Mokslo sriuba

Ar pamenate tą įdomų jausmą, kurį patiriame sėdėdami automobilyje, dideliu greičiu lekiančiame per kelyje pasitaikiusį kalnelį? Parašiutininkams ir šuolių su guma mėgėjams šis jausmas dar geriau pažįstamas. Tai – laisvas kritimas, arba kitaip tariant – nesvarumo būsena. Ir jei kai kurie iš mūsų džiaugiamės galėdami kartais ją pajusti sekundei ar kelioms, tai astronautams nesvarumas yra kasdienybės dalis.

Tikriausiai kai kurie esame patyrę, kai iki dugno paspaudžiame greičio pedalą ir pajuntame, kaip mus pritraukia prie sėdynės. Tai sukelia malonų jausmą, pajuntame minkštą sėdynę ir didelį greitį. Bet jei šis spaudimas būtų žymiai didesnis, toks kokį patiria naikintuvų pilotai, daugelis neištvertume ir greitai prarastume sąmonę. Žvaigždžių miestelyje Rusijoje astronautai treniruojami 26 metrų centrifugoje.

Kokių tiltų žmonija tik nėra mačiusi! Pradedant rastų, jungiančių dvi upių puses ir baigiant net 164 km ilgio tiltais, kuriais kasdien kursuoja tuzinai traukinių. Tiltai ne tik padeda pasiekti norimą vietą, tačiau jie yra ir kultūros atspindžiai, kurių kiekvienas turi išskirtinę istoriją bei atspindi atitinkamo laikotarpio tendencijas. Lietuvos keliuose esančių 1497 tiltų bendras ilgis siekia net penkiasdešimt vieną kilometrą.

Akivaizdu, kad vanduo yra labai svarbus mūsų gyvenime – juk ir patys esame iš jo sudaryti, o kur dar būtinybė susišildyti puodeliu arbatos vėsų pavasario rytą, išplauti indus, išskalbti drabužius... Be to, kam nepatinka po dienos darbų atsipalaiduoti karštoje vonioje? Po šių procedūrų daugybę vandens paleidžiame vamzdynais nežinoma kryptimi. Kur jis nuteka ir kodėl tai turėtų mums rūpėti?   Palikęs mūsų skalbimo mašiną, vonią ar klozetą, nuotekomis virtęs vanduo išsiruošia į ilgą kelionę.

Vos prieš keletą dešimtmečių nuėję į parduotuvę nusipirkti pieno būtume turėję namo neštis sunkų stiklinį butelį. Tiesa, ne iš ekologiškų paskatų, o dėl to, kad alternatyvios taros paprasčiausiai nebuvo.

JAV prezidentas Džonas Kenedis 1961 m. inicijavo „Apollo“ programą. Prie šios sudėtingos ir nesuvokiamai brangios programos įgyvendinimo prisidėjo apie 400 000 įvairių specialistų bei daugiau nei 20 000 įmonių ir universitetų. Pirminis programos tikslas – sukurti raketą, galinčią žmones nuskraidinti į Mėnulį. Jį pasiekus, imta galvoti apie dar didesnius užmojus.

Paukščiai per kelias dienas įveikia nesuvokiamus atstumus. Gandrai nuskrenda apie 7, plėšrieji paukščiai – 6, jūrinės antys 3-4 tūkstančius kilometrų. Vieniems paukščiams nuskristi ilgus nuotolius padeda šilto oro srovės, gebėjimas sklandyti. Tačiau kai kurie, pavyzdžiui, jau minėtos jūrinės antys, sklandyti nemoka ir skrenda tiesiog iš jėgos, tankiai plasnodamos sparnais. Mokslo dėka, apie paukščių gyvenimą šiandien galime sužinoti labai daug.

Iškastinis kuras senka, jo ištekliai neatsinaujina. Šiek tiek baugina įvairios prognozės apie tai, per kiek laiko juos išnaudosime. Tačiau daug labiau gąsdina faktas, kad dėl didžiuliais kiekiais ir tempais deginamo iškastinio kuro pradėjo keistis mūsų planetos klimatas. Galite tuo netikėti, tačiau mokslininkai ir energetikos ekspertai sutaria vieningai – reikia ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų. Štai čia saulės energetikos durys atveriamos labai plačiai.

