį politiką, būtina užtikrinti, kad pastarieji negalėtų įsigyti nei namų, nei butų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas su grupe parlamentarų siūlo Lietuvos šaulių sąjungai kitų metų biudžete papildomai skirti 3,6 mln. eurų. Seimo NSGK pirmininkas atkreipia dėmesį, kad šiuo sprendimu Šaulių sąjungos finansavimas auga 50 proc., taip pat pabrėžia, kad papildomas lėšų skyrimas yra suderintas su premjere Ingrida Šimonyte.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas inicijuoja įstatymų pataisas, užkirsiančias kelią Rusijos ir Baltarusijos piliečiais Lietuvoje turėti ginklų. Politikas teigia, kad to reikia, jog neramumų atveju Lietuvoje nesusikurtų diversinių grupių.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) paraginta su vokiečiais suderinti karių dislokavimo datas, atsižvelgiant į Lietuvoje įrengiamos karinės infrastruktūros planus. Tokį sprendimą trečiadienį uždarame posėdyje priėmė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). „NSGK vieningai priėmė sprendimą, įpareigojantį, raginantį Krašto apsaugos ministeriją tą infrastruktūros įgyvendinimo planą susieti su vokiečių brigados dislokavimo planu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) penktadienį patvirtins įsipareigojimą keleriems metams dėl nepertraukiamo amerikiečių karių buvimo Lietuvoje. Penktadienį Briuselyje numatytas L. Austino susitikimas su Bukarešto devintuko šalių, tarp jų ir Lietuvos, gynybos ministrais.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas pritaria Vidaus reikalų ministerijos (VRM) iniciatyvai jos valdymo srityse nutraukti bendradarbiavimą. Pasak L. Kasčiūno, pasirašyti susitarimai realiai neveikia, nutraukus juos formaliai būtų pasakyta, kad Lietuva su Baltarusijos režimu neturi nieko bendro.

Du Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai siūlo įstatyme numatyti galimybę atimti pilietybę, jei asmuo padarė nusikaltimą prieš Lietuvą. Tokias Pilietybės įstatymo pataisas parengė ir registravo konservatoriai Arvydas Pocius bei Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aiškinsis, kokį poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui turi lietuvių verslas Rusijoje ir aptars teisines galimybes jį riboti. „Visais kampais pažiūrėsime“, – posėdžio išvakarėse BNS sakė šio komiteto pirmininkas konservatorius Lauryno Kasčiūnas. Anot jo, norima pasvarstyti, kaip turėtų elgtis tokį verslą turintys asmenys, tarp jų – ir politikai.

Antradienį sueina lygiai metai, kai Lietuva pradėjo vykdyti migrantų apgręžimo politiką, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, tai buvo vienas stipriausių nacionalinio saugumo sprendimų praėjusiais metais. Apie tai parlamentaras parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Šiandien – metai, kai pradėjome vykdyti migrantų apgręžimo politiką.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad neteisėtų migrantų apgręžimo politiką būtų galima įtvirtinti įstatymo lygmeniu, tačiau tam dar reikia politinio sutarimo. „Net yra minčių visai tai (apgręžimo politiką) įtvirtinti Lietuvos įstatymuose.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai lankosi Švenčionių rajone, kur pasienyje su Baltarusija statoma tvora.  Ši tvora – strateginis Lietuvos tikslas, norima tapti stipriausią sienos apsaugą turinčią ES valstybe nare. Pasak NSGK vadovo Lauryno Kasčiūno pasistatę fizinį barjerą nuo Baltarusijos nelegalių migrantų visiškai gal ir neišvengsime, bet jų sumažės bent 95 procentais.

Po mįslingo lėktuvo skrydžio iš Lietuvos siūloma griežtinti šalies oro erdvės reglamentus. Šiandien tai svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kariuomenės ir policijos atstovai. Anot jo pirmininko, praėjusią savaitę iš Lietuvos pakilęs lėktuvas, kuris kirto septynias Europos Sąjungos ir NATO valstybes, nepateikė skrydžio plano ir nereagavo net į pakilusius naikintuvus, atskleidė sistemos spragas, kurias reikia kuo greičiau užlopyti.

