Jis šeštadienį pradėjo darbo vizitą Moldovoje ir Kišiniove susitiko su šalies prezidente Maia Sandu.
Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos ir Moldovos vadovai aptarė karą Ukrainoje, saugumo situaciją regione, taip pat Moldovos eurointegracijos perspektyvą.
„Prezidentas susitikime su M. Sandu teigė, kad įtempta saugumo situacija kaimynystėje ir nerimą keliančios provokacijos Padniestrės regione neturėtų tapti trikdžiu Moldovos eurointegracijos kelyje“, – teigiama pranešime.
Pasak G. Nausėdos, migrantų krizė ir karas kaimyninėje Ukrainoje smarkiai paveikė Moldovą ir sumažino palaikymą propeuropietiškai šalies vyriausybei, todėl reikia „kelti klausimą dėl europinės Moldovos ir kitų Rytų Partnerystės šalių perspektyvos“.
„Šitas klausimas tikiuosi grįš ant stalo jau artimiausiame Europos Vadovų Tarybos susitikime birželio mėnesį ir tikiuosi, labai viliuosi, kad padarysime žingsnį į priekį palyginti su tuo, ką esame nuveikę iki šiol“, – spaudos tarnybos perduotame komentare sako G. Nausėda.
Bendroje spaudos konferencijoje Moldovos vadovė teigė, jog karas Ukrainoje sustiprino šalies europietiškus siekius.
„Nepaisant daugelio krizių, kurias patyrėme, Moldova norėtų didinti šalies atsparumą ir suteikti savo piliečiams kelią į europietišką ateitį. Karas mus įtikino, kad negalime švaistyti laiko. Turime sparčiai siekti tikslų, kuriuos užsibrėžėme“, – kalbėjo M. Sandu, turėdama galvoje šalies prašymą suteikti Europos Sąjungos narystę.
Išreiškė palaikymą ir solidarumą
Lietuvos vadovas teigė, kad Lietuva tvirtai palaiko Moldovos eurointegracinius siekius ir tiki šios šalies europine ateitimi.
Prezidentas su Moldovos vadove taip pat aptarė energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos klausimą.
„Be jokios abejonės, yra ir ekonominės-socialinės įtampos, kurios, viena vertus, jaučiamos visoje Europoje dėl aukštų energetinių kainų, bet kita vertus, yra susijusios ir su Moldovos specialia situacija, šiuo metu susidariusia, kuri labai smarkiai apriboja Moldovos eksportą į Rytus, tame tarpe ir Ukrainą, dėl suprantamų priežasčių“, – komentavo prezidentas.
Pasak jo, Moldova „neatvėrė visų tų kanalų ir langų į Vakarus“, galėjusius tapti išsigelbėjimu Moldovos ekonomikai.
„Dėl tos priežasties kol kas vyriausybės populiarumas, deja, patiria tam tikrą spaudimą, dėl to žmonės, turėję tam tikrus lūkesčius, laukia tų rezultatų, susijusių su lūkesčiais“, – kalbėjo prezidentas.
„Europos Sąjungos parama šiuo sudėtingu momentu yra labai savalaikė ir svarbiausia, ganėtinai operatyvi, ypatingai tą turėčiau pasakyti apie pagalbą ir konkrečią paramą pabėgėlių krizei spręsti“, – teigė jis.
G. Nausėda akcentavo, kad energijos šaltinių diversifikavimas, investicijos į žaliąją energetiką ir energetinio efektyvumo didinimas užkirs kelią energetiniam Rusijos šantažui ateityje ir padės užsitikrinti energetinį Moldovos saugumą.
„Rusija naudoja energetiką kaip šantažo įrankį. Lietuva su tuo susidūrė praeityje ir išmoko pamokas, todėl esame pasirengę padėti Moldovai ir dalintis savo patirtimi“, – teigė Lietuvos vadovas.
Prezidentai taip pat aptarė solidarumą su Ukraina priimant karo pabėgėlius. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Lietuva tęs humanitarinę, politinę ir ekonominę paramą Moldovai.
