Kankinamai lėtai iš buteliuko tekančio pomidorų padažo problemą išsprendęs JAV mokslininkas įrodė, kad mokslo atradimai kartais būna labai praktiški ir naudingi daugumai visuomenės narių.
Garsios JAV maisto gamintojos bendrovės „Heinz“ duomenimis, kečupas iš stiklinio buteliuko teka vos 1 centimetro per sekundę greičiu, o tai valgio metu daugeliui atrodo kankinamai lėtai. Pomidorų padažas į lėkštę slenka netgi lėčiau už lėtumu garsėjančius Galapagų salų vėžlius: šie juda net 7 centimetrų per sekundę greičiu, skelbia „Time.com“.
Tačiau Masačusetso Technologijos instituto (MIT) doktorantas Dave'as Smithas, padedamas inžinierių ir nanotechnologų, išrado „LiquiGlide“ pavadintą medžiagą, kuri visiškai išsprendžia lėto kečupo problemą. Šią medžiagą, kurios naudojimui maisto pakuotėse jau pritarė „LiquiGlide“ ištyrę JAV Maisto ir vaistų administracijos specialistai, galima naudoti vidiniam stiklinių ir plastikinių maisto pakuočių paviršiui padengti, kad padažai, majonezai ir kiti maisto gaminiai iš buteliukų tekėtų žymiai greičiau.
Tiesa, kaip dažnai būna moksle, D. Smithas ir jo kolegos, nors patys turbūt dažnai vartoja pomidorų padažą, pradėdami savo tyrimus nė negalvojo apie jį: tai buvo vadinamasis šalutinis pritaikymas, sakoma pranešime. MIT specialistai „LiquiGlide“ sukūrė ieškodami būdų, kaip, pasitelkus nanomedžiagas, būtų galima apsaugoti įvairius paviršius nuo apledėjimo ir sudrėkinimo, išvengti kamščių susidarymo naftos bei dujų vamzdynuose ir kt.
Šiame vaizdo siužete galima pamatyti, kaip „LiquiGlide“ išsprendė pomidorų padažo lėtumo problemą.