Po mįslingo tarptautinio skrydžio iš Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aiškinosi, kaip vyksta oro erdvės kontrolė. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad mįslingas skrydis iš Lietuvos turi daugiau kriminalinio, o ne grėsmės nacionaliniam saugumui prieskonio. „Ten tiek įvairių pikantiškų įdomybių, kad aš noriu palikti tyrėjams, profesionalams pasakyti, kiek jie gali pasakyti.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad Vokietija atsisako planų dislokuoti Lietuvoje karius yra interpretacija ir dėl to nereikėtų panikuoti. Antradienį „Financial Times“ pasirodė informacija, kad Berlynas siūlo 3,5 tūkst. karių brigadą dislokuoti ne Lietuvoje, bet Vokietijoje, esant poreikiui ji esą skubiai galėtų būti permesta į Baltijos šalis. L. Kasčiūno teigimu, tai – tik startinės pozicijos.

Baltarusijai iki šių metų pabaigos pratęsus bevizį režimą Lietuvos piliečiams, politikai svarsto imtis socialinės kampanijos ir įspėti vykstančiuosius apie grėsmes.

Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai imasi rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos, tai planuojama padaryti per mėnesį, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jam pavesta organizuoti ir koordinuoti procesą. „Tikiuosi, kad per mėnesį pavyks parengti. Dirbsime kartu su prezidento Nacionalinio saugumo grupės patarėjais.

Lietuva tampa panaši į Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, Lietuvai dabar itin svarbu karinių pajėgų stiprinimas, mat Rusija gali pateikti bet kokį įmanomą scenarijų.

Kol pasaulis kalba apie galimą Rusijos invaziją į Ukrainą, Kremlius ir toliau siekia demonstruoti savo minkštąją galią Lietuvoje. Prorusiški atlikėjai vienas po kito planuoja pasirodymus šalyje. Tarp jų – ir Vladimirą Putiną šlovinantis baleto šokėjas Sergejus Poluninas. Nacionalinio saugumo ekspertai ragina jo neįsileisti, teigdami, kad tokiam „Putiną aptarnaujančiam personalui“ Lietuvoje – ne vieta.

„Lietuvos geležinkelių“ elgesys parodė pernelyg didelę įmonės  priklausomybę nuo kontrakto su „Belaruskalij“ dėl šios trąšų gamybos milžinės tranzito, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Tarp į Lietuvą patekusių neteisėtų migrantų nustatyta keliolika su teroristinėmis organizacijomis siejamų asmenų, praneša naujienų portalas delfi. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas portalui tvirtino, kad nustatyta „keliolika tokių asmenų, kurie pateko į Lietuvą kaip neteisėti migrantai, ir apie kuriuos mes jau turime informaciją, jog jie siejami su viena ar kita teroristine organizacija ar grupuote“. Pasak jo, šiuo metu nuo liepą įvestos ekstr...

Po vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio esu šokiruotas. Dalis informacijos yra įslaptinta, tad ji liks istorijai. Tačiau net ir tai, kas yra viešoje posėdžio dalyje, sukrečia. Pirma. Vakar komitete, kurio uždaras posėdis netikėtai buvo pavadintas „bryfingu“, nors tokio žanro nenumato joks teisės aktas, buvo aiškiai pasakyta, kad sulaikyti į Lietuvos teritoriją prasmukę migrantai nuvežami prie pasienio ir jiems liepiama grįžti į Baltarusijos teritoriją.

Minsko režimo sukeltą migrantų krizę hibridine ataka įvardija ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos aukščiausi politikai. Ekspertai pažymi, kad jei prieš didžiąsias Vakarų valstybes nukreiptomis hibridinėmis atakomis siekiama išpešti naudos derybose, tai atakos prieš tokias valstybes kaip Lietuva gali būti įžanga į karinę agresiją. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje keltas klausimas, kokias pamokas išmokome iš migrantų krizės.

Ruošiamos įstatymų pataisos, kaip sumažinti kai kurių valstybės įstaigų ir strateginių įmonių priklausomybę nuo nepatikimų technologijų. Krašto apsaugos ministerija  baigia rengti siūlymus, kaip ateityje bus organizuojami programinės įrangos bei jos priežiūros viešieji pirkimai.

Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimai gali paskatinti kai kurių teisininkų ar organizacijų siekį pasipelnyti taip nesąmoningai padedant Minsko režimui, sako Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. L. Kasčiūnas interviu LRT radijui trečiadienį tvirtino, kad jį „pozityviai nustebino“ EŽTT sprendimai dėl Lenkijos ir Latvijos, kuomet rugpjūčio pabaigoje teismas įpareigojo šalis teikti pagalbą kelioms migrantų grupėms.