Nerimas dėl Uždniestrės
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis šią savaitę pažadėjo, kad Europos Sąjunga padidins karinę pagalbą Moldovai, šios Ukrainos kaimynės promaskvietiškų separatistų kontroliuojamame regione įvykus virtinei mįslingų išpuolių.
Moldova teigia, kad incidentus Padniestrėje sukėlė Rusiją palaikančios jėgos.
„Moldovos situacija yra sudėtinga ir matome aiškias, tik dar kol kas negalime labai aiškiai įvardyti, kas yra tos jėgos, bet akivaizdžios pastangos destabilizuoti situaciją Uždniestrėje ir be jokios abejonės tai turėtų pasekmių ir stabilumui Moldovoje, todėl prezidentė yra labai susirūpinusi šiais išpuoliais ir šiais sprogimais“, – sakė G. Nausėda.
Bendroje spaudos konferencijoje jis teigė, jog situacija kelia nerimą, tačiau skatino „nepakliūti į Rusijos provokacijų ir grėsmių spąstus“.
Uždniestrė yra niekieno nepripažįstamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina. Prorusiški separatistai šį regioną, kuriame gyvena maždaug 470 tūkst. žmonių, kontroliuoja nuo 1992 metų karo su Moldova.
Rusija Uždniestrėje laiko maždaug 1,5 tūkst. savo karių, vadinamų taikdariais.
Praėjusią savaitę Uždniestrė pranešė apie kelis sprogimus, kuriuos pavadino „teroristiniais išpuoliais“. Skelbta, kad buvo smogta regiono Valstybės saugumo ministerijos pastatui, kariniam daliniui ir Rusijai priklausančiam radijo retransliavimo bokštui.
Nerimas, kad Ukrainoje vykstantis karas gali išplisti į šį regioną, sustiprėjo vienam rusų generolui neseniai pareiškus, kad vasario 24 dieną Kremliaus pradėtos vadinamosios specialiosios karinės operacijos tikslas – sukurti sausumos koridorių per Pietų Ukrainą į Uždniestrę.
Kyjivas apkaltino Rusiją, kad ji nori destabilizuoti regioną ir sukurti pretekstą karinei intervencijai.
Lankėsi pabėgėlių centre
Vizito metu G. Nausėda šeštadienį lankėsi Kišiniove įsikūrusiame karo pabėgėlių iš Ukrainos centre.
Prezidentas susitiko su centro gyventojais, darbuotojais ir savanoriais. Šalies vadovas pabrėžė, kad Moldova, susidurianti su dideliu karo pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiu, demonstruoja išskirtinį solidarumą ir empatiją, suteikdama visokeriopą pagalbą karo nelaimės ištiktiems žmonėms.
„Rusijos karas Ukrainoje yra tragedija, griaunanti žmonių likimus. Milijonams žmonių tenka palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio svetur. Tiek Moldova, tiek Lietuva, tiek visas demokratinis pasaulis yra su jumis, su laisva, drąsia, herojiška ukrainiečių tauta. Ukraina nugalės“, – karo pabėgėliams kalbėjo prezidentas.
Prezidentūros duomenimis, į Moldovą nuo karo Ukrainoje pabėgo daugiau nei 573 tūkst. ukrainiečių, iš kurių apie 100 tūkst. tebėra šalyje. Lietuva iki šiol yra skyrusi 750 tūkst. eurų finansinės paramos Moldovai ir pasiūliusi į Lietuvą perkelti 2 tūkst. ukrainiečių, iš kurių dalis jau gyvena mūsų šalyje.
Vizito metu šalies vadovas perdavė Lietuvos visuomenės paramą – nevyriausybinių organizacijų ir verslo surinktą humanitarinę pagalbą, skirtą Ukrainos karo pabėgėliams.
Humanitarinį Lietuvos krovinį sudaro maisto produktai, higienos reikmenys, drabužiai ir batai vaikams, patalynė, medicinos priemonės, maisto papildai. Jas suteikė Lietuvos nevyriausybinės organizacijos bei verslo įmonės.
Pasak G. Nausėdos, Lietuvos atgabenta pagalba yra „vienas iš pavyzdžių, kaip galime ne tiek kalbomis, kiek darbais realiai prisidėti prie pabėgėlių krizės sprendimo“.
