nanotechnologijos

Mokslas padovanojo žmonijai daug nuostabių technologijų, tačiau pažanga ne visose srityse tokia sparti, kaip norėtųsi. Jeigu automobiliai tobulėtų tokiu pat greičiu, kaip kompiuterinė technika, su vienu litru degalų turėtume lengvai nuvažiuoti bent tūkstantį kilometrų. Mokslininkai dažnai susiduria su materijos pasipriešinimu – norint pakeisti medžiagų savybes, pritaikyti jas mūsų poreikiams, reikia daug kantrybės ir išradingumo. Viena tokia sritis – puslaidininkinės medžiagos.

Oksfordo universiteto mąstytojai sudarė sąrašą variantų, kaip gali ateiti pasaulio pabaiga. Gera naujiena ta, kad išvengsime zombių atakos ar Godzilos išpuolio. Blogos naujienos? Siūlome susipažinti. 1. Branduolinis karas Nepaisant to, kad Šaltasis karas baigėsi, keletas šalių, įskaitant JAV ir Rusiją, turi didžiules tarpžemyninių raketų su vandenilinėmis bombomis atsargas.

Kaip išlaikyti langų spindesį ilgiau nei pusę metų? Kaip baltą sofą apsaugoti nuo purvo ir gėrimų dėmių? Kaip kovoti su kalkėmis dušo kabinoje? Visa tai galima įgyvendinti sunkiai plušant ir nuolat švarinant namus, arba vieną kartą padengti mokslininkų sukurta ir specialia nanotechnologijų pagrindu pagaminta danga ir pamiršti varginantį valymą bent pusei metų, teigia „Baltic Nano Technologies” atstovai.

Be vandens nėra gyvybės, bet drėgmei neatspariems statybiniams paviršiams ji gali būti net labai žalinga. Naujo ar renovuoto namo savininkai dažnai nesitiki, kad jau po keleto metų jiems teks susidurti su galvos skausmu, kaip apsaugoti pastatų sienas nuo dumblių, grybelio ar net apdailos skilinėjimo. Šių nemalonių procesų padeda išvengti nanotechnologijų pagrindu Lietuvoje sukurti produktai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tarsi mokslinė fantastika.

JAV mokslininkai išrado naują nanotechnologiją, kuri suteikia galimybę elektros laidais ne tik perduoti energiją, bet ir ją kaupti. Tai reiškia, kad elektros energiją, kurios reikia jūsų MP3 grotuvui ar išmaniajam telefonui maitinti, galima nešiotis su savimi savo drabužių audiniuose.

Gegužės 15 d. 10 val. Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3) prasidės pirmą kartą Lietuvoje organizuojama praktinė tarptautinė konferencija „Nanotechnologijos: mokslas ir praktika“, kuri skirta šios konferencijos iniciatoriaus ir ilgamečio LPK prezidento Bronislovo Lubio atminimui, pranešė konferencijos organizatoriai.

Reikia augalus perkurti į bioninius supergalingus fotosintetintezės vykdytojus? Tam turime nanotechnologijas. Už tokią gyvybę, kokią žinome, dėkoti turime augalams. Viskas prasideda nuo mažyčių organelų augalų lapuose, vadinamų chloroplastais.

Japonijos mokslininkai iš Nacionalinio medžiagų mokslo instituto (the National Institute for Materials Science) sukūrė technologiją, kuri leidžia gaminti gerokai mažesnius kondensatorius – vienus iš paprasčiausių, tačiau labai svarbius elektroninių grandinių komponentus. Jų darbo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „ACS Nano“, kuriame teigiama, kad pasiūlyta technologija gali paspartinti kompaktiškų naujos kartos elektroninių prietaisų kūrimą.

Tradicinis dalies vyrų spyriojimasis nenaudoti prezervatyvų greitai neteks pagrindinio argumento: mokslininkai jau kuria naujas kompozitines medžiagas, iš kurių pagaminti sargiai bus plonesni už žmogaus plauką ir labai patvarūs.

JAV mokslininkams pavyko sukurti itin hidrofobišką medžiagos paviršių, nuo kurio vandens lašeliai tiesiog atšoka, pranešė „Popsci.com“. Brookhaveno nacionalinės laboratorijos Niujorke mokslininkams tai pavyko padaryti eksperimentuojant su tam tikros formos nanostruktūromis. Amerikiečių sumodeliuotas ir pagamintas naujasis hidrofobinis paviršius sudarytas iš cilindrinės ir konuso formos nanostruktūrų.