Baltarusijos pareigūnų veiksmai pasienyje, kai 12 jų pateko į mūsų šalies teritoriją, yra provokacija, į ją Lietuva reaguos, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Pamokos iš tikrųjų yra aiškios – bus nota, taip pat, matyt, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes šie žmonės stūmė nelegalius migrantus – tai yra jau nelegalios migracijos organizavimas – tai bus teisiniai procesai pradėti“, – BNS sakė jis.

Dėl antradienį vykusių riaušių sostinėje ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) susirinko į slaptą posėdį aptarti saugumo padėties šalyje. Aptartas ir kai kurių politikų indėlis į riaušių kurstymą. Po posėdžio NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Delfi komentavo, kad apkaltos tikimybė Seimo nariams, dalyvavusiems ir kursčiusiems riaušes, didėja.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas piktinosi dėl Seimo kontrolieriaus įstaigos atstovų elgesio. „Lietuvos pasieniečiai ir kiti jiems talkinantys vidaus reikalų sistemos pareigūnai šią savaitę itin sėkmingai pasipriešino Baltarusijos režimo priešiškiems išpuoliams, užkardė juos, apgynė Lietuvos valstybės sienas ir nacionalinio saugumo interesus.

Su migrantais susitikę Lietuvos politikai sulaukia ne tik priekaištų, bet ir pasiūlymų. Štai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Lauryną Kasčiūną pabėgėliai palaikė kelionių į Vokietiją organizatoriumi. Politikas, pabendravęs su neteisėtai sieną kirtusiais migrantais, dalinosi įspūdžiais su žurnalistais. Pirmiausiai politikas sulaukė nepasitenkinimo dėl tiekiamo maisto. „Mano požiūriu, nelabai pagrįsti priekaištai apie tai, kad nori geresnio maisto.

Nelegalūs migrantai ir toliau plūsta į Lietuvą iš Baltarusijos. Pasieniečiai stebisi nelegalų vedlių iš Baltarusios pusės taktika – migrantai pristatomi ten, kur Lietuvos pareigūnai juos greit išgaudo. Vis tik vietomis siena su Baltarusija yra kone kiaura – nėra nei vaizdo kamerų, nei tvoros, o šiemet sulaikytas rekordinis nelegalų skaičius mums kainuos šimtus tūkstančių eurų, mat Lukašenkos režimas panoro susigrąžinti vos keletą, įtartinų piliečių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad pagal blogiausią scenarijų per savaitę Lietuvos sieną iš Baltarusijos galėtų bandyti kirsti apie 300 nelegalių migrantų. „Yra antradienį, ketvirtadienį reisai iš Bagdado į Minską ir iš Stambulo į Minską. Iš viso – keturi reisai, o su jais koreliuoja migracijos bangos. Tais reisais iš esmės ir atskrenda žmonės iš Sirijos, Irako. (...) Keturi reisai – 600 žmonių.

Lietuva svarsto galimybę siųsti karių į Prancūzijos vadovaujamą antiteroristinę operaciją Malyje. Šią savaitę pirmieji svarstymai vyko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK). Komiteto nariai palankiai įvertino tokią galimybę ir rekomendavo ją apsvarstyti Vyriausybei.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetai pirmadienį rengia neeilinį bendrą posėdį dėl Minske priverstinai nutupdyto keleivinio lėktuvo. Posėdis bus uždaras, į jį kviečiami Valstybės saugumo departamento, Užsienio reikalų ministerijos atstovai, civilinės aviacijos ekspertai, BNS sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Tarptautinio saugumo forumo hibridinėms grėsmės aptarti dalyviai joms atremti siūlo nuo kitokios krizių valdymo sistemos iki siekio pritraukti daugiau Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) investicijų į Lietuvą.

Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pateikė atsakymą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kasčiūnui dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus skyrimo proceso, kuriame galėjo dalyvauti prezidentas Gitanas Nausėda. Dokumente buvusio ministro buvo klausiama, ar eidamas šias pareigas jis gavo raštu ar elektroniniu paštu pasiūlymų skirti konkrečius asmenis į karinės žvalgybos vado pareigas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą. „Viena iš idėjų yra labai konkrečiai įvardinti konkrečius nedemokratinių valstybių gamintojus, kurių informacijos ir ryšių technologijų įranga kelia potencialią grėsmę šalies ir nacionaliniam saugumui, ir neturėtų būti naudojama Lietuvai diegiant penktos kartos 5G judrųjį ryšį“, – ketvirtadienį Seime sakė L. Kasčiūnas.