Pirmasis fotovoltinis (saulės – red. past.) elementas sukurtas XVIII a. viduryje, tačiau tai, kaip jis veikia, sugebėta paaiškinti tik XX a. pradžioje, garsiojo Alberto Einšteino. Tačiau ne tik jis, o ir daugelis kitų mokslininkų buvo įkvėpti Saulės ir jos spinduliuojančios energijos, kurią – jie buvo įsitikinę – galima panaudoti mūsų naudai. Dabartinių silicio saulės elementų pažangą skatino kosminės programos.

Jei praeivių kas paklaustų, kaip jie įsivaizduoja mokslininko darbą, turbūt dažnam galvoje pirmiausia iškiltų laboratorija, pilna piltuvėlių, mikroskopų, lazerių, gal net robotų ar kitų galingų prietaisų.

Geriausiuose pasaulio filmuose vaidinantys aktoriai, milijonus įrašų parduodantys muzikos atlikėjai, iš žurnalų viršelių besišypsančios manekenės, tūkstančius „Facebook“ sekėjų turinčios interneto sensacijos – tai visame pasaulyje atpažįstamos ir dievinamos žvaigždės. Bet ar pagalvojame, kad jų šlovė – tai ne laimingas atsitiktinumas, o ištisos profesionalų komandos darbo produktas? Anot Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) rektoriaus prof.

Pilotai viską daro pagal procedūras. Jeigu sugedo variklis, jie ne puola kažką spaudyti kaip dažnai matome filmuose, o vadovaujasi taisyklėmis. Vienas iš pilotų atsiverčia instrukciją ir ją skaito, o kitas iš eilės vykdo visus joje nurodytus veiksmus. Piloto klaida gali būti kritinė ir kainuoti žmonių gyvybes, todėl šitaip elgiamasi tam, jog būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus, pavyzdžiui, panikos. Šiuolaikinės technologijos leidžia automatizuoti lėktuvo sistemų darbą.

Elektromagnetines bangas – terahercus – galima labai plačiai panaudoti. VU Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrėjas Linas Minkevičius pasakojo, jog peršvietus paveikslą šiomis bangomis galima nusakyti, iš ko jis padarytas, kuo skiriasi viename ar kitame amžiuje naudoti dažai. Dažų peršvietimas naudojamas ir automobilių pramonėje. Gabūs dizaineriai kuria naujas automobilių formas, ieško geriausios spalvos, kuri patrauktų itin išrankaus pirkėjo akį.

2015 m. buvęs JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Tai geros naujienos didelėms įmonėms, kurios ketina plėsti savo veiklos sritį kosmose. „Deep Space Industries“ atstovas teigia, jog įmonė planuoja ieškoti asteroidų, vertinti jų sudėtį, užsiimti asteroidų kasyba ir iš jų išgauti naudingas medžiagas. Gautas iškasenas įmonė taip pat apdoros bei paruoš naudojimui.

Ar kada nors pagalvojote, kodėl parduotuvės durys automatiškai atsidaro mums prie jų prisiartinus? O ar esate matę filmą, kuriame filmuojant per kamerą matomas įvairiomis spalvomis išmargintas žmogaus siluetas? Ir vienu, ir kitu atveju galime kaltinti infraraudonuosius spindulius, dar kitaip vadinamus šilumine spinduliuote. Jų žmogaus akis matyti negali, tačiau šiuos spindulius suvokiame ne kaip šviesą, o kaip šilumą. Be infraraudonųjų spindulių aplink mus virpa ir radijo bangos.

Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti.

Visai neseniai žmonės negalėjo skraidyti. Patys turtingiausi ir galingiausi, tapatinantys save su dievais, negalėjo padaryti paprasto dalyko – pakilti į dangų. Karaliai, imperijų valdovai negalėjo nusipirkti oro linijų bilieto, nes jo nebuvo. Kam jiems tas bilietas? Juk galėjo pasistatyti visą oro uostą. Sparnuoti vabzdžiai, paukščiai skraido milijonus metų. O mūsų organizmas taip neišsivystė. Tačiau išradingų žmonių dėka prieš porą šimtų metų mes pakilome į dangų.

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje. Šiandien žmogaus DNR galima nuskaityti vos per kelias dienas, visa informacija koduota adeninu, citozinu, timinu ir guaninu – A, C, T ir G raidžių kombinacijomis, kurias iššifruoti nėra paprasta.

