nato viršūnių susitikimas

Dėl liepos 10–13 dienomis galiosiančių eismo ribojimų, Vilniuje keisis kai kurių viešojo transporto maršrutų trasos bei tvarkaraščiai – daugiausia pokyčių apims Senamiestį, dalį miesto centro ir Vilniaus oro uosto teritorijos, taip pat Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ prieigas. Pokyčiai įvedami saugumui užtikrinti pagal NATO pateiktą protokolą.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad sprendimai, dėl kurių ketinama susitarti per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, yra nepakankami, kad viskas susives tik į gražius žodžius ir deklaracijas. Ji taip pat teigia, jog mums nepavyko atgrasyti Rusijos, ir Vakarai toliau pralaimi, nesimokydami iš klaidų.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Baltijos jūroje padidintas sąjungininkų laivų buvimas, sako Karinių jūrų pajėgų vadas (KJP) Giedrius Premeneckas.  „Karinės jūrų pajėgos skiria savo pajėgumus tam tikrų nišinių poreikių užpildymui to paties summito metu Vilniuje, o mūsų regione tikrai yra padidintas sąjungininkų laivų buvimas Baltijos jūroje, jie užtikrina, visų pirma, oro erdvės stebėjimą, jūrų situacijos stebėjimą ir sąveikauja“, – BNS antradienį sakė KJP vadas.

Kraupus gaisras Šiauliuose:  liepsnojo daugiaaukštis – moteris gelbėdamasi iškrito pro balkoną iš 9 aukšto. Evuakuotos šeimos su vaikais, du žmonės žuvo. Istoriniam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje – įspūdingos pajėgos. Kartu su lietuviais patruliuos ir lenkų bei latvių policininkai. Jie saugos net tiltus ir viadukus, o pasieniečiai atkurs sienų kontrolę Latvijos ir Lenkijos pasieniuose.

Lietuvos kelių policijos tarnyba primena šalies ir sostinės gyventojams, svečiams, besiruošiantiems dalyvauti eisme 2023 m. liepos 11–12 dienomis, kai Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas, – specialiąsias transporto priemones su įjungtais švyturėliais ir jų lydimas transporto priemones reikia praleisti suformuojant avarinį koridorių „eglutės principu“. Kitą savaitę Vilniaus miesto gatvės bus perpildytos užsienio svečių delegacijų ir jas tarnybiniu transportu lydinčių pareigūnų.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, keisis eismo organizavimas Senamiestyje, praneša Susisiekimo paslaugos. Informuojama kad jau nuo liepos 7 d. Senamiestyje ir miesto centre įsigalioja NATO viršūnių susitikimo metu galiosiančių eismo ribojimų schema:   Draudžiamas automobilių stovėjimas gatvėse   Nuo liepos 7 d. Senamiestyje – eismo ribojimo zonoje esančiose gatvėse – bus įrengti automobilių stovėjimą draudžiantys kelio ženklai, kurie galios Senamiesčio gyven...

Aukščiausi šalies pareigūnai pirmadienį susitikime Prezidentūroje aptars pasirengimą kitą savaitę vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS informavo, kad į tarpinstitucinį koordinacinį vadovų pasitarimą kviečiami Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Ruošiantis Vakarų pasaulio lyderių atvykimui į Lietuvą, vokiečiai į Vilnių atvežė galingiausią pasaulyje oro gynybos sistemą „Patriot“, kuri saugos Vilnių nuo galimų rusų provokacijų ir atakų. Savo jėgą „Patriot“ įrodė ir Ukrainos kare. Jos sugebėjo numušti ir hipergarsines raketas „Kinžal“, kurias Putinas vadino nenugalimomis. Ekspertai sako, kad tai sistemos, apie kurias Lietuva kol kas gali tik pasvajoti, mat jų kaina siekia keletą milijardų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, visoje Lietuvoje pastebima padidėjusi kibernetinių išpuolių grėsmė. „Bitė Lietuva“ ėmėsi papildomų veiksmų ir finalizuoja pasirengimą didesniam šalies ryšių infrastruktūros ir klientų saugumui užtikrinti. Bendrovė padvigubino saugumo operacijų centro ir paslaugų stebėjimo resursus, atnaujino tarptautinio interneto maršrutizatorių įrangą, sustiprino budinčią ekspertų komandą bei investavo į kitas saugumo priemones.

Liepos 11–12 dienomis, Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas. Šiomis dienomis vilniečiai patirs tam tikrų apribojimų, taip pat šiomis dienomis nedirbs kai kurių bankų skyriai. SEB bankas savo klientams išplatino pranešimus, kad liepos 10–13 dienomis dirbs kiek kitaip. „Dėl liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo neženkliai koreguojame Vilniuje esančių SEB banko skyrių darbą liepos 10–13 dienomis.