Tinklalapis „EE Times“ pranešė apie gana svarbų įvykį visam mokslo ir technologijų pasauliui. Teigiama, kad mokslininkų grupė, kuriai vadovauja Ohajo universiteto fizikos ir astronomijos procesorius Saw Wai Hla, sukūrė pirmąjį pasaulyje pilnavertį molekulinį variklį. Tiesa, variklio matmenys taip pat molekuliniai... Šis variklis yra gana sudėtingas įrenginys, sudarytas iš galybės detalių, tuo tarpu anksčiau tų pačių mokslininkų grupei pavykdavo pajudinti tik atskirai paimtas molekules.

Liuminescenciniai anglies nanotaškai (C-taškai) pasižymi labai įdomiomis optoelektroninėmis savybėmis. Tačiau svarbiausia yra jų biologinis suderinamumas, o tai leidžia juos naudoti kaip kontrastą biologinių procesų vizualizacijoms. Šiuo atveju nanotaškai yra žymiai patogesni nei puslaidininkių analogai, sukurti pereinamųjų metalų pagrindu.

Gali atrodyti labai keista, tačiau korporacija IBM kartu su šveicarų kompanija „ST Microelectronics“ XXI amžiuje nusprendė sugrįžti prie elektronikos, kurios bazinį elementą sudaro ne kas kita, o mechaninė relė. Dar daugiau, Europos Komisija išskyrė maždaug 2,44 mln. eurų fondą, kuris bus skirtas šios tyrimų srities programai, truksiančiai maždaug trejus metus, finansuoti.

13 ne visuomet reiškia nesėkmę. Būtent tiek naujų ir inovatyvių verslų vasaros pabaigoje gavo patvirtinimą apie jų idėjų finansavimą. 13 pradedančiųjų, savo idėjas pristačiusių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA), sulaukė žinios, kad jų darbai virs verslu ir 2012–2013 m. jiems bus skirta 1 mln. litų valstybės paramos. Patys MITA ekspertai kalbėdami pabrėžė, kad šįkart siekė finansuoti ne mokslo tyrimus, o mokslo idėjas paversti praktiniais rezultatais.

Kankinamai lėtai iš buteliuko tekančio pomidorų padažo problemą išsprendęs JAV mokslininkas įrodė, kad mokslo atradimai kartais būna labai praktiški ir naudingi daugumai visuomenės narių. Garsios JAV maisto gamintojos bendrovės „Heinz“ duomenimis, kečupas iš stiklinio buteliuko teka vos 1 centimetro per sekundę greičiu, o tai valgio metu daugeliui atrodo kankinamai lėtai.

Europos Komisijos inovacijų tyrėjai Lietuvą nustūmė į pačią pabaigą, tačiau dažnas lietuvis savo šalį laiko pakankamai inovatyvia. Kuri pusė teisi? Apie inovacijas bene kasdien girdime iš politikų, verslininkų, visuomenės veikėjų. Turime Lietuvos inovacijų strategiją iki 2020 metų. Ją įgyvendinę planuojame tapti Šiaurės Europos inovacijų centru.

Las Vege (JAV)  vykstančioje parodoje „CES 2012“ bendrovė „HzO“ demonstruoja technologiją, apsaugančią kompiuterius, telefonus ir kitus elektroninius įrenginius nuo vandens poveikio.

Apie nanotechnologijų srityje dirbančių mokslininkų tyrimus ir pasiekimus kalbamės su Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Nanotechnologijų ir medžiagotyros centro (NanoTechnas) vadovu prof. habil. dr. Arūnu Ramanavičiumi. – Kada paskutinį kartą laikėte rankose kokį nors nanotechnologijų pagrindu sukurtą produktą? – Ne taip seniai, gal prieš metus, vienoje parduotuvėje Lietuvoje pamačiau „nanotechnologines“ kelnes.

Įsivaizduokite, kad galite skaityti savo elektroninius dokumentus, socialinius tinklalapius ir naujienų puslapius neįsijungdami kompiuterio ir net nežvilgtelėdami į išmanųjį telefoną. Visus vaizdinius jūsų akyje generuos kompiuterizuotos linzės. Savaime suprantama, nuolatos prieš akis regėti informacijos srautą nėra itin malonu, ypač jeigu skaitote knygą ar grožitės vaizdingu kraštovaizdžiu. Tačiau tobulėjantis mokslas turėtų susidoroti ir su šiuo iššūkiu.

