nors seimas

Nors Seimas paskutinėmis pavasario sesijos dienomis nutarė atidėti pensijų kaupimo įstatymų paketo svarstymą rudens sesijai, tačiau žiniasklaidoje sukeltos pasipiktinimo šiais įstatymais bangos nerimsta dar ir dabar. Kaip dažnai būna, kritika neapsiribojo naujųjų įstatymų analize, bet išvirto į bendrą nepasitenkinimą Seimu ir Seimo nariais. Peržvelgęs kelis smarkesnių Seimo kritikų straipsnius pensijų kaupimo tema radau nemažai nepamatuoto pykčio, taip pat tiesiog klaidingų teiginių.

Nors Seimas dar vasarą priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias nuo sausio 1–osios turi atsirasti prokurorų atrankos, atestacijos ir etikos komisijos, kuriose būtų ir visuomenės atstovų, jos dar neveikia, rašo „Lietuvos rytas“. Komisijos nebaigiamos formuoti dėl to, kad atstovų į jas nepasiūlė tokią teisę turintis Vyriausybės vadovas. Premjeras Andrius Kubilius kol kas nepateikė kandidatų nė į vieną iš penkių komisijų.

Nors Seimas deklaruoja parlamentinei veiklai skirtų išlaidų mažinimą, galima įtarti, kad ši institucija šiuo metu ieško galimybių, kaip ne taip tiksliai nustatyti, ką galima pirkti ar kokias paslaugas galima naudoti, už šiai veiklai skirtus pinigus. Jei tokia tvarka įsiteisėtų, visuomenei būtų sunkiau sekti savo išrinktųjų tikslingas ar ne visuomet būtinas išlaidas, o kartais ir pomėgius.

Aiškėja daugiau aplinkybių vagystės iš Seimo kasos byloje. Sulaikyta Seimo kanceliarijos kasininkės Reginos Petkelienės draugė, kuriai moteris skolino pinigus. Seimo kanceliarijos kasininkė R.Petkelienė dvi paras praleido areštinėje, kuomet po inventorizacijos paaiškėjo, kad kasoje trūksta per 400 tūkst. litų. Įtariama, kad moteris iš banko paėmusi pinigų Seimo kanceliarijai dalį sumos pasiliko ir paskolino draugei.

Vienuoliktos savaitės „Veidų lenktynių“ dešimtukas tarsi apibendrina Lietuvos garsenybių darbo ir gyvenimo pasiekimus 2008-aisias metais. Štai dainininkė Gintarė Karaliūnaitė laiko veltui neleido: pakeitė gyvenamąją vietą, susirado naujos veiklos ir naują mylimąjį. Todėl ir metų pabaigoje ji turi ką prisiminti ir papasakoti žurnalistams. Tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime 2008-ieji buvo itin geri ir „sidabrinei“ buriuotojai Gintarei Volungevičiūtei.

Nors Seimas gavo teigiamą Vyriausybės išvadą dėl Aukštojo mokslo įstatymo pataisų, tačiau „gerai besimokančio“ studento sąvokos svarstyti nesiryžo – po ilgų diskusijų klausimas nukeltas iki kito posėdžio, rašo „Respublika“. Sutaria visi, išskyrus Seimą Vakar posėdžiavęs Ministrų kabinetas pritarė Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo projektui, pagal kurį gerai besimokančiais laikomi visi studentai, sesiją išlaikę be akademinių skolų.

Ši šmeižto kampanija prasidėjo, kai piliečių iniciatyvinė grupė 2000 m. sausio 21 d. Vyriausiojoje rinkimų komisijoje įregistravo 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2454. Tuo metu esant konservatorių Vyriausybei situacija šalies švietimo ir aukštojo mokslo sistemoje buvo tragiška.

Nors Seimas atmetė elektroninį balsavimą įteisinančias įstatymo pataisas, vis dėlto balsavimo sistemai pirkti jau yra numatyta 900 tūkstančių litų. Informacinės visuomenės plėtros komiteto Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis Kalinauskas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad lėšos, skirtos balsavimo įrangai pirkti, yra numatytos nuo pernai metų liepos mėnesio, kai Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta balsavimo internetu programa ir jos priemonės.

