Rusija tvirtina, kad Moldovos įsipareigojimas laikytis nuolatinio neutralumo yra pagrindinė išankstinė sąlyga (greta Padniestrės „ypatingo statuso“) tariamam Rusijos karių išvedimui iš Padniestrės.
Tačiau karių buvimas ten tiesiogiai prieštarauja esamam Moldovos konstituciniam neutralumui ir užsienio karių draudimui būti šalyje. Taigi Kremlius pažeidžia tą patį neutralumą, kurio, pasak jo, Kišiniovas turėtų nuolat laikytis.
Praktiškai visos Moldovos vyriausybės iki 2021 m. pritarė šiai šaradai, žodžiais ir darbais pripažindamos Rusijos „taikos palaikymo“ pajėgų buvimą Padniestrėje.
Tai iš esmės prilygo tų „taikdarių“ atleidimui nuo prievolės palikti Moldovos teritoriją pagal tarptautinę teisę. Kišiniovo de facto sutikimas taip pat prilygo Moldovos Konstitucijos pažeidimui. Tačiau tai žinodamos visos Moldovos vyriausybės nieko nedarė, kad išvarytų arba legalizuotų šiuos rusų karius. Tai baigėsi spąstais Rusijai, nes legaliai ji šiuo metu negali remtis teisiniu pagrindu ir dislokuoti savo karius Moldovos teritorijoje.
Dabartinė vyriausybė, vadovaujama prezidentės Maios Sandu, nesudaro politinių išankstinių sąlygų Rusijos karių išvedimui ir nedaro išimčių „taikdariams“.
Rusijos požiūriu, nuolatinis Moldovos neutralumas taip pat garantuotų Moldovos nesusijungimą su Rumunija. Be to, tai užkirstų kelią Moldovos stojimui į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) ir Europos Sąjungą per hipotetinio Moldovos suvienijimo su Rumunija „užpakalines duris“.
Maskva mano, kad ES vis labiau įgauna saugumo bloko, prieštaraujančio Rusijai ir besiribojančio su JAV, bruožus. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, neseniai įgytas Ukrainos ir Moldovos kandidatų į ES statusas yra nesuderinamas su neutralumu.
ES reikalaus, kad abi valstybės parodytų „visišką solidarumą su pačios ES antirusiškais veiksmais“. Ir net jei Ukraina ir Moldova pasirodytų „amžinomis kandidatėmis“, neturinčiomis tikrų narystės perspektyvų (kaip prognozuoja Lavrovas), ES vis tiek pavestų Ukrainai ir Moldovai „mažus, nereikšmingus vaidmenis“.
Maskvos nuomone, neutraliai Moldovai uždrausta bendradarbiauti su NATO aljansu ir ji negali negauti Vakarų saugumo pagalbos iš NATO valstybių narių dvišaliu pagrindu (t. y. Moldova turi likti neapsaugota). Rusijos neutralumo samprata Moldovos, kaip ir Ukrainos atžvilgiu, reiškia, kad šios šalys negali prisijungti prie saugumo grupuočių (įskaitant ES), kurių narė nėra Rusija.
Dabartinius Rusijos politinius tikslus Moldovoje tam tikru mastu galima spręsti iš vietinių rusofilų partijų iniciatyvų. Tai socialistų, komunistų ir Šoro parlamentinės partijos. Po antrosios Kremliaus invazijos į Ukrainą (2022 m. vasario mėn.), šios partijos perspėjo Moldovos provakarietišką vyriausybę susilaikyti nuo paramos Ukrainai beveik bet kokia forma: karinės ar dvejopos paskirties technikos pervežimo į Ukrainą, Rusijos agresijos pasmerkimo, prisijungimo prie Vakarų sankcijos Rusijai.
Be šių minimalių tikslų, komunistų ir socialistų blokas pristatė parlamentui įstatymo projektą „Už Moldovos neutralumo įtvirtinimą“. Šis organinis įstatymas (kuris reikalauja patvirtinti arba atšaukti trijų penktadalių parlamento daugumos) būtų: uždraudęs visas Moldovos bendradarbiavimo su kariniu aljansu formas, atmetęs užsienio karines bazes, „mokymo ar studijų centrus, turinčius karinę ar dvejopos paskirties vietą", uždraudęs karinės technikos, skirtos vykstančio konflikto šalims, tranzitą ir uždraudęs skraidyti užsienio lėktuvams ar raketoms.
Šios iniciatyvos tikslas buvo neleisti vienašališkai interpretuoti Moldovos Konstitucinio neutralumo, įskaitant galimybę gauti užsienio karinę pagalbą. Vos slepiamas tikslas buvo primesti griežtą Kišiniovo neutralumo interpretaciją, dar palankesnę Rusijai Ukrainos karo kontekste. Moldovos vyriausybė ir parlamento dauguma atmetė šią iniciatyvą motyvuodami tuo, kad „tai gali apriboti šalies galimybes užtikrinti nacionalinį saugumą ir gynybą bei sudaryti prielaidas Moldovos tarptautinei izoliacijai“.
Moldovos rusofilų partijos paprastai save laiko Rusijos interesų sargėmis. Jų lojimas taip pat reiškia, kad šios siekia pritraukti Maskvos dėmesį ir finansavimą.
Neutralumas kerta per abi puses, ne tik blokuojamas Moldovos kursas į Vakarus, bet ir užkertamas kelias narystei Rusijos vadovaujamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSO) ar dvišaliams saugumo susitarimams su Kremliumi.
Toks variantas Rusijai tinka, o ir Maskva niekada nerodė susidomėjimo Kišiniovą nukreipti tiesiai į Rusijos orbitą. Kremliaus interesai Moldovoje buvo ir tebėra apsiriboję Padniestre,, neutralumu, Rusijos buvimu Moldovos politinėje sistemoje per rusofilų partijas. Rusijai svarbu, kad Moldova būtų tokia, kokia yra: disfunkcionali bei korumpuota ir, kad liktų įstrigusi pilkojoje zonoje tarp Rusijos ir Vakarų.
Tačiau Kremliaus interesai ir prioritetai gali tapti daug ambicingesni tuo atveju, jei per karą Ukrainoje Rusijai pavyktų okupuoti Odesą.
