Tiesa, pasirinkti tinkamus drabužius ir susiformuoti stilių yra kur kas sunkiau, nei atrodo, o ir profesionalų pagalba – būtina.
Prieš porą savaičių žiniasklaidai premjerė prisipažino, kad: „Pasakysiu taip – diplomatiškai – turbūt, jeigu būčiau vyras, tai dalies priekaištų, kuriuos girdžiu, negirdėčiau“, — Žinių radijo laidoje „Labas, Milda“ tada sakė I. Šimonytė.
Ne vieną kartą premjerės apranga buvo aptariama socialiniuose tinkluose. Dalis komentuojančių apie ją atsiliepdavo neigiamai. Vis dėlto pati I. Šimonytė teigė nelinkusi kreipti dėmesio į kitų politikų aprangas.
„Neatsimenu, kad kažkas būtų vaikščiojęs su liniuote ir matavęs, ar teisingai kaklaraištis užeina už diržo, ar marškiniai idealiai parinkti prie kostiumo. Man atrodo, kad dar yra tam tikras kultūrinis dalykas, kad moteris pirmiausiai turi atrodyti, o tada jau būti. O vyras jau turi būti, o jau kaip atrodo, taip atrodo“, – tada nurodė ji.
Mada, išvaizda yra susijusi su daugeliu gyvenimo aspektų, taip pat ir politika. Valdžia formuojama, atstovaujama ir ginčijama per aprangos kodą – apranga veikia kaip įtikinama politinė kalba.
Išvaizda yra politiko sėkmės dalis
Aprangos pasirinkimas atskleidžia socialinės ir politinės transformacijos dimensijas. Skirtingos šalys turi skirtingus rengimosi ir mados būdus, priklausomai nuo jų kultūros. Pasak specialistų, politikams aprangos pasirinkimas gali būti diplomatinės taktikos dalis.
Šiandien daugelis politikų supranta, kaip svarbu žaisti rinkėjų protu ir pasirinkimais siunčiant signalą ir per savo išvaizdą.
Kandidatai rinkimų kampanijų metu dažnai rengiasi taip, kad įgytų simpatijas arba bent jau būtų suvokiami kaip vieni iš besirenkančiųjų. Žmonės intuityviai linkę pasitikėti tais, kurie į mus panašesni.
Kaip tikina psichologė Laura Baker, Pietų Kalifornijos universitete tyrinėjanti genetinius ir aplinkosaugos pagrindus, mūsų politinis pasirinkimas dažnai tenka tiems, kurie, mūsų manymu, yra panašūs į mus genetiškai ir kultūriškai.
Nors išvaizda laikoma apgaulinga ir gali neatspindėti asmens kvalifikacijos, pasąmonės šališkumas turi įtakos rinkimų kampanijoms. Dažnas politikas kuria savo politinę tikrovę, kuri atsispindi ir jų pasirinktoje aprangoje. Politikų išvaizda ir aprangos kodai tapo dar svarbesni didėjant socialinės medijos įtakai.
Tarkime Hillary Clinton 2016 m. prezidento debatuose vilkėjo raudonus, baltus ir mėlynus kelnių kostiumus. Bendradarbiaudama su amerikiečių dizaineriu Ralphu Laurenu, politikė savo apranga rinkėjams siuntė patriotišką žinią.
Žinutė be vaizdinio paaiškinimo praranda savo galią. Politiko kalbos vertė sumenksta, jei jos nelydi korektiška išvaizda. Pasak psichologės L. Baker, kartais politiko apranga nėra graži, bet niekada – beprasmė.
Štai, kad ir Suomijos prezidentės Tarja Halonen ir buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel deriniai. Abi politikės nesiekė patraukti žmonių savo išskirtiniu stiliumi, bet jis galėjo turėti „atvirkštinį poveikį“ jų populiarumui, buvo išnaudojamas tam tikromis aplinkybėmis, tam tikrai informacijai skleisti.
Taigi, kai kurioms politikėms moterims atrodyti žavingai ar elegantiškai gali būti privalumas, o kitoms – atvirkščiai. Santūrumas ar net niūrumas taip pat gali nešti daug politinės naudos, transliuoti tas žinias, kurias ir nori perduoti politikai.
Pasak psichologės, neįmanoma sugalvoti sėkmingo politinio stiliaus formulės. Visa tai susiję su platesniu politiniu, kultūriniu ir asmeniniu kontekstu.
Tai, kad moterys politikės yra vertinamos visaip kitaip, nei vyrai, deja, yra karti realybė. Pasak psichologės, nelygybė ir dvigubi standartai yra net drabužių spintose.
