muitas

Europos Sąjungos (ES) šalys penktadienį atvėrė kelią papildomiems iki 35,3 proc. muitams baterijomis maitinamiems iš Kinijos importuojamiems elektriniams automobiliams, dpa sakė ES diplomatai. Europos Komisija apie papildomus tarifus paskelbė po tyrimo, atskleidusio, kad Pekinas subsidijuoja vietos elektromobilių gamintojus ir taip iškreipia rinką ES. Dabar Europos Komisija turi nuspręsti, ar lapkričio pradžioje importo muitai įsigalios.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų persvarstyti planą įvesti iki 36 proc. importo muitus kiniškiems elektromobiliams. „Turiu atvirai pasakyti, kad mums visiems, ne tik valstybėms narėms, bet ir Komisijai, reikia persvarstyti savo sprendimą dėl šio klausimo“, – paklaustas apie muitus žurnalistams Šanchajuje sakė P. Sanchezas.

Šimtai baltarusių pasirašė peticiją, kuria kreipėsi į Lietuvos tarnybas, nes negali atsiimti JAV pagamintų transporto priemonių, įstrigusių Lietuvos uoste, praneša portalas „Delfi“. Tuo metu, anot portalo, institucijos pabrėžia sankcijų apėjimo grėsmę. Kaip rašo „Delfi“, į juos pasikreipę baltarusiai teigia, kad tokioje padėtyje užstrigę apie 4 tūkst. asmenų, kurie iš aikštelių negali pasiimti automobilių, bet turi mokėti už jų laikymą.

Europos Komisija (EK) antradienį pareiškė planuojanti kiniškiems elektromobiliams penkerius metus taikyti iki 36 proc. dydžio importo muitus, nebent Pekinas pasiūlytų alternatyvų sprendimą, kaip užbaigti ginčą dėl valstybės subsidijų. „Esame atviri Kinijos pasiūlymams, kurie išspręstų problemą tokiu pat būdu kaip muitas“, – pareiškė žurnalistams EK pareigūnas, Komisijai paskelbus pasiūlymo projektą dėl muitų, kurie papildys dabartinius 10 proc. importo muitus.

Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas su Europos Sąjungos (ES)  kolegomis ketvirtadienį Briuselyje turėtų patvirtinti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams. Dėl Europos Komisijos (EK) kovą pateikto pasiūlymo įvesti padidintus importo tarifus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus, saulėgrąžų miltus, žirnius ir avinžirnius, ketvirtadienį spręs Bendrijos Užsienio reikalų taryba prekybos klausimais.

Teismui galutinai nuspendus, kad Ramūno Karbauskio valdoma žemės ūkio ir didmeninės prekybos įmonių grupė „Agrokoncernas“ dėl neteisingai deklaruotų iš Rusijos importuotų trąšų turi sumokėti 2,3 mln. eurų antidempingo muitų, delspinigių ir baudų, grupė pranešė dar 2018 metais sumokėjusi 1,53 mln. eurų muitą, o likusią sumą perves artimiausiu metu.   Tačiau grupė pabrėžia nesutinkanti su trąšų tyrimo metodais, pagal kuriuos mokestis apskaičiuotas.

Lietuvos muitinė informuoja smulkių siuntų gavėjus, jog esant poreikiui koreguoti deklaracijose pateiktus duomenis ar pastebėjus, jog importo mokesčiai buvo apskaičiuoti neteisingai, jie turi kreiptis į jų siuntą deklaravusią bendrovę – Lietuvos paštą ar skubių siuntų vežėją, o ne tiesiogiai į Lietuvos muitinę, rašoma pranešime spaudai.

Su liepos 1-ąją įsigaliosiančiais pakeitimais dėl siuntų, gautų iš Kinijos ar kitų trečiųjų valstybių, Muitinės departamentas žada kardinalų pokytį – startuos nauja sistema, kuri leis gyventojams savarankiškai be tarpininkų pastangų deklaruoti siuntas iki 1 tūkst. eurų vertės. Gyventojai, perkantys iš trečiųjų šalių prekes internetu, jau dabar raginami registruotis ir gauti specialų kodą savarankiškai deklaruoti prekes.

Pokyčiai artėja ─ jau nuo liepos 1 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) nebelieka PVM lengvatos mažavertėms siuntoms, kurios Bendriją pasiekia iš trečiųjų šalių. Tai reiškia, kad tokios siuntos mums ne tik brangs, bet jas dar turėsime deklaruoti. Tam Muitinės departamentas (MD) žada parengti savitarnos portalą, tačiau siuntų gabentojai perspėja – portalo rengimas vėluoja ir todėl sunku prognozuoti kas bus su mūsų siuntomis prasidėjus pokyčiams, rašoma pranešima spaudai.

Nuo liepos 1 dienos Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, prekėms, įsigytoms trečiųjų šalių internetinėse parduotuvėse ir parsisiunčiamoms siuntose, nebebus taikoma importo PVM lengvata, rašoma pranešime spaudai. Tai reiškia, kad importo PVM bus apmokestinamos prekės nuo 0,01 euro vertės. Šiuo metu importo PVM lengvata taikoma prekėms siuntose, kurių vertė neviršija 22 eurų.

Jungtinės Valstijos penktadienį netikėtai įvedė naujus beveik 2 mlrd. JAV dolerių vertės muitus aliuminio importui. Muitai bus taikomi aliuminiui, importuojamam iš 18 šalių, kurias Prekybos departamentas kaltina dempingu, įskaitant Vokietiją, Ispaniją ir Braziliją. JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas teigė, kad į sąrašą nėra įtraukta Kinija, tačiau ji yra iš dalies atsakinga už aliuminio lakštų importo augimą, kuris gali pakenkti vietos gamintojams.