Lietuvių mokslininkai – pirmieji pasaulyje atrado itin tikslų ir lengvai naudojamą genomo redagavimo įrankį. Vilniaus universiteto (VU) prof. Virginijaus Šikšnio ir jo komandos atradimas buvo toks svarbus, kad netrukus pasklido po visą pasaulį ir sulaukė genetikų pripažinimo. Mokslininkui prognozuojama Nobelio chemijos premija. Jos šįmet negavo, tačiau VU dr.

Kiekviename dangoraižio aukšte gali būti skirtingų patalpų. Restoranai, viešbučio kambariai, biurai, prekybos centrai, techninės patalpos. Kiekvienas aukštas gali būti skirtingai suplanuotas. Norint įsitikinti, kad numatytos konstrukcijos tikrai laikys, atliekami bandymai, eksperimentai. Vilniaus Gedimino technikos universitete Konstrukcijų tyrimų laboratorijoje yra tokią įranga, apie kurią svajoja daugelis inžinerinių universitetų. Mokslininkų teigimu, Europoje ją turi tik 2-3 šalys.

2009 metais reisu į Šarlotę Šiaurės Karolinoje JAV pakilo „US Airways“ lėktuvas „Airbus A320“. Netrukus pasigirdo smūgis ir pilotai skrydžio vadovams pranešė, kad užgeso abu lėktuvo varikliai. Iš Niujorko La Gvardijos oro uosto ką tik pakilęs lėktuvas susidūrė su žąsų būriu. „Airbus A320“ teko staigiai nuleisti avariniu būdu. Pilotas Chesley Sullenbergeris neprarado savitvardos ir sėkmingai nutupdė lėktuvą Hadsono upėje.

Nuvykę už Atlanto, į JAV miestą Niujorką, daugelis išsižiojame. Šis mietas - tai pagrindinis JAV ekonominis, politinis, mokslo ir kultūros centras. Tai labiausiai apgyvendintas miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Niujorke gyvena daugiau nei 8 milijonai gyventojų ir jų skaičius toliau auga. Labiausiai pritrenkia aukšti pastatai. Sunku nuleisti galvą - dangoraižiai tarsi laiko dangų. Jie tokie aukšti, kad nesimato viršus. Kaip tai įmanoma? „Mes bijome, kad galime nukristi žemyn.

2013 metais mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Suomijos prezidentas Sauli Niinistö Klaipėdoje atidarė modernią termofikacinę elektrinę „Fortum KlaIpėda“. „Fortum“ yra Suomijos vyriausybės valdoma energetikos kompanija. Jėgainėje nuolat organizuojamos ekskursijos ir elektrinę galima apžiūrėti savo akimis. 2013 m. tai buvo pati moderniausia tokio tipo jėgainė Europoje. Geriausias katilas, geriausia turbina, geriausia dūmų valymo sistema ir kita įranga.

Iš ko mes esame sudaryti? Turbūt visi atsakysime, kad iš daugybės ląstelių - labai mažyčių, nesudėtingų ir nežymią funkciją atliekančių kūno dalelių. Tačiau iš tiesų šias daleles galime įsivaizduoti kaip… ištisus miestus. Ląstelėse ne tik veikia įvairios už konkrečias funkcijas atsakingos tarnybos - energijos elektrinės, fabrikai, atliekų šalinimo tarnyba, paštas, bet taip pat egzistuoja įstatymai. Tokių pagal griežtą tvarką veikiančių miestų kiekvieno iš mūsų kūne yra trilijonai.

„Tie, kurie nėra šokiruoti, kai pirmą kartą susiduria su kvantine teorija, negali to suvokti.“ - sakė danų fizikas Nilsas Boras. Paimkime du kubitus (kvantinius bitus) ir juos tarpusavyje kvantiškai susiekime. Pamatavę vieną kubitą, iš karto sužinosim koks yra kitas kubitas. Šiuo saitu galima ma-nipuliuoti iš karto su daugeliu kubitų.

 „Tie, kurie nėra šokiruoti, kai pirmą kartą susiduria su kvantine teorija, negali to suvokti.“ - sakė danų fizikas Nilsas Boras. Paimkime du kubitus (kvantinius bitus) ir juos tarpusavyje kvantiškai susiekime. Pamatavę vieną kubitą, iš karto sužinosim koks yra kitas kubitas. Šiuo saitu galima manipuliuoti iš karto su daugeliu kubitų.