Visgi moterys aprangą ir išvaizdą gali išnaudoti plačiau, įdomiau. O galios apsirengimas yra tada, kai moterys puikiai naudoja stilių sėkmingai sustiprinti savo politinius raumenis, populiarumą ar įgaliojimus.
Premjerės stilius – visada panašus
Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas sako, kad Ingrida Šimonytė yra žmogus, politikas, kuris visą laiką buvo atpažįstamas taip pat: ji taip pat kalba, aprangos stilius – panašus, radikalių pokyčių užimant skirtingus postus nėra, charakterio aštrumas irgi toks pat. Ji visada pasižymėjo tam tikrais gerai atpažįstamais bruožais.
„Mes nematome bandymų akivaizdžiai kurti tam tikrus įvaizdinius dalykus, to nėra. Gal tik per prezidento rinkimus buvo „burbuliukų kampanijų“, nors I. Šimonytė, kaip ir kiekvienas politikas, žinoma, turi įvaizdį. Ji aštri, sarkastiška, moka susinervinti, yra gyva, nematome užšifruotų detalių. Matyt, tai ir yra jos įvaizdis. Tai, kaip mes ją atpažįstame“, – sakė A. Katauskas.
Pasak jo, bandymai premjerę lyginti su kitais politikais ar politikėmis nėra sėkmingi, nes ji yra gana unikali. Tiesa, buvo mėginimu ją gretinti su prezidente Dalia Grybauskaite.
„Ji pati savaime turi aiškų atpažįstamumą, jos nesumaišysi su kuom kitu. Ji kalba ir mintis dėlioja organiškai, to nesumaišysi su kitais“, – svarstė komunikacijos specialistas.
Jis pripažino, kad premjerė paskutiniu metu sulaukia nemažai asmeninių atakų prieš save, kritikuojama ne tik išvaizda, bet ir gyvenimo būdas, asmeniniai pasirinkimai. Tai, pasak specialisto, taktika, kuri yra naudojama gana dažnai prieš aukštus politikus, yra oponentų, kurie linkę „traukti per dantį“, peržengti tam tikras moralės, etikos ribas.
„Premjerė tam tikrais momentais iš tam tikrų politikų sulaukia replikų, bet itin retais atvejais jas mėto aukšto rango žmonės. Kur kas dažniau tai būna tie politikai, kurių aukščiausias pasiekimas tėra Seimo nario kėdė ir kurie tokiu būdu siekia dėmesio sau.
Tai, kad visuomenė aptarinėja politikų stilių ir gyvenimo būda – logiška, bet premjerė yra atsakiusi į daug klausimų ir provokacijoms nepasiduoda. <...> Mes nežinome, kaip ji išties į tokius dalykus, klausimus reaguoja, nes jei reaguotų viešai ir jautriai, pasipiltų kaltinimai, kad ji – silpna premjerė. Šioje vietoje ji dalyvauja tame žaidime, laikosi. Ir tų atakų artėjant rinkimams bus daugiau, tiesa kol kas premjerė jas gerai atlaiko“, – sakė A. Katauskas.
Profesionalams reikia profesionalų pagalbos
Dizainerė Jolanta Talaikytė, kalbėdama apie madą politikoje sako, kad atkreipti dėmesį į oficialią apranga reiktų visiems politikams. Šalį atstovaujantys žmonės, pasak dizainerės, turėtų laikytis griežtesnių, klasikinės aprangos taisyklių.
„Dabar, tiesa, vyrauja demokratiškesnė mada. Visgi reikia pasirinkti atitinkamą audinį, fasoną, prisitaikyti prie figūros. Svarbu kreiptis į specialistus, neignoruoti jų. Visko išmanyti žmogus juk negali, kaip dizaineriai nesigilina į politiką, taip ir politikai turėtų kreiptis į profesionalus“, – svarstė dizainerė.
Anot jos, įvaizdis, apranga yra svarbu, nes žmonės kitus žmones sutinka pagal drabužį, kreipia dėmesį į išvaizdą.
„Pirmas įspūdis, tai, kokį žmogų pamato per pirmas sekundes, kokį įspūdį susidaro. Tiek apie asmenybę, žmogų, valstybės įvaizdį. Tai psichologinis momentas“, – kalbėjo mados specialistė, patikinusi, kad dabar rasti pagalbos, patarimų galima daug kur, tiek nuėjus pas specialistą, tiek paieškojus patarimų, žinovų interneto platybėse.
Įvaizdžio specialistė Alvyda Jasiulionytė sako, kad premjerė, išties, mėgsta laisvesnį dalykinį stilių, tokį ji mėgo ir tada, kai dirbo finansų ministre.
Pasak jos, jei norisi suformuoti griežtesnio, reiklesnio, konstruktyvesnio stiliaus įvaizdį, reikia rinktis griežtesnes linijas, kontrastiškas spalvas, kiek kitokias medžiagas.
