mokestis

Neringos taryba ketvirtadienį posėdyje pritarė savivaldybės administracijos siūlymui panaikinti įvažiavimo į Neringą rinkliavos lengvatas autobusams, priklausantiems šios kurortinės teritorijos gyventojams.  Šiam sprendimui, kaip BNS informavo savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė, tarybos nariai pritarė vieningai.

Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius nuo liepos 1 dienos žengia reikšmingą žingsnį tvarumo keliu: parduotuvėse nebeliks nemokamų itin lengvų plastikinių maišelių. Įgyvendindamas Seimo nurodymą juos apmokestinti, prekybos tinklas „Iki“ skelbia, kad 237–iose jo parduotuvėse visoje šalyje šie maišeliai kainuos 1 centą, rašoma pranešime žiniaskladai. Liepos 1 dieną įsigaliojantis teisės aktas nurodo, kad pardavėjai pirkėjams nebegali suteikti itin lengvų plastikinių maišelių nemokamai.

Kauno miesto savivaldybės atstovai pasidalijo žinia, kad vairuotojai automobilius mieste kurį laiką galės statyti visiškai nemokamai. Šią žinią penktadienį savivaldybės atstovai paskelbė socialiniame tinkle, taip pat įvardijo laikotarpį, kada už automobilio stovėjimą mokėti nereikės. „Dalinamės žinia vairuotojams – nuo šiandien 8 val. ryto iki pirmadienio 8 val.

Nuo gegužės 1-osios siekiant reguliuoti transporto priemonių srautus ir apriboti individualiais automobiliais trumpam laikui atvykstančių žmonių srautą, kinta vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą dydžiai, pranešė Neringos savivaldybė. Lengviesiems automobiliams nuo gegužės 1 iki gegužės 30 dienos bus taikoma 10 eurų rinkliava, o nuo birželio 1 iki rugsėjo 15 dienos – 30 eurų. Nuo rugsėjo 15 dienos ji vėl mažės iki 5 eurų.

Vasarai nenumaldomai artėjant, kaip ir kasmet, nuo gegužės 1 dienos pagrindinių miesto paplūdimių prieigose pradedama rinkti vietinė rinkliava už parkavimą gatvėje, praneša savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU). Atkreipiame dėmesį, kad Žaliųjų ežerų, Valakampių pirmojo ir antrojo paplūdimio, Tapelių ir Balžio ežerų prieigos patenka į geltonosios zonos ribas. Čia nustatyta 0,60 Eur už valandą rinkliava, kuri renkama visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 20 val.

Į redakciją kreipėsi gyventojai, kurie šeštadienį norėjo nueiti į filmą kino teatre „Cinamon“, esančiame „Megos“ prekybos centre, bet į kino salę jie įleisti nebuvo, nes vienas iš žiūrovų buvo jaunesnis nei 16 metų (vaikui buvo 14 metų). Anot kino lankytojų, prieš perkant bilietus, jie susisiekė su kino teatro administracija pasitikslinti dėl filmo amžiaus cenzo ir ar galės patekti į kino salę, jei su jaunesniu vaiku bus ir jo tėvai ir buvo patikinti, kad problemų nekils.

Galimybė plačiau panaudoti iš bankų solidarumo mokesčio gautas lėšas reikalinga siekiant didesnio lankstumo, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Kai kuriems opozicijos atstovams siūlant dalį būsimo bankų solidarumo įnašo skirti gyventojų būsto paskolų palūkanoms kompensuoti, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad mokestį reikia susieti su konkrečiais ir visiems svarbiais projektais, šiuo atveju, krašto apsauga ir gynyba.

Krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas sako palaikantis idėją įvesti bankų solidarumo mokestį, iš kurio surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo projektams. Pasak jo, to naudą pajustų visa visuomenė, nes už pinigus būtų tvarkoma viešoji infrastruktūra, kuria naudojasi ne tik kariuomenė.

Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams nuo liepos perpus pigiau kainuos naujos asmens tapatybės kortelę išdavimas, kai kartu bus keičiamas ar išduodamas naujas pasas. Vyriausybė šią savaitę šį įkainį nuo 100 eurų sumažino iki 50 eurų. Taip viliamasi paskatinti užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius kartu su pasu užsisakyti ir ID kortelę. Naujo paso išdavimo įkainio keisti neplanuojama, ir toliau ši paslauga atsieis 100 eurų.