Pabandykime įsivaizduoti tobulą žmogų. Jis yra protingas. Turi visą informaciją, viską žino. Jo na-muose tikrai yra daug knygų, jis turi internetą ir seka visas aktualijas. Jis viską apgalvoja, apskaiči-uoja. Kiekvienas jo sprendimas, kiekvienas veiksmas - logiškas ir racionalus. Gal jis koks logikas, matematikas? Taip pat, šis žmogus stengiasi uždirbti kuo daugiau pinigų. Jis yra visiškas savanaudis. Jis dirba ir siekia turto, gėrybių sau. Štai taip ekonomistai apibrėžia kiekvieną žmogų.

Pabandykime įsivaizduoti tobulą žmogų. Jis yra protingas. Turi visą informaciją, viską žino. Jo namuose tikrai yra daug knygų, jis turi internetą ir seka visas aktualijas. Jis viską apgalvoja, apskaičiuoja. Kiekvienas jo sprendimas, kiekvienas veiksmas - logiškas ir racionalus. Gal jis koks logikas, matematikas? Taip pat, šis žmogus stengiasi uždirbti kuo daugiau pinigų. Jis yra visiškas savanaudis. Jis dirba ir siekia turto, gėrybių sau. Štai taip ekonomistai apibrėžia kiekvieną žmogų.

Po Didžiojo sprogimo Visatoje susidarė tik trys cheminiai elementai. Vandenilis helis ir litis. Daugiau cheminių elementų nebuvo. O mes juos nešame į konteinerį. Vilniaus re-gioniniame sąvartyne jau yra beveik 2 mln. tonų atliekų. Kiek juose yra vertingų metalų, plastikų, biokuro? „Ar žinojome, kad naujame išmaniąjame telefone aukso atomai gali būti iš seno mūsų kompiuterio? Iš perdirbto polietileno gaminamos naujos plėvelės, maišai, vamzdžiai. Au-tomobilių katalizatoriuose yra daug platinos.

Vos prieš 300 metų pagrindinė susisiekimo rūšis buvo pėsčiomis. Miestų dydis buvo toks, kad galima būtų susisiekti pėsčiomis. XIX a. pabaigoje Vilniuje buvo tramvajus. Jis vadi-nosi Vilniaus arklinis tramvajus. Jis turėjo 2 arklio galias. Nuo kalno pradėdavo važiuoti greičiau, o į kalną lėčiau. „Sunku pasakyti, kokios grūstys buvo su vežimais, bet šiandien kamščiai miestuose yra tikras galvosūkis. „Tiesiog neįmanoma“, - sako Kinijos kelių policijos pareigūnas.

2015 metų rugsėjo 28-osios ankstus rytas. 4 valandą ryte Vilniuje užsiropščiam ant namo stogo. Gaudydami orą pažvelgiam į nuostabų dangų, kuriame šviečia supermėnulis. Netrukus jį pradeda dengti Žemės šešėlis ir Mėnulis pradeda raudonuoti. Raudoni Saulės spinduliai užlinksta už Žemės atmosferos ir nudažo Mėnulį šiurpia kraujo spalva. Iš kitos pusės Saulė šviečia, ten žmonės dirba, ten diena, o pas mus naktis ir mes stebime visišką supermėnulio užtemimą.

Žemės atmosfera nepraleidžia visų spindulių ir iškraipo vaizdą. Tai reiškia, stebėjimai yra netikslūs. Mes žvelgiame į žvaigždes per storą atmosferos sluoksnį. Tai suprato astrofizikas - teoretikas Lyman Spitzer. Jis pasiūlė teleskopus siųsti į kosmosą virš mūsų atmosferos. Gimė „Hubble“ kosminio teleskopo idėja. Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje pasiekus žinių ir technikos pažangą, tai tapo įmanoma įgyvendinti. „Astronomai nekantraudami laukė pirmųjų nuotraukų.

Imunitetas - tai iš viduramžių atėjęs terminas, kai vasalai atleisdavo pavaldinius nuo duoklės mokėjimo. Imunus reiškia atleisti nuo duoklės arba dabar sakytume atleisti nuo duoklės sirgti. Ne taip seniai, dar XIX amžiuje, difterija buvo laikoma kabutėse privaloma vaikiška liga. Kokliušas - absoliučiai privaloma. Tymai - privaloma. Raudonukė - privaloma. Dar šiandien kartais galim išgirsti, kad vėjaraupiai yra būtina infekcija.