Ne tik Rusija ir Kinija, kaip įprasta girdėti, šį kartą laikomos grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Išskirdamas penkias grėsmes šalies saugumui, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas be šių valstybių mini dar ir Covid-19 pandemiją, Baltarusijos santykius su Rusija bei Europos Sąjungą kamuojančias problemas.  Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pateikė prognozes Lietuvos saugumo ir gynybos politikai 2021 metams.

Seimo komitete pirmadienį aptariama situacija dėl naujos COVID-19 viruso atmainos. Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius, kalbėdamas apie įvairiose valstybėse užfiksuotą Covid-19 infekcijos greičiau plintančią atmainą sakė, kad nustatė 7 atvejus, kur galima būtų įtarti naująją viruso atmainą ir atliekami išsamesni tyrimai. Santaros klinikų direktorius F. Jankevičius pabrėžė, kad naujosios viruso atmainos užkrečiamumas yra didesnis.

Neseniai antrą kadenciją Valstybės saugumo departamentui (VSD) pradėjęs vadovauti Darius Jauniškis inicijuoja žvalgybos tarnybos struktūros pertvarką.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas prabilo apie apkaltą komitete dirbantiems opozicijos atstovams, kaltindamas dėl nutekintos tarnybinės informacijos ir keldamas abejones dėl konservatorių leidimų dirbti su slapta informacija. Opozicijos atstovai šias iniciatyvas vadina politine medžiokle.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas valstietis Dainius Gaižauskas išlaikė postą. Trečiadienį balsuojant dėl opozicijos atstovų inicijuoto nepasitikėjimo, už tai balsavo šeši komiteto nariai, ir lygiai tiek – šeši valdantieji – buvo prieš. Opozicijos atstovai reikalavo, kad D. Gaižauskas nusišalintų sprendžiant klausimą dėl jo galimybių eiti komiteto vadovo pareigas, tačiau šis sakė nematantis tam pagrindo. Be jo balso opozicija būtų turėjusi daugumą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) opozicijos atstovams nepavyko trečiadienį į darbotvarkę įtraukti klausimo dėl nepasitikėjimo komiteto vadovu „valstiečiu“ Dainiumi Gaižausku. Balsuoti dėl nepasitikėjimo D. Gaižausku ir rinkti naują komiteto pirmininką pasiūlė konservatorių atstovas Laurynas Kasčiūnas. Už tai, kad klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę, balsavo šeši komiteto nariai, šeši, tarp jų ir D. Gaižauskas, buvo prieš.

Nacionalinės gynybos ir saugumo komiteto (NSGK) posėdyje Sveikatos apsaugos ministras ir ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Aurelijus Veryga sakė, kad šiuo metu šalyje yra tokia padėtis, kad visi žmonės vertinami, kaip galimai užsikrėtę. Būtent todėl ir priimtos rekomendacijos žmonėms dėvėti kaukes viešose vietose, o grįžusiems iš užsienio izoliuotis.

Antradienį rytą į uždarą posėdį Seime susirinko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai, kuriems Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai tikėtina pateikė informaciją apie savo veiklą, jos metodus, dalinai atskleidė žvalgybos „virtuvę“. To prireikė, kai prieš savaitę buvo paviešinta informacija apie žvalgybos pareigūno Vytautui Bakui suteiktą informaciją.

Antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) rengia neeilinį uždarą posėdį, kuriame vertins Vytauto Bako praeitą savaitę pateiktą informaciją, dėl „galimo neteisėto kišimosi į rinkimų procesus, neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo“. NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas po posėdžio sakė, kad V. Bako informacija – nepasitvirtino, pažeidimų, esą nerasta, jokios institucijos nenusižengė įstatymams.

Seimo narys ir lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignev Jedinskij savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, neprašysiantis leidimo dirbti su slapta informacija, nes jam „nuolat tenka bendrauti su asmenimis, galimai bendradarbiaujančiais su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis“.  Tai jis pareiškė po to, kai kitas parlamento narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydamas inicijuoti leidi...