Artėja didžiausias ir svarbiausias Lietuvoje renginys – NATO viršūnių susitikimas. O tokio masto renginiui ruošiasi visas miestas: centre bus uždraustas automobilių, dviračių ir netgi paspirtukų eismas. Tomis dienomis oro uoste netūps ir keleiviniai lėktuvai. O viešbučiai, kurie priims delegacijas, triūsia išsijuosę ir ruošiasi svarbiems svečiams. Kai kur teko visiškai restauruoti kambarius, terasas, restoranus, paįvairinti meniu.

Reaguodamas į įvykius Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kruvinas Rusijos karas Ukrainoje atsisuko prieš ją pačią, situacija turės būti įvertina NATO viršūnių susitikime liepą. „Tai, ką prognozavau agresijos prieš Ukrainą pradžioje, šiandien tampa realybe. Kruvinas Rusijos karas bumerangu atsisuko į pačią Rusiją.

Artėjantis Aljanso susitikimas Vilniuje sėja viltis, kad valstybės narės susitars dėl Ukrainos narystės NATO, didesnio skaičiaus karių dislokavimo Rytuose ir didesnio gynybos finansavimo. Apie tai, ką galėsime pasiūlyti Ukrainai NATO viršūnių susitikime liepą, laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja gynybos ekspertas Darius Antanaitis ir užsienio reikalų ministro patarėjas Laurynas Jonavičius.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį lankosi Nyderlanduose, kur aptars pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, paramą Ukrainai ir tarptautinės atsakomybės už Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus užtikrinimą.

Gitanas Nausėda tikina, kad yra nemaža tikimybė Švedijai tapti Aljanso nare dar iki Vilniaus NATO viršūnių susitikimo.  Švedija tuo metu stengiasi įgyvendinti jai nurodytus Turkijos reikalavimus, nors Stokholme dėl to vyksta protestai. O kur dar NATO ir Europos Sąjungos galvos skausmu vadinama Vengrija.

Liepos 10–12 d. dėl NATO viršūnių susitikimo Vilniaus Senamiestyje, dalyje Naujamiesčio ir kitose miesto prieigose bus leidžiama judėti tik pėsčiomis. Tai reiškia, kad apribojus eismą aktyviuose miesto taškuose, pavežėjai ir maisto kurjeriai turės persiplanuoti darbus.

Liepos 10–13 dienomis, NATO viršūnių susitikimo metu, sostinės viešasis transportas bus nemokamas. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vilniaus taryba. Šiuo sprendimu savivaldybė tikisi sudaryti palankesnes sąlygas vilniečiams ir sostinės svečiams patogiai pasiekti numatytus kelionės po miestą tikslus NATO viršūnių susitikimo metu, kompensuoti nepatogumus, patirtus apribojus lengvųjų automobilių eismą.

Vilnius ruošiasi didžiausiam renginiui per keletą dešimtmečių NATO viršūnių susitikimui. Per renginį liepos 11–12 dienomis daug kur Vilniuje bus draudžiamas automobilių, dviračių ir net paspirtukų eismas, į oro uostą neskris keleiviniai lėktuvai, o į Senamiestį žmonės galės patekti tik pėsčiomis. Dėl to verslininkai piktinasi, kad sulauks trečdaliu mažiau klientų nei įprastai, nukentės restoranų pelnai. Kai kurie restoranai net laikinai užsidarys, nes mano, kad klientų nesulauks.

Aiškėja, kaip gyvens Vilnius per NATO viršūnių susitikimą. Nors pats renginys truks dvi paras liepos 11–12 dienomis, viešbučiai ir restoranai skaičiuoja, kad miesto ritmas gali pasikeisti 3–4 paroms. Renginys – vienas didžiausių istorijoje, miestas laukia apie 5000 svečių. Ir nors didieji sostinės viešbučiai klestės, restoranų atstovai nedžiūgauja – daliai maitinimo įstaigų teks užsidaryti, o tos, kurios veiks, išskirtinio lankytojų srauto nesitiki.

Ruošiantis liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) savo amato moko į pagalbą pasitelktus karius, kitus vidaus reikalų sistemos pareigūnus. „Mokiname visko: nuo važiavimo korteže, kaip vairuoti, iki to, kaip elgtis su delegacijų nariais, pasitelkiant juos, pavyzdžiui, į viešbučių apsaugą“, – BNS sakė VAT vadas Rymantas Mockevičius.

Vilniuje liepą laukiant didžiausio ir svarbiausio šalies organizuojamo renginio – NATO viršūnių susitikimo, pasiruošimas jau vyksta ir šalies oro uostuose – orlaivių aptarnavimo bendrovės ieško papildomų darbuotojų, oro uostai derina saugumo procedūras. Pokyčių bus ir keliautojams – maždaug parą uždarius oro erdvę virš Vilniaus, neįvyks apie 100 skrydžių. Paveiks apie 100 skrydžių Atsižvelgiant į NATO saugumo reikalavimus nuo liepos 11 dienos 12 val. iki liepos 12 dienos 14 val.