Įmonės ir gyventojai, kaip ir kasmet, turi deklaruoti savo turimą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) ir sumokėti mokestį už 2022 m. mokestinį laikotarpį, primena Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tai padaryti reikia per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) iki vasario 15 d. Už 2022 m. 12 tūkst. įmonių bei 4 tūkst. gyventojų jau deklaravo 40,5 mln. eurų komercinio NT mokesčio. Preliminariais VMI duomenis dar 44 tūkst.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, kad Kauno savivaldybės lengvatos už vaikų darželius kai kurių nuostatų taikymas yra neteisėtas ir diskriminuojantis.

Dubajus sekmadienį panaikino 30 proc. mokestį alkoholio pardavimams ir leido nemokamai gauti reikiamas alkoholinių gėrimų pardavimo licencijas, regis, siekdamas dar labiau skatinti turizmą.  Netikėtas pranešimas, kurį išplatino dvi su alkoholinių gėrimų platinimu susijusios įmonės, tikriausiai buvo paskelbtas vyriausybės nutarimu, priimtu Dubajaus emyro šeicho Mohammedo bin Rashido Al Maktoumo šeimos.

Savarankiškai dirbantieji ir gyventojai, patys mokantys už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nuo minimalios mėnesinės algos, sausį turėtų būti atidesni mokėdami šią įmoką. Didėjant minimaliajai mėnesinei algai, kitais metais didėja ir PSD įmokos.

Susisiekimo ministerija šią savaitę žada apsispręsti, kiek nuo kitų metų liepos brangs kelių naudotojo mokestis, arba vinjetė, sako susisiekimo viceministras. Pasak Juliaus Skačkausko, dabartinė jų kaina įvertinus infliaciją yra per maža.  „Ta dabartinė kaina įvertinus infliacijos padidėjimą yra neadekvati.

Kasmet vis sparčiau populiarėja investavimas į kriptovaliutas. Nepaisant to, ne visi, pasirinkdami investuoti į šią turto klasę, žino, kad, sėkmingai investavus ir gavus pajamų iš kriptovaliutų pirkimo ar pardavimo sandorių, gali tekti sumokėti mokesčius bei deklaruoti pajamas. Svarbu paminėti, kad kriptovaliutų gamyba pati savaime, jos nerealizuojant, nėra laikoma gautomis pajamomis.

Ekspertai sako, kad siūlomas naujas gyventojų nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelis skirtas ne papildyti savivaldybių biudžetus, o gyventojus prie jo pripratinti palaipsniui didinant NT apmokestinimą. Jie taip pat teigia, kad tai iš esmės neturės jokio poveikio NT rinkai – dingo mokesčio visuotinumas, o išimtys dar labiau susiaurino mokančiųjų bazę.

Trečiadienį vakare po darbo valandų Finansų ministerija išplatino pranešimą apie tai, kad teikiam patikslintus įstatymo pakeitimus dėl gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo Lietuvoje. Juo siūloma apmokestinti visus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą (nustatant neapmokestinamą dydį), kaip yra dabartiniame įstatyme.

Lietuva pagal vienam gyventojui tenkančių lengvųjų skaidrių plastikinių maišelių suvartojimą ir toliau užima pirmą vietą Europos Sąjungoje (ES), nors jų naudojimas sumažėjo, rodo naujausi Eurostato duomenys. Lietuvoje 2020 metais vienam asmeniui tenko 294 lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai, tuo metu ES vidurkis – 87. Šis rodiklis 2019-aisiais buvo 323, tuomet Lietuva Sąjungoje irgi buvo pirma.

Energetikos tarifų dedamąsias nustatanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad didžiajai daliai gaminančių vartotojų taikomas vadinamasis pasaugojimo mokestis kitais metais preliminariai galėtų augti apie 1,5 cento už kilovalatvalandę – tai yra padidėtų per 30 proc., praneša portalas 15min. VERT vadovas Renatas Pocius portalui teigė, kad „pasaugojimo“ mokestis 30 proc.