Prabangaus elektrinio automobilio „Tesla“ savininkui kelionė Kaune apkarto. Vyriškis ne tik sudaužė mašiną, bet ir liko be pilnos draudimo išmokos, nors automobilį buvo apdraudęs „Kasko“ draudimu. Pasirodo, Lietuvoje tokių automobilių nėra kam taisyti, o automobilio savininkas skundžiasi, kad draudimas vertindamas žalą esą sukčiauja.

Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį vakare pareiškė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad Amerikos muitai iš Europos Sąjungos importuojamam plienui ir aliuminiui yra neteisėti ir kad Europos Sąjunga „tvirtai ir proporcingai“ reaguos, pranešė Eliziejaus rūmai. Prancūzijos ir JAV prezidentų pokalbis telefonu įvyko Vašingtonui ketvirtadienį paskelbus, kad Europos Sąjungai, Kanadai ir Meksikai nuo vidurnakčio (penktadienio 7 val. Lietuvos laiku) įvedami dideli metalų muitai.

Dialogas su Vašingtonu yra Europos Sąjungos (ES) „pirminis pasirinkimas“ siekiant, kad neseniai Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įvesti prieštaringai vertinami plieno ir aliuminio importo muitai nebūtų taikomi Bendrijai, penktadienį pareiškė ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem (Sesilija Malmstriom). Briuselis jau yra sudaręs sąrašą gerai žinomų amerikietiškų produktų, kuriems būtų taikomos atsakomosios priemonės, jeigu JAV įvesti muitai pakenktų Europos eksportui...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nustatė didelius muitus importuojamam plienui ir aliuminiui, sukėlęs sąjungininkų šalyje ir užsienyje pasipiktinimą, nes toks žingsnis kelia prekybos karo pasaulyje grėsmę.

Baltieji rūmai trečiadienį davė suprasti, kad ketinama švelninti planus dėl plieno ir aliuminio importo muitų ir jų netaikyti kai kurioms šalims. Skelbiama, kad sprendimas dėl muitų gali būti priimtas jau ketvirtadienį, tačiau galimos išimtys pasipiktinusiems sąjungininkams. „Potencialiai gali būti taikomos išimtys Meksikai ir Kanadai, remiantis nacionaliniu saugumu.

  Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė sąrašą prekių, kurioms būtų įvestas importo muitas reaguojant į Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo grasinimus įvesti importo muitus plienui ir aliuminiui.   Apie tokį galimą smūgį Briuselis pranešė praėjus kelioms valandoms po to, kai iškilus nesutarimų dėl prekybos politikos antradienį Baltuosius rūmus nusprendė palikti JAV prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Gary Cohnas.

 Europos Sąjunga ruošia atsakomųjų priemonių į Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) planus įvesti 25 proc. muitą plieno importui ir planuoja tokį pat muitą įvesti įvairioms į ES įvežamoms amerikietiškoms prekėms – nuo medvilninių marškinėlių iki motociklų, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“. Remdamasi Europos Komisijos dokumentu agentūra skelbia, kad atsakomuosius muitus ketinama įvesti plataus vartojimo ir žemės ūkio prekėms, taip pat plieno ir pramonės produkci...

Jeigu rinkėjai pritars Didžiosios Britanijos pasitraukimui iš Europos Sąjungos (ES) – vadinamajam „Brexit“, šalies eksportuotojų metinės išlaidos muitams gali padidėti 5,6 mlrd. svarų (7,2 mlrd. eurų), antradienį įspėjo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad jau sudarytos visos sąlygos nuo 2015 metų įkurti ekonominę sąjungą su Baltarusija ir Kazachstanu, prie kurios, kaip tikisi Maskva, taip pat prisijungs Ukraina. Po derybų su Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu ir Baltarusijos lyderiu Aleksandru Lukašenka V.Putinas sakė, kad Eurazijos Ekonominė Sąjunga taps nauju ekonomikos augimo varikliu visiems jos dalyviams.

Rusai ketino sutaupyti daugiau nei pusantro milijono rublių muito mokesčio, kurį privalėjo sumokėti už į šalį iš Suomijos įvežamą autobusą „Scania K 113“. Atliekant operatyvinį tyrimą nustatyta, jog autobusas įsigytas Švedijoje, po to nugabentas į Suomiją, kur išrinktas (kėbulas, variklis, tiltai) ir į Rusiją bandytas įvežti kaip atsarginės detalės. Už tokį krovinį sumokėta 48 tūkst. rub. (apie 4,4 tūkst. Lt) muito mokesčių.

Ekonominiam sunkmečiui supurčius Lietuvą, dalis šalies gyventojų panūdo pigesnių prekių ieškoti internete. Kai kurie jau siūlo ir tarpininkavimo paslaugas perkant užsienio tinklalapiuose, tačiau pomėgio apeiti šalies įstatymus nepamiršta nė vieni. Bendrovės „Lietuvos paštas“ specialistai pasakoja, kad šventiniu laikotarpiu pašto siuntose pasitaikydavo fejerverkų, šaltųjų ugnelių ir kitos pirotechnikos.

Naudoti lengvieji automobiliai dažnam lietuviui ir toliau lieka geidžiamiausia ir prieinamiausia transporto priemone. Nusipirkti naują mašiną gali toli grąžu ne kiekvienas, o kadangi dažnas  automobilio savininkas sugeba viską pasidaryti pats – nuo posparnių lopymo iki alkūninio veleno keitimo, eksploatavimo išlaidos tampa minimalios. Pagaliau - jeigu pats ir nesugebi, nebrangiai tai atliks kaimynas iš gretimo garažo.