Vokietija „reikšmingai prisidės“ užtikrinant saugumą NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu, sako Lietuvos Sausumos pajėgų vadas, brigados generolas Artūras Radvilas. „Ne viską galime atskleisti, ne viską galime pasakyti, bet tikrai Vokietija gana reikšmingai prie to prisidės su pajėgumais, kurių mes šiuo metu neturime Lietuvoje“, – žurnalistams ketvirtadienį Jonavos rajone, Rukloje, kalbėjo Lietuvos Sausumos pajėgų vadas.

NATO viršūnių susitikimas šių metų liepą Vilniuje taps didžiausiu ir iki šiol svarbiausiu Lietuvos organizuotu renginiu. Svarbiausias susitikimo dokumentas – deklaracija, kurią šalių vadovai pasirašys Vilniuje. Kodėl Lietuvai svarbu, kad būtų pasirašyta NATO deklaracija, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

Žmogaus teisių klausimai yra svarbūs ne tik šalies viduje, bet ir tarptautinių santykių kontekste, ir per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Lietuva sulauks klausimų dėl tos pačios lyties porų teisių užtikrinimo, sako konservatorė Jurgita Sejonienė, viena Civilinės sąjungos įstatymo projekto rengėjų.

Pasirodžius dezinformacijai socialiniuose tinkluose apie neva NATO kritiką „Litexpo“ pasirengimui NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, kurios nebuvo, „Litexpo“ praneša, kad parodų ir kongresų centras kategoriškai neigia bet kokią informaciją dėl neva patiriamų trikdžių ruošiantis NATO viršūnių susitikimui. „Visas pasirengimas vyksta pagal planą, „Litexpo“ nepatiria jokių nesklandumų. Palaikome glaudų ryšį su visais partneriais – tiek Lietuvoje, tiek NATO būstinėje.

Ką tik praūžus nepasitenkinimui, kad Vilniuje liepą vyksiantis NATO viršūnių susitikimas mokesčių mokėtojams kainuos 17 milijonų eurų, aiškėja, kad milijonus eurų Lietuva išleis ir automobilių nuomai. Užsienio reikalų ministerija nuomosis 500 prabangių automobilių ir tam numatė 6,5 milijono eurų. Skaičiuojant vidurkį, vieno automobilio nuoma porai dienų kainuotų 13 tūkstančių eurų.

Ketvirtadienio ryte paskelbta, kad Lenkijoje rastos raketos nuolaužos su rusiškais užrašais. Trečiadienį Vokietijos oro pajėgos pranešė, kad jų ir Didžiosios Britanijos naikintuvai kilo palydėti virš Baltijos jūros pastebėtų Rusijos žvalgybinių lėktuvų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad nereikia skubėti su išvadomis ir palaukti tyrimo atsakymų, tačiau tai tik dar labiau signalizuoja, kad turime stiprinti šalies oro gynybą.

NATO viršūnių susitikimas šių metų liepą Vilniuje taps didžiausiu ir iki šiol svarbiausiu Lietuvos organizuotu renginiu. Šalies pareigūnai ir diplomatai siekia, kad išskirtinis susitikimas būtų ir savo turiniu. Svarbiausias susitikimo dokumentas – deklaracija, kurią šalių vadovai pasirašys Vilniuje, dar nepradėtas rengti. Diskusijas dėl jo formuluočių tikimasi pradėti gegužę. Nepaisant to, šis klausimas Briuselio koridoriuose jau kurį laiką įsukęs diplomatus ir kariuomenių atstovus į darbą.

Vyriausybė Užsienio reikalų ministeriją paskyrė pagrindine NATO viršūnių susitikimo Vilniuje organizatore kartu su valstybės valdoma įmone „Litexpo“. Pastaroji, kone, viską, kas reikalinga vadovų susitikimui, perka neskelbiamų derybų būdu, kas reiškia, kad valstybė gali permokėti už įvairias paslaugas, nes toks mokesčių mokėtojų pinigų leidimo būdas yra mažiausiai skaidrus.

Iki liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo naujai išrinkti sostinės vadovai turės pasirūpinti gatvių asfaltavimu ir miesto švara, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. „Vilniaus gatvės turės būti išasfaltuotos ir lygios – tikrai taip, ir pasirūpinti miesto švara, ir kaip prisistatys Vilnius, kuris švenčia 700 metų, pasauliui, tai čia yra šansas būtent Vilniaus merui ir Vilniaus naujai savivaldybei“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėja.

