Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pateikė prognozes Lietuvos saugumo ir gynybos politikai 2021 metams.
Pirmasis iššūkis – Covid-19 pandemija
L. Kasčiūnas įvardijo penkis iššūkius Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pirmasis iššūkis – Covid-19 pandemija, neigiamai atsiliepianti Lietuvos gyventojų sveikatai ir šalies ekonomikai.
„Vienas pagrindinių iššūkių šiandien ir ateinančiais metais – ar 2021 pavyks atsisveikinti su pandemija. <...> Bandymai stabdyti koronaviruso plitimą priklausys nuo vakcinacijos tempų ir mastų. Čia išlieka pagrindinis iššūkis – efektyvios ir saugios vakcinos gaminimas ir pristatymas“, – žurnalistams kalbėjo L. Kasčiūnas.
Su tuo susijusi svarbi problema – dalies piliečių nusistatymas prieš vakcinavimą.
„Tik priminsiu, kad sociologinės apklausos rodo, kad tvirtai apsisprendę skiepytis yra apie 40–45 proc. Lietuvos visuomenės. 30 proc. visuomenės dėl įvairių priežasčių abejoja tai daryti“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Kartu jis pažymi, kad problemų kelia naujos Covid-19 atmainos bei nepakankamai greitas Covid-19 diagnozavimas ir židinių suvaldymas.
„Būtina įvertinti ir ilgalaikes pandemijos pasekmes gyventojų sveikatai. Tiek dėl galimų ilgalaikių komplikacijų persirgus šia liga, tiek dėl laiku nenustatytų kitų ligų, pavyzdžiui, onkologinių“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Antrasis iššūkis – didžiųjų valstybių įsigalėjimas
Antruoju iššūkiu Lietuvos nacionaliniam saugumui L. Kasčiūnas vadina „didžiųjų valstybių koncerto sugrįžimu“. Kaip pavyzdžius jis pateikia tarptautinius santykius, karinius konfliktus, kuriuose tarptautinės sąjungos – ESBO, ES ar JTO – buvo nustumtos į šalį.
„Akivaizdu, kai silpnėja tarptautinė teisė, tarptautinės institucijos, tai neatitinka Lietuvos interesų. Pagal galios pusiausvyros taisykles, mažosios valstybės tampa tuo, ką Vladimiras Putinas kartą pavadino keičiama valiuta – kai nustoja galioti daugiašalės tarptautinės teisės normos“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Čia pat jis įvardija su pasaulio milžine JAV susijusias problemas, kurios gali neigiamai atsiliepti Lietuvai.
„JAV posūkis link Kinijos, gilėjanti JAV ir didžiųjų Europos Sąjungos valstybių takoskyra, jeigu mes nesugebėsime teisingai išlaviruoti bei teisingai pasirinkti prioritetų, gali lemti, kad Lietuva susidurs su rimtu iššūkiu 2021 metais įtikinti JAV sustiprinti karinių pajėgų buvimą Baltijos regione“, – pastebėjo L. Kasčiūnas.
Trečiasis iššūkis – ES bandymai eiti strateginės autonomijos keliu
Seimo nario teigimu, įvykus „Brexit“, girdėti vis daugiau kalbų apie Europos Sąjungos autonomiją, o tai, jo manymu, atveria kelią Europos fragmentacijai.
„Po „Brexito“ atsiranda galimybės ir kitos Europos scenarijams. <...> ES viduje didėja skilimas tarp Lenkijos, Vengrijos ir Vakarų Europos valstybių“, – sakė NSGK pirmininkas.
Jis akcentavo, kad Europos autonomijos idėja neturi tapti iššūkiu NATO.
„Lietuvos interesas – tik tokia Europos saugumo ir gynybos politika, kuri papildytų NATO. Turime kalbėti ne apie strateginę autonomiją, o apie europinio ramsčio NATO viduje stiprinimą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Ketvirtasis iššūkis – Kenijos technologijos
Ketvirtuoju iššūkiu L. Kasčiūnas skambiai vardina „Kinijos technologinį diktatą“. Čia jis mini Kinijos palydovus, 5G ryšį, povandeninius kabelius ir kitas technologijas.
„Drįstu teigti, kad Kinijos technologinė diktatūra privers daugelį šalių artimiausiais metais rinktis – priklausyti Amerikos arba Kinijos technosferai“, – įžvelgė L. Kasčiūnas.
Anot Seimo nario, šiuo klausimu Lietuvos interesai visiškai sutampa su JAV saugumo interesais.
„Atitinkamai mes turėtume vertinti mūsų bendradarbiavimą su Kinija. Nacionalinio saugumo užtikrinimas turi nusverti visus kitus bendravimo su Kinija aspektus. Lietuvos ekonominiai ryšiai neturi suteikti Kinijai svertų veikti Lietuvos vidaus ir užsienio politikos sprendimus“, – pažymėjo parlamentaras.
Penktasis iššūkis – Baltarusijos ir Rusijos sąjunga
Paskutiniu, penktuoju, iššūkiu L. Kasčiūnas laiko Baltarusijos ir Rusijos santykius.
„Esminis Lietuvos interesas Baltarusijos atžvilgiu yra šios šalies nepriklausomybė ir demokratėjimas. Rusijos ir Baltarusijos sąjunga kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes, jai tapus realybe, Rusija de facto taptų tiesiogine Lietuvos kaimyne“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Peržiūri nacionalinio saugumo strategiją
Gruodžio pradžioje NSGK pradėjo Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos peržiūrą.
„Ko mes visi norėtume labiau, kad strategijas būtų labiau strategiška. Nacionalinio strategija negali būti dar viena sektorinė strategija“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, Seimo pavasario sesijoje pabaigoje tikimasi patvirtinti naują nacionalinio saugumo strategiją.