Viskonsino – Milvokio universiteto (JAV) mokslininkai tiria aukso nanodalelių toksiškumą. Aukso nanodalelės įdomios mokslininkams, nes turi didelį taikymo potencialą biomedicinoje. Manoma, kad aukso nanodalelės gali būti naudojamos  gydant vėžinius susirgimus, diabetą ar AIDS. Tačiau mokslininkai turi ištirti, ar nauji ligų gydymo būdai nepadarys žalos.

Mokslininkai praneša apie svarbų pasistūmėjimą į priekį kuriant „pavienių molekulių elektroniką“, kurios didžiausia ypatybė yra ta, kad įprastinės elektroninės grandinės kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose, muzikos grotuvuose ir kituose įrenginiuose taps ne didesnės už smėlio grūdelį. Didysis persilaužimas – metodas, leidžiantis sukurti ir prijungti mažytes vielutes, susiesiančias molekulinius grandynus.

Masačiusetso technologijų instituto mokslininkai surado būdą, kaip gaminti dviejų ar trijų sluoksnių grafeną dideliais kiekiais. Grafenas yra gryna anglies forma. Anglies atomai gardelėje yra išsidėstę vieno atomo storio lakšte. Ši medžiaga domina mokslininkus dėl savo unikalių savybių – stiprumo bei elektrinių bei šiluminių savybių.

Nanomastelinis vynuogienojas, apkibęs vandenilio vynuogėmis, vieną dieną gali tapti pagrindiniu jūsų automobilio kuro šaltiniu. Raiso universiteto (JAV) tyrėjai nustatė, jog kalciu legiruoto karbino gardelė pasižymi savybe kaupti vandenilį taip, jog tai gerokai viršija Energijos departamento tyrėjų, ieškančių „žaliųjų“ kuro alternatyvų, lūkesčius.

Tyrėjai bando įvairiais būdais pagerinti įkraunamas elektromobilių baterijas, todėl tenka atsigręžti ir į perspektyviąsias nanotechnologijas. Pagrindinis mokslininkų tikslas – pasiūlyti tokias baterijas, kurias būtų galima sparčiai įkrauti ir iškrauti, be to, jos turėtų būti talpios. Tik taip elektromobiliai gali mesti rimtą iššūkį naftos pramonei.

Richardas Feynmanas – vienas didžiausią įtaką XX a. padariusių fizikų ir viena spalvingiausių mokslo pasaulio asmenybių. XX a. pirmoje pusėje įtrauktas į Manheteno projektą, jis padėjo apskaičiuoti tikėtiną pirmųjų atominių bombų griaunamąją galią.

Nors daugelio mechaninių rezonatorių svyravimų amplitudės mažėjimas, arba gesimas, vyksta pagal tiesinį dėsnį, vis dėlto Katalonų nanotechnologijų instituto (Ispanija) mokslininkai teigia atradę, jog rezonatoriai, pagaminti iš grafeno ir mažyčių anglies nanovamzdelių, pasižymi netiesiniu gesimu. Tai atveria naujas galimybes, leidžiančias pagalvoti apie itin jautrių jėgos arba masės jutiklių konstravimą.

Nors vanduo ir degalai nesimaišo, vis dėlto šiuos skysčius atskirti nėra paprasta – panašiai kaip paskutiniajame raunde susikibusius boksininkus. Visai neseniai Mičigano technologijos universiteto (JAV) mokslininkai sukūrė filtrą, kuris gali abi medžiagas atskirti greitai ir švariai. Joko Kino Japo (Yoke Khin Yap) ir Jaroslavo Drelicho (Jaroslaw Drelich) sukonstruotas filtras yra sudarytas iš plono nerūdijančio plieno tinklelio, kuris yra padengtas maždaug 10 mikronų dydžio nanovamzdeliais.

Žymus nanotechnologijų specialistas suteikia rimtą paskatą apmąstymams tiesiog teigdamas, kad egzistuoja riba, nusakanti, iki kokio dydžio galima masiškai gaminti nanotechnologijų medžiagas. Balandžio 21 dienos žurnalo „Nanotechnology“ numeryje išspausdintame straipsnyje Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius Maikas Kelis (Mike Kelly) teigia, jog neįmanoma masiškai gaminti struktūrų, kurių skersmuo nesiekia trijų nanometrų, naudojant vadinamąjį „iš viršaus į apačią“ metodą.