Kitąmet vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų, pirminiais duomenimis, renginyje dalyvaus ir delegacijas lydės apie 5 tūkst. žmonių. Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM), dėl didelio atvykstančių delegacijų narių skaičiaus sostinėje gali trūkti viešbučių.

Po raketų smūgio Lenkijoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) keičia savo darbotvarkę, nutarta atidėti planuotą Lietuvos pasirengimo Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui svarstymą. „Dėl incidento Lenkijoje koreguojame darbotvarkę, norime išklausyti naujausią informaciją apie situaciją“, – BNS trečiadienį sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje bus aptariamas kitą savaitę.

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, vykstant NATO viršūnių susitikimui Madride, kartu su kitų NATO valstybių pirmosiomis poniomis ir ponais lanko meno ir istorinio paveldo objektus, siekiant atkreipti dėmesį į pagarbos kultūrai svarbą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO lyderiams trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai, kovojančiai su Rusijos invazija, reikia modernių ginklų ir finansinės pagalbos. „Mums reikia daug daugiau modernių sistemų, modernios artilerijos“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Madride vykstantį NATO viršūnių susitikimą sakė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad finansinė parama yra „ne mažiau svarbi nei pagalba ginklais“. „Rusija vis dar kasdien gauna milijardus ir išleidžia juos karui.

Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime vienas pagrindinių Lietuvos ir Gitano Nausėdos siekių – sąjungininkų pajėgų stiprinimas iki brigados dydžio vieneto mūsų šalies teritorijoje. Panašių tikslų susitikime turi ir kaimyninės Lenkija, Latvija ir Estija. Kad tokių veiksmų NATO ketina imtis, trečiadienį Madride pareiškė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stonltenbergas.

Praėjusią savaitę Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas duodama interviu britų dienraščiui „Financial times“ teigė, kad norint aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį, reikia vienbalsio visų 30-ies NATO valstybių bendro sutarimo. Pasak Estijos ministrės, tai leistų Rusijai nušluoti ne tik Estiją, bet ir Lietuvą nuo žemėlapio, nes Baltijos šalys apgintos galėtų būti tik maždaug po 180-ies dienų.

Antradienį Madride prasidės NATO viršūnių susitikimas, kuriame Lietuva bandys pasiekti šalies saugumui svarbių sprendimų. Tiesa, dalis ekspertų skeptiški – net jei ir būtų priimti visi mums reikalingi sprendimai, kad žodis virstų kūnu prireiks nemažai laiko. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ramina ir sako, kad šiuo metu didžiausia agresorė Rusija negali vienu metu kariauti antro karo, o tai duoda laiko pasiruošti.

NATO viršūnių susitikimas po dvejų metų vyks Lietuvoje, pirmadienį nusprendė aljanso šalių lyderiai. Bendrame jų komunikate nurodoma, kad „laukiame galimybės vėl susitikti Ispanijoje 2022 metais, o kitas mūsų susitikimas įvyks Lietuvoje“. Tai žurnalistams Briuselyje patvirtino ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Vienas svarbiausių šios savaitės pasaulio įvykių prikaustęs daugelio pasaulio šalių dėmesį – NATO viršūnių susitikimas Londone. Dvi dienas trukusiame susitikime mėginta išspręsti nesutarimus dėl išlaidų gynybai, organizacijos strateginės krypties ir valstybės narės Turkijos nesuderintų karinių veiksmų prieš kurdus Sirijos šiaurėje.  Pasaulio politinius procesus atidžiai stebintis buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis teigia, kad NATO tvarumu abejoti nėra pagrindo.

Velse penktadienį baigiasi NATO viršūnių susitikimas, kuriame ketinama paskelbti apie planus stiprinti karinius pajėgumus Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis. Tokiomis priemonėmis Vakarai tikisi atgrasyti Rusiją, kurią kaltina siunčiant karius ir karinę techniką į Rytų Ukrainą prorusiškiems separatistams paremti.

Rusija Ukrainai siūlo ultimatumą, o ne taikos planą, ketvirtadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvaujanti NATO viršūnių susitikime Velse. „Bent jau dabar girdime vienašališką pasiūlymą ir ultimatumą, bet ne taikos pasiūlymą“, - britų televizijai BBC sakė prezidentė. D.Grybauskaitė taip pat pareiškė, kad prieš Kijevą kovojančius asmenis derėtų vadinti Rusijos kariuomenės remiamais nusikaltėliais. „Kai kalbame apie sukilėlius - iš tiesų tai nėra sukilėliai.

NATO viršūnių susitikimo Velse išvakarėse į Baltijos valstybes atvyksta Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Barackas Obama. Taline rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su JAV Prezidentu Baracku Obama bei Estijos ir Latvijos Prezidentais Toomu Hendriku Ilvesu ir Andriu Berziniu aptars kokios NATO priemonės yra būtinos Baltijos šalių saugumui užtikrinti ir regiono gynybai stiprinti.