moldova

Rusijos Federacijos karinės vadovybės bandymai pradėti plačią verbavimo kampaniją Rusijos remiamų Moldovos separatistų kontroliuojamoje Padniestrėje neduoda rezultatų. Gyventojai atsisako pasirašyti sutartis su Rusijos kariuomene, o „Rusijos karių operatyvinėje grupėje“ fiksuojami masinio dezertyravimo atvejai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad „Moldova turi suprasti, jog grėsmių rusų taikdariams Padniestrėje kūrimas bus vertinamas kaip Rusijos puolimas“. Moldovos prezidentė Maya Sandu neseniai pareiškė, kad šalis neturi garantijų, jog Rusijos agresija prieš Ukrainą nepasikartos ir jos valdomoje šalyje. „Mes negalime nematyti Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Moldova turi neutralitetą, tačiau kur yra garantija, kad rusai jo laikysis? Žmonės nerimauja“, – aiškino ji.

Jei šalis pasiskelbia neutralia, jos statusas priklauso ne tik nuo norų, bet ir nuo teisinių bei politinių interpretacijų tiek šalies viduje, tiek už jos ribų. O štai Moldovos neutralumas yra nekodifikuotas sutartimi ir nepripažįstamas tarptautiniu mastu. Kišiniovo atveju valstybės silpnumas ir Vakarų įsipareigojimų nevykdymas leido Rusijos interpretacijai apie Moldovos neutralumą de facto nugalėti tarptautinę teisę ar net pačios Moldovos konstituciją, rašo Jamestown Foundation.

Moldovos premjero pavaduotojas pareiškė, kad tam tikri požymiai rodo galimą Rusijos ruošimąsi puolimui. Pasikeitusi separatistinio Rusijos darinio „Padniestrės respublikoje“ retorika kelia politikams nerimą. Olegas Serebianas interviu „The Times“ pasakojo, kad pranešimų apie užminavimą Moldovoje banga ir nepripažintos Padniestrės Moldovos Respublikos atstovų pareiškimai apie ketinimus inicijuoti „prisijungimą“ prieš Rusijos gali būti preliudija įsiveržimui.

Į Lietuvą iš Moldovos persikelia dar kelios dešimtys karo pabėgėlių ukrainiečių, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Tik prasidėjus karui Ukrainoje, Moldovą užplūdo daugiau nei pusė milijono karo pabėgėlių. Tuomet Lietuva pasiūlė Moldovai perimti dalį naštos – pažadėjo apgyvendinti iki 2 tūkst. Ukrainos piliečių. Iki šiol šalyje įsikūrė 224 ukrainiečiai iš Moldovos, o atvykus ketvirtadienį išvykusiam reisui, jų skaičius pasieks apie pustrečio šimto.

