Tokiomis priemonėmis Vakarai tikisi atgrasyti Rusiją, kurią kaltina siunčiant karius ir karinę techniką į Rytų Ukrainą prorusiškiems separatistams paremti.
Ketvirtadienio vakarą Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius BNS sakė, kad suderinti dokumentai, kurių dalis yra įslaptinti, užtikrina, jog pajėgumai Baltijos šalyse galės būti dislokuojami be suvaržymų.
„Mums svarbiausia, kad pajėgumų bus dislokuota ten, kur reikia, tada, kada reikia, tiek, kiek reikia, ir tikrai nebus jokių varžymų. Kaip jie vadinsis, čia jau kitas klausimas“, - telefonu iš Velso sakė ministras.
Pasak ministro, „buvimo ore, jūroje ir sausumoje matysime daugiau, ne tik iš Jungtinių Valstijų, bet ir iš kitų sąjungininkų“.
Pasak L.Linkevičiaus, dėl ryžtingesnių veiksmų NATO padėjo apsispręsti Rusijos veiksmai Ukrainoje.
Ministras sakė negalintis atskleisti visų detalių, bet įvardijo, kad planuojamas išankstinis sąjungininkų įrangos dislokavimas, planavimo elementai, štabų elementai, mokymo tikslu dislokuojamos pajėgos, rotaciniai pajėgumai.
Kartu jis pripažino, kad dėl terminų, kaip įvardyti papildomas priemones, dar vyksta diskusijos. Kai kurios Vakarų Europos valstybės pabrėžia, kad NATO turi laikytis dar 1997 metais duoto pažado nedislokuoti nuolatinių reikšmingų kovinių pajėgumų naujose NATO narėse. Baltijos šalys savo ruožtu argumentuoja, kad pati Rusija šią ir kitas sutartis sulaužė, todėl jokie sprendimai negali apriboti jų apginamumo.
Viršūnių susitikime Velse didelis dėmesys taip pat skiriamas Rusijos veiksmams Ukrainoje. NATO generalinis sekretorius atvirai įvardijo, kad Rusija vykdo Ukrainos užpuolimą, nors Maskva neigia siunčianti karius.
NATO atstovų susitikime su Ukrainos vadovybe dalyvavęs L.Linkevičius sakė supratęs, kad „Ukraina norėtų labiau priartėti prie aljanso“.
Pasak jo, susitikime Velse buvo prisimintas 2008 metų Bukarešto NATO viršūnių susitikimas, kuriame paskelbta, kad Ukraina ir Gruzija ateityje taps NATO narėmis. Vėliau Kijevas buvo pakeitęs poziciją ir įstatymuose įtvirtino neutralumą, tačiau vyriausybė prieš kelias dienas vėl pranešė apie planus prisijungti prie NATO.
L.Linkevičius taip pat pat patvirtino, kad Lietuva prisidės prie NATO kuriamų fondų, kuriais ketinama paremti Ukrainos kariuomenę, bet sakė dar negalįs įvardyti konkrečios pinigų sumos, kurią skirs Lietuva.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