Seimas ketvirtadienį galutinai apsispręs, ar įpareigoti prekybininkus nuo 2023 metų liepos keliais centais visose prekybos vietose apmokestinti itin plonus permatomus plastikinius maišelius. Parlamentarai ketvirtadienį balsuos dėl draudimą dalinti tokius maišelius numatančių Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pataisų. Jie nemokami būtų tik pakuojant šviežią mėsą ar žuvį bei jų produktus.

Seime skinasi kelią Vyriausybės siūlymas susijusioms įmonėms arba verslininkams, kurie dirbtinai neskaidys savo verslo, leisti nesiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 66 Seimo nariai, o 23 susilaikė. Galutinis balsavimas dėl pakeitimų numatomas iki Kalėdų.

Seimui antradienį nubalsavus už pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo įstaigoms pratęsimą vieneriems metams, 2023 metų valstybės biudžeto pajamos turėtų sumažėti beveik 60 mln. eurų ir siekti 15,544 mlrd. eurų, o jo deficitas išaugtų irgi 60 mln. eurų iki beveik 3,088 mlrd. eurų. Tokioms finansų ministrės Gintarės Skaistės antradienį registruotoms pataisoms prieš balsavimą dėl viso biudžeto Seimas pritarė bendru sutarimu.

Verslą siūloma atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą panaudotų plastiko ir PET pakuočių atliekomis, jeigu jis įrodys, kad jos buvo perdirbtos. Iniciatyvos autoriaus teigimu, nauja tvarka skatins rinkti perdirbamą plastiką, jo perdirbėjai turės daugiau motyvacijos veikti, o gamintojams teks persvarstyti veiklos kryptį.  Tokią Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisą Seime registravo grupė parlamentarų iš valdančiųjų ir opozicijos.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ privalo sumokėti 3 mln. eurų mokestį už 2014–2018 metais į aplinką neteisėtai išleistus ir nedeklaruotus teršalus, galutinai nutarė teismas.  Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). penktadienį pranešė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas lapkričio 3-iąją atmetė „Vilniaus vandenų“ skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti departamento sprendimą bendrovei priskaičiuoti 3 mln. eurų už taršą be leidimo.

Seimas daro dar vieną pertrauką svarstymuose dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų. Pertraukos paprašė valdantieji konservatoriai.  „Frakcijos vardu prašau pertraukos“, – ketvirtadienį Seimo posėdyje teigė Andrius Vyšniauskas.    69 Seimo nariai balsavo už, 20 buvo prieš ir 27 susilaikė. Ketvirtadienį Seimui po svarstymo patvirtinus premjerės Ingridos Šimonytės pataisas pertraukos paprašė ir opozicija, nepatenkinta, kad nebebuvo svarstomos jos atstovų iniciatyvos.

Seimas po svarstymo antradienį pritarė, kad prekybininkai nuo 2023 metų liepos nemokamai nebedalintų labai lengvų skaidrių plastiko maišelių – už juos turėtų būti imamas kelių centų mokestis. Išimtis būtų taikoma tik maišeliams, į kuriuos dedama žuvis, mėsa ar jų produktai.     Už tokią Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisą po svarstymo antradienį balsavo 108 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 9 susilaikė.

Latvijos sostinė, sekdama daugelio kitų Europos bei pasaulio miestų pavyzdžiu, įveda turizmo mokestį – jis bus taikomas nuo 2023-ųjų. Rygos miesto tarybos sprendimu, nuo sausio 1-osios visose turistų apgyvendinimo įstaigose už kiekvieną svečio nakvynę bus imamas 1 euro dydžio mokestis, tačiau suminis jo dydis, svečiuojantis ilgiau, negalės viršyti 10 eurų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino JAV, Kiniją ir kitas ne Europos turtingąsias šalis sumokėti savo dalį, kuri padėtų besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita.  Šis E. Macrono raginimas pasigirdo Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais COP27 kuluaruose.

Seime baigiami svarstymai, ar komercinės paskirties elektromobilius, nepriklausomai nuo to, kam jie priklauso – įmonei ar privačiam asmeniui, atleisti nuo kelių mokesčio.    Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė tokiam grupės Seimo narių siūlymui. Lengvata gryniesiems elektromobiliams, kurie nuturi vidaus degimo variklio, galiotų nuo 2023 metų liepos iki 2025 metų gruodžio.

Ispanijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad nuo kitų metų įves laikiną mokestį turtingiausiam 1 proc. gyventojų, o surinktos pajamos bus skirtos finansuoti infliacijos mažinimo priemones.  Biudžeto ministrė Maria Jesus Montero televizijos kanalui „La Sexta“ teigė, kad vyriausybei svarbu „būti pajėgiai finansuoti pagalbą“, skirtą „vidurinei klasei ir darbininkams“.  Šiuo tikslu vyriausybė įves „išskirtinį“ mokestį Ispanijos „turčiams“, pažymėjo ji.

Nepaisydami įspėjimų, vokiečiai pasistatė tiesioginį dujotiekį „Nord Stream“ iš Rusijos, kuriuo ilgai tekėjo „Gazprom“ dujos. Tačiau užpuolęs ukrainiečius Putino režimas patyrė sankcijas iš Vakarų. Tuomet Kremlius ėmėsi dujų šantažo – gerokai sumažino jų tiekimą Europos Sąjungoje (ES). Labiausiai dabar dėl to ir nukentės Vokietija, bene labiausiai priklausoma nuo rusiškų dujų. Šioje šalyje įvestas naujas mokestis buitiniams dujų vartotojams. Namų ūkiams jis gali atsieiti ir 1 tūkst.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog naujausias Europos Centrinio Banko sprendimas 0,5 procentinio punkto didinti bazines palūkanų normas neturėtų keisti Vyriausybės planų įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. „Palūkanų normų kilimas ir NT mokestis nėra niekaip susiję“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

„Google“ sutiko mokėti Vikipedijai už jos paieškos sistemoje rodomą turinį – tais pačiais principais kaip numato JAV technologijų milžinės sudaryti susitarimai su Europos naujienų tarnybomis. Internetinę enciklopediją prižiūrintis labdaros fondas „Wikimedia Foundation“ pranešė, kad „Google“ yra pirmasis mokantis klientas jo komercinei įmonei „Wikimedia Enterprise“, įkurtai praėjusiais metais.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant pratęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos galiojimą viešbučiams ir maitinimo įstaigoms Finansų ministerija dėl to žada apsispręsti vėliau, tačiau pastebi, kad šio sektoriaus pajamos jau grįžo į ikipandeminį lygį, be to, su lengvata restoranų ir kavinių kainos augo daugiau nei dešimtadaliu.  Teigiama, kad sprendimas dėl lengvatos pratęsimo bus priimtas tik atlikus išsamią situacijos analizę.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės frakcijos seniūnas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas teigia nepalaikantis Finansų ministerijos pasiūlyto naujo visuotinio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio. „Netikiu, kad toks modelis gali važiuoti į priekį, tikrai aš tam nepritarsiu“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis. Politiko teigimu, visuotinis NT apmokestinimas tik be reikalo suerzins visuomenę.

Naujo modelio visuotinis gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestis turėtų būti administruojamas centralizuotai, o ne atskirose savivaldybėse, kad nebūtų skirtingo jo vertinimo, mano prezidentas Gitanas Nausėda. „Centralizuotai spręsti šį klausimą ir nustatyti, kokie žmonės, kokios visuomenės grupės galėtų naudotis išimtimis, lengvatomis, kad neatsitiktų taip, kad socialines pašalpas mokėsime vien tik tam, kad susimokėtų nekilnojamojo turto mokestį.

Policijos pareigūnai gavo „grėsmingą“ pranešimą apie neeilinį įvykį šventoriuje – viešajame tualete. Buvo nuspręsta nedelsti nei akimirkos, todėl policininkai iš karto vyko į įvykio vietą, o kartu su jais – ir TV3 laidos „Farai“ operatorius. Atvykusius pareigūnus pasitikęs vyriškis smulkiai išdėstė problemos esmę. „Ėjau pasivaikščioti ir užsinorėjau į tualetą. Įmečiau centus į viešąjį tualetą, durys atrakintos, o aš kažkaip negaliu įeiti“, – pasakojo vyras.

„Netflix“ trečiadienį pranešė testuojanti mokestį abonentams, kurie dalijasi savo paskyromis su asmenimis, negyvenančiais tame pačiame namų ūkyje. JAV įsikūrusi srautinės televizijos transliuotoja iki šiol nedraudė naudotojams dalytis prieiga prie paskyros su šeimos nariais ar draugais, tačiau bendrovė neseniai pastebėjo, kad naujų abonentų skaičiaus augimas pradėjo lėtėti, tuo tarpu konkurencija rinkoje išaugo.