Nors Seimas šią savaitę priėmė Darbo kodekso pataisas, gerokai palengvinančias streikų organizavimą,  streikų  banga Lietuvai negresia. Paradoksalu, bet blogėjant ekonominei situacijai, daugeliui lietuvių bus kur kas svarbiau išsaugoti darbo vietą, nei kelti reikalavimus darbdaviams, mano ekspertai. Ne taip seniai  per Lietuvą nuvilniję mokytojų streikai nebuvo perkūnas iš giedro dangaus: nepatenkinti žeminančiais atlyginimais pedagogai bruzdėjo jau nuo praėjusių metų.

Nors Seimas įstatymais bei nutarimais yra įpareigojęs Vyriausybę iki 2008 m. pradžios sukurti valstybės turto informacinę paieškos sistemą, ministrų kabinetas iki šiol nesiėmė šių teisės aktų vykdymui reikalingų veiksmų. Susidariusią padėtį ketvirtadienį neigiamai įvertino Seimo Audito komitetas, pažymėjęs, jog valstybė turėtų žinoti, kokio dydžio ir kokiu turto ji disponuoja.

Neoficialiomis žiniomis, į tarnybą Valstybės saugumo departamente (VSD) po devynis mėnesius trukusios nežinios antradienį grąžintas kontržvalgybininkas Vilmantas Bieliauskas sulaukė naujo tarnybinio tyrimo - dėl bendravimo su žiniasklaida, praneša DELFI.lt„VSD statuto nustatyta tvarka tokie dalykai yra sprendžiami“, - atsakydamas į DELFI klausimą trečiadienį sakė VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius.

Nors Seimas po pateikimo jau pritarė tiesioginius mero rinkimus įteisinančioms Konstitucijos pataisoms, valdančioji dauguma iki šiol nėra sutarusi dėl būsimo savivaldos modelio. Lietuvos savivaldybių asociacija į „Omni.lt“ organizuotą konferenciją atsiųstame laiške Darbo partijos siūlomą modelį pavadino žingsniu atgal. Darbo partijos vicepirmininko Viktoro Muntiano pateiktose Konstitucijos pataisose (http://www3.lrs.

Turbūt daugelis sutiktų, kad Respublikos Prezidento Rolando Pakso apkalta užsitęsė per ilgai. Artėjame prie ribos, kai žmonėms bus ne tiek svarbu, kaip ji baigsis. Bus svarbiausia, kad baigtųsi kuo greičiau. Prasidėjusiame Prezidento skandale socialdemokratų partija ir mūsų frakcija Seime užėmė išmintingą ir vienintelę galimą teisinėje valstybėje poziciją. Mes nepuolėme nei kaltinti, nei ginti Prezidento Rolando Pakso.

Nors Seimas yra ta institucija, kuria labiausiai nepasitikima, tačiau, daugumos (80 proc.) Lietuvos gyventojų nuomone, Seimas Lietuvai yra reikalingas. Kas šeštas respondentas (17 proc.) mano, kad Seimo Lietuvai nereikia, rodo "Omni Laiko" užsakymu rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atlikta apklausa. Daugiausiai “Seimo skeptikų” yra tarp mažesnes pajamas, žemesnį išsilavinimą turinčių ir senesnių respondentų. Beveik trečdalis (30 proc.

Seimo Liberalų ir centro frakcija apgailestauja, kad antradienį Seimo priimtas Lietuvos kariuomenės struktūros planas iki 2008 metų nenumato aiškių profesionalios kariuomenės atsiradimo šalyje perspektyvų. Šios opozicinės frakcijos nuomone, Lietuva taip pat turėtų dar labiau mažinti savo kariuomenę.

Jeigu būtų galima pasirinkti, kuo būti, daugiau kaip 47 proc. gyventojų taptų teisėjais arba sėkmingais verslininkais. Tokius viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter" apklausos rezultatus publikuoja žurnalas "Veidas". Pagal juos, teisėjų "kailyje" norėtų pagyventi 27,5; sėkmingo verslininko - 19,7 proc. apklausos dalyvių. Nors Seimas ir nepasižymi aukštais reitingais, 14,3 proc. apklaustųjų norėtų būti parlamentarais, o 10,8 proc. pretenduotų į muitininkus.