„Departamentas, suderinęs su prezidentu, premjeru bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, išgyvens tam tikrus struktūrinius pertvarkymus artimiausiais metais, kad suefektyvintų savo darbą, orientuotųsi į naujai kylančias grėsmes, kad nepražiopstume tam tikrų atvejų“, – trečiadienį po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė D. Jauniškis.
„Einame prie geresnės kokybės“, – pridūrė jis.
Detalesnius pokyčius jis atsisakė nurodyti, nes žvalgybos tarnybos struktūra nėra vieša.
D. Jauniškio teigimu, koronaviruso pandemija ir žvalgybai iškėlė naujų iššūkių.
„Norėtume daugiau atkreipti dėmesį į tokias grėsmes, kaip COVID-19 atvejis, ar kitas kylančias rizikas, kurios ateityje buvo ir bus“, – sakė VSD direktorius.
Anot jo, pokyčiai leis departamentui dirbti efektyviau, patikimiau, greičiau reaguoti.
Seimo NSGK pirmininkas valstietis Dainius Gaižauskas savo ruožtu teigė, kad ir parlamentinė kontrolė, ir Seimo kontrolierių tyrimas atskleidė kai kurias VSD valdymo, veiklos spragas. Nauja struktūra turėtų jas ištaisyti.
„Tikrai bus sustiprinta bendra VSD veikla tiek žvalgyboje, tiek kontržvalgyboje“, – teigė jis.
Lietuva yra sukūrusi mechanizmus apsisaugoti nuo neigiamų investicijų
Be to, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius teigė, kad Lietuva yra sukūrusi mechanizmus apsisaugoti nuo neigiamų investicijų atėjimo.
„Lietuva yra sukūrusi mechanizmus apsisaugoti nuo neigiamų investicijų atėjimo pas mus. Mano giliu įsitikinimu, situacija yra kontroliuojama, informacija teikiama nuolat. Lietuva saugi“, – trečiadienį po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė Darius Jauniškis.
Jis teigė, kad žvalgyba nemato didėjančių tendencijų dėl pavojingų investicijų.
VSD vadovo teigimu, kaip ir nurodyta grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, investuotojai iš trečiųjų šalių labiausiai nori steigti finansinių technologijų, mokėjimų ir elektroninių pinigų įmones.
D. Jauniškio teigimu, taip pat juos domina energetika, IT technologijos, infrastruktūra.
VSD, stebėdama verslo aplinką, labiausiai dėmesį kreipia į investicijas iš Rusijos ir Kinijos.
NSGK pirmininkas valstietis Dainius Gaižauskas savo ruožtu sakė, kad nesaugioms investicijoms Lietuva turi nubrėžti „raudonąsias linijas“.
Šio komiteto narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad tokia „raudonoji linija“ padėtų suvaldyti rizikas.
„Mums reikia aiškiai nusistatyti formulę, kas yra ta „raudonoji linija“, kur įmanoma suvaldyti rizikas, o kur tiesiog reikia brėžti „raudoną liniją“ ir pasakyti labai aiškiai, kad tai yra patikimi tiekėjai ir nepatikimi tiekėjai, yra juodas sąrašas, yra baltas sąrašas“, – sakė jis.
Anot parlamentaro, vienas didžiausių dabar klausimų ir Lietuvai, ir visam Vakarų pasauliui yra susijęs su 5G ryšio saugumu bei patikimumu.
„Esame gavę JAV pasiūlymą pasirašyti deklaraciją dėl 5G saugaus tiekimo, taip pat yra Pompeo (JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo – BNS) pasiūlymas, kad diplomatiniai informacijos srautai eitų tik per saugius kanalus. Deklaraciją su JAV yra pasirašiusi ir Estija, ir Latvija, ir Lenkija, mes nesame, taip pat nesame prisijungę prie Pompeo iniciatyvos“, – teigė L. Kasčiūnas.
Jis vylėsi, kad Seimas priims svarstomas pataisas, jog potencialūs 5G ryšio tiekėjai, telekomunikacijos kompanijos, būtų patikrintos nacionalinio saugumo požiūriu.