Moldovos nacionalinė kelių transporto agentūra kreipėsi į Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministeriją su prašymu leisti Moldovos bendrovėms atidaryti autobusų maršrutą Kišiniovas-Talinas. Moldova siekia, kad atitinkami leidimai būtų išduoti šios šalies keleivių autobusais vežėjoms „S.R.L. Pascari Pavel-Trans“ ir „S.R.L. Nilcom Prim“, pranešė Estijos ministerija.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Kišiniove susitiko su Moldovos vidaus reikalų ministre Ana Revenco. Ministrės pasirašė du strateginiam bendradarbiavimui svarbius dokumentus – tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu ir memorandumą dėl bendradarbiavimo vidaus reikalų sistemos srityje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė teikia naujus Lietuvos ambasadorius Norvegijoje, Estijoje, Moldovoje ir Nyderlanduose. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė keturių diplomatų skyrimui vadovauti šioms atstovybėms, kandidatūros pateiktos prezidentui Gitanui Nausėdai. Į ambasadorius Norvegijoje teikiamas diplomatas Jonas Mažeika, ambasadore Estijoje – Raimonda Murmokaitė.  Siūloma, kad J. Mažeika naujas pareigas pradėtų rugsėjo 5-ąją, jis pakeis birželį kadenciją baigusį Joną Paslauską.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį pradeda vizitą Moldovoje, kur susitiks su kolega Ana Revenco. Šalių ministrės aptars Ukrainos piliečių perkėlimo iš Moldovos į Lietuvą klausimus. „Jau šeštą mėnesį Putino režimas tęsia agresiją Ukrainoje. Kaimyninei Moldovai teko itin didelis krūvis priimant  pusę milijono nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių. Šalis taip pat susidūrė su viešojo saugumo ir nacionalinio saugumo iššūkiais.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė rugpjūčio 3-4 dienomis su darbo vizitu lankysis Moldovoje. Šalys sieks sustiprinti bendradarbiavimą, atsižvelgiant į sudėtingą humanitarinę ir saugumo situaciją Moldovoje dėl karo Ukrainoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Užsienio reikalų ministerija teikia naujų Lietuvos ambasadorių Norvegijoje, Estijoje, Moldovoje, Nyderlanduose kandidatūras. Diplomatai pakeis pareigas baigiančius kolegas. Į ambasadorius Norvegijoje siūlomas diplomatas Jonas Mažeika, ambasadore Estijoje teikiama Raimonda Murmokaitė.  Siūloma, kad J. Mažeika naujas pareigas pradėtų rugsėjo 5-ąją, jis pakeis birželį kadenciją baigusį Joną Paslauską.

Rusijos atlikėjas Filipas Kirkorovas, atvirai palaikantis šalies terorą Ukrainoje, nebuvo įleistas į Moldovos teritoriją. Pasieniečiai jį pasitiko VIP svečių salėje ir paaiškino, kad jis „neatitinka užsienio piliečių patekimo į šalį sąlygų“. Naktį į penktadienį rusų atlikėjas atskrido į Kišiniovą lėktuvu iš Stambulo. Tačiau pasienio kontrolės poste oro uosto VIP svečių salėje jam buvo pranešta, kad į Moldovos teritoriją įžengti jis negali, „Interfaks“ cituojama vietos policija.

Baltarusija yra „karo aikštelė“ Rusijai, bet savo karių į frontą nesiunčia. To, pasak ekspertų, nenori nei Baltarusijos diktatorius, nei karininkai, nes kariuomenė nepasiruošusi, o kariai nenori kariauti svetimame kare. Tiesa, Baltarusijoje Rusija tvarkosi, kaip išmano, todėl gali būti tik neilgo laiko klausimas, kada teoriškai laisva, bet praktiškai okupuota šalis taps oficialiai Rusijos provincija. O tada ir karas gali būti neišvengiamas.

Nuo Moldovos atsiskyrusios, Rusijos karių saugomos, bet pasaulyje nepripažintos Padniestrės Moldavijos Respublikos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad ši Moldovos teritorija planuoja „skelbti nepriklausomybę su tolimesniu prisijungimu prie Rusijos Federacijos“. „Padniestrės vektorius per visus respublikos egzistavimo metus išlieka nepakitęs, kas atsispindi ir 2006 metų rugsėjo 17-osios referendume, kur aiškiai įvardinta: nepriklausomybė su tolimesniu prisijungimu prie Rusijos Federacijos l...

Praėjus penkiems plataus masto karinio Rusijos įsiveržimo į Ukrainą mėnesiams kaimyninės Moldovos užsienio reikalų ministerija paskelbė neįleidusi į savo teritoriją rusų karių. Kišiniovo teigimu, Padniestrėje veikia neteisėta Rusijos karinė grupuotė, kuri pažeidžia neutraliteto statusą.

