nomenklatūra

Diplomatijoje būna įvairūs periodai. Kartais mėnesių mėnesiais gali mirti iš nuobodulio stebėdamas rutininius procesus tarptautiniuose santykiuose. Bet anksčiau ar vėliau diplomatams ateina rimtų iššūkių laikotarpis. Tada procesai tampa ne tik įdomūs, bet ir skausmingi. Kaip tik tada ir paaiškėja, kokiu laipsniu šalies užsienio politikos formuotojai ir jos vykdytojai yra pasiruošę tiems iššūkiams. Šiandien Lietuva gyvena nepaprastai rimtų tarptautinių išbandymų akivaizdoje.

Kažkada vienas įžūlokas Rusijos ambasadorius Lietuvoje tiesiai šviesiai išpyškino, kad esame skandalistų šalis, kur visi džiaugiasi vieni kitus apdergę. Tada įsižeidėm, o dabar? Ambasadoriaus Budapešte Renato Juškos pokalbiai (su mistiniu provokatoriumi?) ar jų tariamos, mistinių, radijo teatrą darančių aktorių kuriamos falsifikacijos kursto sąmokslų teorijas. Pirmiausia - iš oficialių lūpų.

Lenkijos įvykius atidžiai stebintis žurnalistas Vitalijus Karakorskis portalui „Balsas.lt sakė esąs nustebintas premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymais dėl santykių su kaimynine Lenkija ir santykių su šia šalimi perspektyva. „Keista, kad mūsų premjeras kalba apie bendradarbiavimą su D. Tusko vyriausybe būsimuoju laiku.

Eiliniame LNK laidos „Valanda su Rūta“ filmavime prisiklausiau daug įdomaus. Neturiu žalio supratimo, kas bus palikta, o kas išmontuota, bet žmonės kalbėjo prieš kameras, tad jų privatumo tikrai nepaviešinsiu ir paslapties neišduosiu. Juolab, anokia čia paslaptis – sovietinės Lietuvos nomenklatūros veikėjai teigia, kad prie sovietų buvę geriau, jie patys beveik skurdę, kad tik pasiaukotų tėvynei ir darbo laidžiai.

Besibaigiantys metai suteikia galimybę įvertinti: puolame rinkti metų žmogaus, metų šviesuolio, metų geruolio, naujovė – galima rinkti miesto simbolį, primygtinai rekomenduojama išsakyti savo nuomonę renovacijos klausimu ir dar už tai susimokėti. Žodžiu – žmonės visais įmanomais būdais raginami būti pilietiškais, aktyviai dalyvauti priimant sprendimus. Tarsi generalinė repeticija prieš rinkimus į savivaldą.

Teisėsaugos ir valstybės funkcijas Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), atrodo, supranta visiškai taip pat, kaip jų pirmtakai valdžioje. Taip pat ją supranta ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Valstybė tai Mes“, - tokia bendra nuostata. Tik skiriasi startinės pozicijos ir „modus operandi“ siekiant savo tikslo, kuris yra tiesiog valdžia ir kuo didesnė.

Mane dažnai kaltina, kad aš nemėgstu kaimo žmonių. Tai visiškas absurdas. Tik tikras kaimo žmogus, ūkininkas yra Lietuvos gerovės pagrindas ir atgimimo iš degradacijos garantas. Visose savo viešuose pasisakymuose aš akcentuoju būtent mus valdančia, svetimą Lietuvai ir jos savivokai, kolūkiečių nomenklatūrą. Lietuviai niekada nebuvo kolektyvistai, jie visada buvo darbštūs ir sumanūs individualistai.

Pastarosiomis savaitėmis Seimas, Vyriausybė, partijos, koalicijos, frakcijos labiausiai užimtos kadrų klausimais. Kas, kur, su kuo sėdės, kalbės, toliau ars valstybinius dirvonus, ir kiek tai kainuos. Kėdės stumdomos ganėtinai viešai, galutiniai paskyrimai nulemiami gana tyliai. Atrodo, pasibaigė ir Viršiausios prokuratūros bėdos. Generalinio prokuroro jautriai iškilmingos palydėtuvės su gėlėmis ir karštais aplodismentais Seime ne vienam gal ir ašarą išspaudė.

Naujosios klasės kilmė ir prasmė 1955 metais buvusios Jugoslavijos politinis rašytojas ir mąstytojas Milovanas Djilasas (Milovanas Džilasas) paskelbė knygą „Naujoji klasė: komunistinės sistemos analizė“. Šioje knygoje M. Djilasas rašė, kad komunizmas Rytų Europoje nebuvo egalitarinė politinė sistema, kurianti lygiųjų visuomenę. Priešingai, teigė jis, komunistų partija sukūrė privilegijų sistemą, kuria naudojosi tik siauras partijos narių sluoksnis – naujoji klasė.