Seimui sausį atmetus pataisas dėl naujos automobilių taršos mokesčio, Vyriausybė kol kas nesvarsto naujo mokesčio varianto. Šiuo metu tik svarstoma, kokiu keliu eiti po to, kai mokesčiui Seime nebuvo pritarta.

Jonavos meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vyriausybei uždraudus pirkti druską kelių barstymui iš Baltarusijos, kai kurios savivaldybės jau dabar ją priverstos įsigyti iš Egipto ar kitų Afrikos šalių, tik beveik du ar tris kartus brangiau. „Valstybės mastu tai bus papildomos milijonų eurų sumos“, – teigia M. Sinkevičius.

Naujais mokesčiais gyventojus gąsdinantys valdantieji naują mokestį jau svarsto užkrauti ir medžiotojams. Nusižiūrėję nuo vakariečių, valdantieji siūlo privalomai medžiotojus draustis savo civilinę atsakomybę ir tvirtina, esą tai pačių medžiotojų labui – o ką jei kulka netyčia kliudys žmogų ar ūkininko karvę. Tačiau medžiotojai sako, kad daugumai jų draudimas tiesiog nereikalingas, ir piktinasi, kad naująjį mokestį valdantieji ruošia su jais nepasitarę.

Finansų ministrei siūlant nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė Ingrida Šimonytė tam pritaria ir sako, kad Lietuvoje turėtų galioti  europietiškas NT mokestis, o dėl jo taikymo galėtų spręsti vietos valdžia. „Galėtų būti siūloma Lietuvoje numatyti galimybę turėti normalų europietišką nekilnojamojo turto mokestį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo nuo kitų metų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, skelbia nacionalinis transliuotojas LRT. Pasak ministrės, tokį siūlymą Seimui planuojama teikti pavasario sesijoje.

Įvažiavimo į Kauno senamiestį apmokestinimas nepasiteisintų, tvirtina Kauno Senamiesčio draugijos vadovė Ona Peičiūtė. Savivaldybė pokyčių dėl mokamo įvažiavimo imtis ketina kitais metais. „Nemanau, kad, apmokestinus įvažiavimą į senamiestį, bus surenkama daugiau pinigų į biudžetą ar tai kaip nors išspręs eismo problemas. (…) Negalėčiau sakyti, kad senamiestis yra labai tranzitinis. Apmokestinimas tiesiog sumažintų srautus į senamiestį, o ne pagerintų susisiekimą.

Automobilis užtikrina mūsų judėjimo poreikius. Vis dėlto kiek už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą tenka teršalų mūsų plaučiams ir atmosferai, lemia konkretaus modelio pasirinkimas. Limuzino klasės masyvus automobilis, naujas ar senas, degina daugiau degalų nei tiek pat keleivių talpinantis ekonomiškas automobilis.

Lietuvos banko vadovui vėl prakalbus apie visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, ekspertai mano, kad jis turėtų būtų nedidelis, be išimčių, o jo įplaukos skirtos miestų ir rajonų infrastruktūrai. Pasak Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, toks mokestis galėtų tapti paskata efektyviau išnaudoti jau turimą turtą.  „Jeigu būtų neapmokestinamas pagrindinis būstas, o tik paskesnis turtas, tada atsirastų papildoma paskata kuo efektyviau jį naudoti.

Vyriausybei pritarus siūlymui įvesti kasmet mokamą automobilių taršos mokestį, dalis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių abejoja, ar jis sumažins taršą ir skatins žmones rinktis mažiau taršius automobilius. Parlamentarai siūlo investuoti į viešąjį transportą, griežtinti automobilių techninę apžiūrą arba net apmokestinti didžiausias Lietuvos įmones.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad 13 tūkst. gyventojų, kurie naudojasi Mano VMI, sulauks pranešimų, kviečiančių pasitikrinti nekilnojamojo turto (NT) mokestinę vertę. Pagal preliminarius duomenis, jų NT bendra mokestinė vertė nuo šių metų viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. arba 200 tūkst. eurų) ir dėl to atsiranda pareiga iki gruodžio 15 d. Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) deklaraciją (KIT715v.2) ir sumokėti mokestį.