Europos Sąjunga steigia Moldovoje kovos su organizuotu nusikalstamumu centrą, ypatingą dėmesį skirsiantį ginklų kontrabandai iš karo krečiamos kaimyninės Ukrainos, pirmadienį sakė bloko pareigūnė. Už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson apie steigiamą ES paramos centrą vidaus saugumui ir sienų valdymui paskelbė per ES vidaus reikalų ministrų susitikimą, į kurį buvo pakviesti ir ministrai iš ES nepriklausančių Ukrainos bei Moldovos.

Siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES) Moldova turės įgyvendinti daug reformų, o ypač jai svarbi energetinė nepriklausomybė, sako Lietuvos prezidentas. „Kaip ir kiekvienai šaliai, energetinė nepriklausomybė dabartiniame geopolitiniame kontekste Moldovai itin svarbi. Lietuva geriau nei bet kas kitas geriau suvokia šio klausimo svarbą“, – trečiadienį Vilniuje, Prezidentūroje, kalbėjo Gitanas Nausėda.

Pirmadienį Ukrainos atstatymo konferencijoje Lugane dalyvaujanti Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

Penktąjį karo Ukrainoje mėnesį Rusijos pajėgos bando destabilizuoti Moldovą, tačiau NATO nemato ženklų, kurie keltų baimę dėl galimos okupantų invazijos į šią šalį. NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Mircea Geoana teigia, kad įsiveržimui į Moldovą Rusija neturėtų karinių pajėgumų.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas (EVT) Charles'is Michelis pareiškė, jog tikisi, kad Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį priims „istorinį“ sprendimą suteikti kandidačių į bloko nares statusą karo draskomai Ukrainai ir jos kaimynei Moldovai. „Tai lemiamas momentas Europos Sąjungai, tai taip pat geopolitinis pasirinkimas, kurį šiandien priimsime. Esu įsitikinęs, kad šiandien Ukrainai ir Moldovai suteiksime kandidačių statusą“, – sakė Ch.

Europos Parlamento (EP) ELP frakcijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė trečiadienį Briuselyje vykstančioje plenarinėje sesijoje paragino ES lyderius nustoti siųsti pesimistines žinutes kovojančiai Ukrainai, kad jos kelias į narystę ES truks dešimtmečius, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Rodykite lyderystę, kad ši šalis kuo greičiau taptų mūsų šeimos dalimi. Susidaro įspūdis, kad ne Ukraina, o kai kurių ES šalių lyderiai nėra pasiruošę Ukrainos narystei.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį telefonu kalbėdamas su Moldovos prezidente Maia Sandu pažadėjo Lietuvos paramą šaliai stojant į Europos Sąjungą (ES), pranešė Prezidentūra. Lietuvos vadovas informavo, kad šią savaitę dalyvaudamas Europos Vadovų Taryboje jis aktyviai pritars Moldovos ir Ukrainos Europos Sąjungos kandidačių statusui, ir pažadėjo veiksmingą paramą Moldovos eurointegracijos kelyje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį sakė, kad vėliau šią savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime paragins Bendrijos lyderius suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į ES nares statusą.   Praėjusį penktadienį Europos Komisija rekomendavo suteikti Ukrainai ir Moldovai ES kandidačių statusą.

Moldovos prezidentė Maia Sandu penktadienį pasveikino Europos Komisijos sprendimą rekomenduoti suteikti šiai buvusiai sovietinei šaliai kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą. Penktadienį Europos Komisija rekomendavo Ukrainą, į kurią Rusija įsiveržė vasario 24 dieną, ir Moldovą oficialiai įvardyti kandidatėmis į ES.

Rusijos ir Ukrainos karo kontekste Moldovoje užvirė diskusija dėl saugumo politikos. Pasak specialistų ima aiškėti įdomūs, bet nebūtinai Moldovai palankūs dalykai. Moldova neturi karių, ginklų, o gal ir visuomenės noro kovoti už tėvynę, jei to prireiktų, rašo UNIAN.