„Visa tai susiję su tuo, kiek turi laiko prižiūrėti savo aprangą ir kiek tam nori skirti pinigų. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad mūsų premjerė ar kiti politikai neskiria lėšų savo aprangai, aš nežinau, tarkime, kokius ji audinius mėgsta, ką dėvi. Premjerė renkasi neutralias spalvas, ypatingai vasara. Matyt todėl, kad lauke karšta. Bet tos spalvos premjerei yra per daug blyškios. Čia bent jau matant tas paskutines eilutes“, – sakė įvaizdžio ekspertė, pabrėžusi, kad jei pirmųjų asmenų biudžete atsirastų atskiros eilutės drabužiams, vėl, matyt, kiltų nepasitenkinimas visuomenėje.
Pasak jos, akivaizdžiai matosi, kai politikas skiria daug lėšų ir laiko savo įvaizdžiui.
„Premjerė yra daug dirbantis žmogus. <...> Visgi, jei ministrė pirmininkė rengtųsi taip, kad stebėtojai tegalėtų pasakyti „atrodė gražiai“, bet negalėtų prikibti, tokių atveju gal daugiau dėmesio būtų skiriama turiniui, o ne išvaizdos aptarimui. Tikslas gerai rengtis, bet nekristi į akis, matyt ir būtų politikų siekis atrodyti rimtai, bet taip, kad niekas negalėtų išskirti kaip.
Tas vadinamasis „power dressing“ arba stiprios moters apranga pasižymi geru spalvos pasirinkimu pagal asmens prigimtinę spalvinę gamą, kontekstą, kur drabužis bus dėvimas, sezoniškumą, klimato zoną. Tai nėra sudėtinga, bet, paprastai tai prižiūrėti turi samdomi žmonės“, – sakė specialistė, pabrėžusi, kad pasitelkusi stiprios moters apranga aprangą galima nesunkiai pademonstruoti aplinkiniams savo ryžtą bei drąsą, nusiteikimą.
Vyrams atleidžiama daugiau
Tiesa, A. Jasiulionytė pripažįsta, kad mūsų visuomenė politikams vyrams atleidžia kur kas daugiau, nei politikėms moterims. Išvaizdos prasme, taip pat.
„Dažnai vyrai politikai būna apsmukę, susiglamžę, tarsi iš kažin kur išlindę. Visai neseniai mačiau, kaip vyko kažkoks vizitas ir Seimo nariai ten dalyvavo. Tai užsienio svečias puikiai atrodė, o mūsų parlamentarai – susiglamžę.
Beje moterys, kurios ten dalyvavo, atrodė gerai. Ir tų vyrų išvaizdos, beje, niekas nekomentavo. O vat moteris, jei būtų pasirodžiusi, tikrai būtų sulaukusi komentarų. Taigi, pinigų įvaizdžiui tikrai reikia skirti. Ir aukšti užsienio politikai tikrai turi žmonės, kurie rūpinasi jų įvaizdžiu, nes, įsivaizduokite, dienos metu vyksta daug susitikimų, nėra kada pasirūpinti atskiromis eilutėmis, ar net persirengti, ieškoti.
Taigi, reikia taip paruošti tą žmogų, kad jis visada turėtų pasikeitimui atskirą kostiumą, akcentą vakarui ir panašiai. Pačiam žmogui, kuris sprendžia daug ir svarbių klausimų, pasirūpinti dar ir tokiais dalykais yra fiziškai neįmanoma“, – sakė įvaizdžio specialistė.
A. Jasiulionytė tikino, kad visiems, kurie reprezentuoja savo profesiją, dirba su žmonėmis ir yra dažnai matomi viešumoje, itin svarbu rūpintis savo įvaizdžiu. Svarbu, kad drabužiai būtų suderinti ir tiktų žmogui, atitiktų jo užimamas pareigas, tiktų darbui, kurį jis atlieka.
„Tiesa, jei žmogus nelabai išmano, kaip reikia rengtis, jis perka daug tos pačios spalvos drabužiu, rengiasi saugiai, monochromiškai, dažnai – beformiais rūbais. Pirmas įspūdis svarbu, harmonija svarbu, kaip ir dermė, tekstūra. Plaukai, veidas, drabužiai turi jungtis. Linija, siluetas politikams turi būti griežtesnis“, – sakė įvaizdžio specialistė.
Tai galiu pasakyt nuo savęs. Visai nesvarbu, kad Šimonytė atrodo elegantiškai, stilingai ir skoningai. Nepaisant nuostabaus įvaizdžio, ji savo dalykine veikla priėjo liepto galą ir privalo atsistatydinti.