Nuo to ką, kiek ir kaip valgome ir geriame, priklauso mūsų gyvenimas. Ir ne tik mūsų, bet ir daugybės kitų žmonių ir net ateities kartų. Kaip tai? Iš tiesų, nuo to kaip esame įpratę maitintis, priklauso kaip mes jaučiamės. Kokią mylimąją ar mylimąjį susirasime? Kokią karjerą padarysime? Kokiomis ligomis ateityje susirgsime? Kiek metų gyvensime? Taip pat, nuo mūsų mitybos įpročių priklauso kaip keisis Žemės klimatas.

Tai buvo nuostabus 2012 m. rugpjūčio 6 d. rytas. Kai kurie snaudėme Palangoje, laikrodžiai tiksėjo po 7:17. Kai kurie laimingi bėgome prie jūros išsimaudyti. O tuo metu, po daugiau nei devynis mėnesius trukusios kelionės, nusileido robotas. Nusileidimas buvo sėkmingas, suveikus parašiutui, raketiniams stabdžiams bei dangaus krano sistemai. Robotas įveikė daugiau nei penkis šimtus milijonų kilometrų savo tikslo link.

 Amerikiečių futuristas, mąstytojas Žakas Fresko gimė 1916 metais. Šiuo metu jam 98. Jis yra savamokslis mokslininkas, pramonės dizaineris, inžinierius, išradėjas. Save vadina socialiniu inžinieriumi. Futuristas daugiau nei 40 metų svarsto, kaip moksliniais būdais galima būtų panaikinti skurdą, karus, korupciją, aplinkos taršą. Ką jis sugalvojo? „Įsivaizduokime. Atrandame labai panašią planetą į Žemę. Pavadinkime ją Afrodite. Joje klesti nežemiška gyvybė.

Interneto TV laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjai pranešė apie šį šeštadienį prasidedantį naują laidos sezioną. Anot jų, gyvename nuostabiais pažinimo ir klestėjimo laikais, tačiau viską naikinantys karai vis dar su mumis. Užuot iš esmės sprendę skurdo, korupcijos, klimato šilimo iššūkius, tarpusavyje kaunamės. Rengiame specialistus, kaip gerai nusitaikyti ir sunaikinti. Psichologų žinias panaudojame ne taikai ir bendradarbiavimui vystyti, o karo propagandai.

Ar mums kada nors pavyks pasiekti kitas žvaigždžių sistemas? Ar žmonija sugebės išsikraustyti iš Žemės, iki didėjanti Saulė visko neiškepins? Kiek metų užtruktų kelionė į artimiausią žvaigždę Kentauro Proksima? Kiek tam reikės kuro? Visa tai ir dar daugiau sužinosite paskutinėje antrojo sezono "Mokslo sriubos" laidoje. "Kai pirmą kartą vienoje knygoje perskaičiau, kad mūsų Saulė ateityje labai padidės, užvirins visą mūsų planetos vandenį ir jį išgarins, labai nusiminiau.

Ar jums nekeista, kodėl žmonės tiek daug miega? Kokia yra miego prasmė apskritai? Ir miegodami, mes dar sapnuojame. Kam smegenims taip dirbti ir eikvoti maisto medžiagas, energiją, kad sukurti tą nepaprastą sapno pasaulį? „Mokslo sriubos“ komanda pabandė surasti atsakymus ir įveikti nežinojimą.

Pasaulis yra didžiulis ir nesuvokiamas. Jis yra stebuklingas! Už tai, kad galime tai patirti, kad mums labai pasisekė, kad viskas egzistuoja ir mes esame čia ir dabar, turime būti dėkingi paslaptingam Higso bozonui. „Mokslo sriubos“ kūrėjai kviečia pasinerti į labai mažų dydžių pasaulį ir smalsiai susipažinti su „dieviškąja dalele“. „Higso bozonas – tai elementarioji dalelė, numatyta standartinio modelio dalelių fizikoje.

Kitą penktadienį, rugsėjo 28-ąją, duris atvers dešimtys laboratorijų ir aukštųjų mokyklų fakultetų, kurie „Tyrėjų nakties“ dalyviams pristatys dažnai nežinomas mokslo pasaulio paslaptis ir atradimus. Daugiau kaip dvylikos valandų renginių maratonas, kupinas intriguojančių ir netikėtų atradimų, tęsis iki vėlyvo rugsėjo 28-osios vakaro, sakoma rengėjų pranešime.