Moldovos parlamentas ketvirtadienį patvirtino Rusijos naujienų laidų transliacijų draudimą, siekdamas užkirsti kelią Maskvos propagandos skleidimui šioje provakarietiškoje šalyje. Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu pradėtas puolimas padidino įtampą Moldovoje, kuri siekia narystės ES, tačiau turi Maskvos remiamą separatistinį regioną Uždniestrę.

Moldovos prorusiškam buvusiam prezidentui Igoriui Dodonui ketvirtadienį paskirtas 30 parų namų areštas po to, kai jis buvo sulaikytas dėl įtarimų valstybės išdavyste ir korupcija, pranešė sostinės Kišiniovo teismas. Apie I. Dodono sulaikymą paskelbta antradienį, karui kaimyninėje Ukrainoje labai padidinus įtampą narystės Europos Sąjungoje siekiančioje šalyje. Ketvirtadienį prokurorai, kurie prašė skirti I. Dodonui kardomąjį kalinimą, pareiškė, kad ketina apskųsti teismo sprendimą.

Moldovos pareigūnai antradienį sulaikė buvusį šalies prorusišką prezidentą Igorį Dodoną, kuris įtariamas valstybės išdavyste ir korupcija, pranešė prokurorai, konfliktui kaimyninėje Ukrainoje labai padidinus įtampą narystės ES siekiančioje šalyje. „Igoris Dodonas buvo suimtas antradienį 72 valandoms“, – žurnalistams pranešė generalinės prokuratūros atstovė Mariana Chiorpec. Ji pridūrė, kad eksprezidentas šiuo metu yra Nacionaliniame kovos su korupcija centre.

Maskvos remiamo separatistinio Moldovos Padniestrės regiono pareigūnai penktadienį paskelbė, kad bandyta pulti du infrastruktūros objektus regiono sostinėje Tiraspolyje. Incidentai įvyko po virtinės pranešimų apie atakas Padniestrėje, vis labiau nuogąstaujant, kad Rusijos karas Ukrainoje gali išplisti į kitas šalis. „Maždaug 4 val. 15 min. ryto šalia vienos įmonės naftos saugyklos sustojo automobilis, iš jo išlipo nenustatytos tapatybės vyras.

Ukrainos kaimynystėje esančios Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad artimiausiu metu šalies gyventojams nereikia baimintis Rusijos agresijos prieš šalį, rašo BBC. „Manau, kad esame saugūs; kol kas Rusija neturi jokių aiškių planų“, – sakė ji TVR Moldovos kanalui. Vis dėlto ji pripažino, kad „matyt, galimi bet kokie scenarijai“, ir pridūrė, kad praneš žmonėms, jei padėtis keistųsi.

Įtempta saugumo situacija kaimynystėje ir provokacijos Padniestrės regione neturi stabdyti Moldovos eurointegracijos siekių, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis šeštadienį pradėjo darbo vizitą Moldovoje ir Kišiniove susitiko su šalies prezidente Maia Sandu. Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos ir Moldovos vadovai aptarė karą Ukrainoje, saugumo situaciją regione, taip pat Moldovos eurointegracijos perspektyvą.

Uždniestrės regione, kuris – atskilęs nuo Moldovos, pranešama apie naujas atakas. Moldovos prorusiški separatistai šeštadienį pranešė, kad jų regionas keturis kartus buvo bombarduotas, įtariama, bepiločiai orlaiviais. Sprogimai įvyko netoli Ukrainos sienos, praneša „Reuters“. Beveik dvi savaites trunkantys panašūs incidentai Uždniestrės regione sukėlė tarptautinį susirūpinimą, kad Rusijos karas Ukrainoje gali išplisti per sieną.

Kai tarp Moldovos ir Ukrainos įsispraudusiame prorusiškame Padniestrės regione nugriaudėjo keletas sprogimų, Europoje kilo nauja susirūpinimo banga. Moldovoje ir Padniestrėje žmonės ėmė pakuotis lagaminus ir svarstyti apie bėgimą. Daug kas ėmė baimintis, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali peržengti Ukrainos sienas. Tai neliudytų nieko gero, problemų kiekis galėtų išaugti geometrine progresija.