Vanduo, kaip ir atmosferos oras, yra būtinas ir niekuo nepakeičiamas gyvybės palaikymo šaltinis. Žmogus vidutiniškai per parą suvartoja apie 3 litrus geriamo vandens, taigi apie 1000 litrų per metus. Yra svarbu ne tik riboti jo ištekliai, bet taip pat ir geriamo vandens tinkama kokybė. Čia ir iškyla problema - geriamo vandens kokybė. Tinkamas gerti gėlas vanduo netrukus gali tapti didele prabanga.

Raiso (Rice) universiteto profesorius Anatolijus Kolomeiskis (Anatoly Kolomeisky) kartu su savo studentu Alekseju Akimovu (Alexey Akimov) nagrinėja molekulinio rotoriaus veikimą. Savo darbą jie publikavo „Journal of Physical Chemistry C“ žurnale. Atlikę molekulių dinamikos skaičiavimus, mokslininkai nustatė pagrindinės molekulės, pritvirtintos prie aukso paviršiaus, sukamojo judėjimo savybes.

Tyrėjai iš Kopenhagos universiteto Nanomokslo centro Nilso Boro institute (Danija) kartu su kolegomis iš Japonijos aptiko, jog plonuose grafito vamzdeliuose elektronai pasižymi ypatinga judėjimo ir savo vidinio magnetinio lauko, dar vadinamu sukiniu, sąveika. Šis atradimas leidžia visiškai kitaip pažvelgti į elektronų sukinių valdymą – prognozuojamas kokybinis šuolis kuriant sukinių pagrindų veikiančią nanoelektroniką.

Konservatyvesnių, bet nebūtinai silpnesnių nervų skaitytojus skubame nuraminti – jokio sensacingo perversmo chemijos pasaulyje šiukštu neįvyko. Ir jokių užuominų ar pretenzijų į naują, mokslinio konsensuso reikalaujančią hipotetinę teoriją. Viskas kur kas paprasčiau, bet kartu – ne taip jau ir paprasta. Apie ką gi mes čia? Apie tai, kad periodinė elementų lentelė – jau ant plauko.

Glazgo universiteto mokslininkai sukūrė mažiausią pasaulyje kalėdinį atviruką. Kaip informuoja BBC naujienų tarnyba, mažytis atvirukas buvo pagamintas, o tiksliau, išbraižytas ant mažyčio stiklo gabalėlio, panaudojant nanotechnologiją. Glazgo universiteto mokslininkai sukūrė mažiausią pasaulyje kalėdinį atviruką. Kaip informuoja BBC naujienų tarnyba, mažytis atvirukas buvo pagamintas, o tiksliau, išbraižytas ant mažyčio stiklo gabalėlio, panaudojant nanotechnologiją.

Šiandien vis madingiau vartoti žodį „nano“. Daugelis pasaulio mokslininkų įvairių medžiagų milijardinių metro dalelių panaudojimą vadina revoliucija medicinos, kosmetikos, pramonės srityse. Kiti mokslininkai teigia priešingai – nanomokslas gali nepataisomai pakenkti žmonijai arba net ją sunaikinti. Kalbama net apie „Grey-goo“ – nanodalelių pilkąjį debesį, valgantį viską ir savarankiškai besidauginantį.

Pasirodo, „Samsung“ dirba technologijų guru, galintys tuo pat metu egzistuoti ir įprastiniame, ir nanopasaulyje. Taigi, jei „žaliosiose“ „Samsung“ atminties mikroschemose išgirsite kažką krebždant ar juokiantis, žinosite, kad ši reklama nemelavo.

Švedijos mokslininkai sutrynė tūkstančius Šiaurės Amerikoje plačiai paplitusių medūzų, kad išgautų jų baltymus, kurie gali būti panaudojami mikroskopinėse kuro ląstelėse, skelbia Physorg.com. Medūzos turi žaliuosius fluorescentinius baltymus, kurie leidžia joms švytėti tamsoje. Mokslininkų komanda, vadovaujama Zackary Chiragwandi iš Chalmerso technologijos universiteto Gioteburge, išgavinėjo šiuos baltymus ir naudojo juos biokuro ląstelių gamybai.

Gerbiami skaitytojai, Šiame komikse yra netikslumų. Tad kviečiame Jus visus įsijungti į žaidimą „Pastabus skaitytojas“. Pirmieji trys skaitytojai, el. adresu [email protected] iki šių metų rugsėjo 6 d. pranešę apie paliktus netikslumus, bus apdovanoti. Siųsdami savo pastebėjimus, nepamirškite paminėti savo vardo ir pavardės, ir, jei mokotės, mokyklos pavadinimo.