Rusija planuoja įsiveržti į Moldovą, rašo „24tv.ua“. Kontržvalgyba kanalą informavo, kad Rusija yra parengusi aiškius invazijos į Moldovą planus. Pasak kanalo, Rusijai antrasis frontas yra strategiškai svarbus, mat ten pritrauktų daugiau Ukrainos pajėgų, o Rusijos karių buvimas regione destabilizuotų politinę padėtį Balkanuose.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga padidins karinę pagalbą Moldovai, šios Ukrainos kaimynės promaskvietiškų separatistų kontroliuojamame regione įvykus virtinei mįslingų išpuolių. „Šiais metais planuojame reikšmingai padidinti savo paramą Moldovai, aprūpindami jos ginkluotąsias pajėgas papildoma karine įranga“, – šioje šalyje viešintis Ch. Michelis sakė per bendrą spaudos konferenciją su prezidente Maia Sandu.

Latvijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį „primygtinai paragino“ šalies piliečius nevykti į Rusijos remiamą separatistinį Uždniestrės regioną Moldovoje arba nedelsiant išvykti, jei jie šiuo metu ten yra. Uždniestrė yra niekieno nepripažįstamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina. Prorusiški separatistai šį regioną, kuriame gyvena maždaug 470 tūkst. žmonių, kontroliuoja nuo 1992 metų karo su Moldova. Maskva Uždniestrėje laiko maždaug 1,5 tūkst.

Ukrainos žvalgybos šaltiniai teigia, kad yra „daug rodiklių“, rodančių, kad netolimoje ateityje Rusija surengs išpuolį prieš buvusią sovietų valstybę, kurios kariuomenėje yra tik 3250 karių, skelbia „The Times“. Tam tikri neramumai jau stebimi nepripažintos Padniestrės respublikos sostinės Tiraspolio oro uoste.

Kai svarstoma, kodėl iš tiesų prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, tenka prisiminti šaltą geopolitinę logiką. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Kremliuje viskas buvo paskaičiuota taip: Kyjivas paimamas per keletą dienų, šalyje pastatoma prorusiška vyriausybė, o po poros savaičių NATO sulaukia ultimatumo, kad visi amerikiečiai, priešakinių pajėgų batalionai bei oro policijos misijos mauna lauk iš visų valstybių į Rytus nuo Berlyno.

Vyriausybė siūlo prezidentui atšaukti Kęstutį Kudzmaną iš Lietuvos ambasadoriaus Moldovoje pareigų. Tam trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. Pagal jos teikimą, K. Kudzmanas iš šių pareigų būtų atšauktas nuo rugpjūčio 18 dienos.  Diplomatas ambasadai Moldovoje vadovauja nuo 2018 metų rugpjūčio. Lietuvos ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Jungtinės Valstijos antradienį perspėjo dėl bandymų „eskaluoti įtampą“ po virtinės sprogimų Rusijos remiamame separatistiniame Moldovos regione, kuris ribojasi su Ukraina. Nors ir nepalaikė Kyjivo teiginio, jog Rusija yra atsakinga už incidentus Uždniestrėje, Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as žurnalistams sakė, kad JAV „ir toliau yra susirūpinusios dėl bet kokių galimų bandymų didinti įtampą“. „Nežinome visų detalių“, – nurodė jis.

Padėtis Moldovoje komplikuojasi po kelių pranešimų apie išpuolius prieš separatistinės Padniestrės infrastruktūrą. Virš šalies teritorijos nebeskraido lėktuvai, o iš Padniestrės į Moldovą nusidriekė milžiniška automobilių eilė. Padniestrės valdžia paskelbė „raudoną teroro išpuolių grėsmės lygį“. Rusijai užpuolus Ukrainą Moldova laikėsi neutralios pozicijos dėl įtemptos situacijos Padniestrėje ir energetinės priklausomybės nuo Rusijos.

Padniestrės kaimo tipo gyvenvietėje Majak buvo susprogdintos dvi ryšio stotys, praneša UNIAN. Tai jau antras provokacinio išpuolio Padniestrėje pranešimas per kelias dienas. Ukrainos teigimu, Rusija bando išprovokuoti dar vieną konfliktą. Vakar vietos žiniasklaida paskelbė apie išpuolį prieš Padniestrės nacionalinio saugumo ministerijos pastatą. Tariamai į jį buvo iššauta iš grantasvaidžio.

Tiraspolyje, šalia nepripažintos, separatistinės Padniestrės Respublikos nacionalinio saugumo ministerijos pastato nugriaudėjo sprogimas. Paviešintose nuotraukose matyti ant grindinio numestų granatsvaidžio raketų tūtos. Apie galimas aukas, ar išpuolio priežastis nėra pranešama. Padniestrė yra Moldovai priklausantis regionas, dėl kurio separatistinio valdymo nesutariama jau kelis dešimtmečius.

Viena skurdžiausių Europos valstybių jau priėmė 370 000 ukrainiečių pabėgėlių. Tačiau intensyvėjant kovoms prezidentė Maia Sandu paprašė finansinės pagalbos, rašo theguardian.com. Jau matoma, kad vyksta dezinformacijos kampanija, kuria siekiama skleisti paniką tarp vietos bendruomenių.

Moldova oficialiai pradėjo procesą, kad pateiktų prašymą priimti šalį į Europos Sąjungą, ketvirtadienį pranešė šalies prezidentė. Prezidentė Maia Sandu žurnalistų akivaizdoje paskelbė, kad jos šalis „pasirašys prašymą stoti į Europos Sąjungą“....

Rusijai ir toliau žvanginant ginklais prie Ukrainos sienų, Briuselyje, Europos Sąjungos lyderiai tariasi kaip atsakyti į Kremliaus grąsinimus. Prie jų prisijungė ir Rytų partnerystės šalių lyderiai, tarp kurių nuo Rusijos agresijos jau nusvilusių Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos vadovai. Su jais susitikimo paraštėse susitikęs Gitanas Nausėda žada, kad nepaisant augančio spaudimo ir toliau rems šių šalių euroatlantinę integraciją. O Maskva tuo metu prieš NATO rado naują sąjungininkę.

Tiraspolio „Šerif“ futbolo klubas šią savaitę pateikė sensaciją nugalėjęs tituluotąjį Madrido „Real“. Klubas oficialiai atstovauja Moldovai, tačiau priklauso nepripažintos Padniestrės respublikos oligarchams, kurie laiko monopolį faktiškai visose svarbiausiose šalies verslo srityse.

Maja Sandu ketvirtadienį buvo prisaikdinta naująja Moldovos prezidente. Inauguracijos ceremonija vyko bendro iškilmingo Moldovos parlamento ir Konstitucinio Teismo posėdžio metu.   „Prisiekiu atiduoti visas jėgas ir įgūdžius Moldovos Respublikos klestėjimo vardan, laikytis šalies konstitucijos ir įstatymų, ginti demokratiją, pagrindines žmogaus teises, suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį Moldovos vientisumą“, –  laikydama ranką ant Konstitucijos ištarė M. Sandu.

Moldovoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kuriuos atidžiai stebi Maskva, norinti, kad susiskaldžiusi šalis liktų jos įtakos zonoje. Moldovoje, kuri yra įsispraudusi tarp Ukrainos ir NATO narės Rumunijos, vyrauja dvi priešingos stovyklos: pritariančiųjų glaudesniems ryšiams su Europos Sąjunga (ES) ir visų pirma Rumunija, ir besikabinančiųjų į sovietinių laikų santykius su Maskva.