mokestis

Taršių automobilių mokestis ateityje turėtų keistis, mano aplinkos ministras. Kęstutis Mažeika tikina, kad mokestis turėtų būti mokamas ne tik registruojant mašiną, bet priklausytų ir nuo nuvažiuotų kilometrų.  Tačiau ministras negalėjo pasakyti, kada toks mokestis įsigaliotų.  „Tam kompleksiškam modeliui, tai sistemai sukurti reikia apie 1 mln. eurų, jos kūrimas užtruktų dar bent dvejus metus.

Lietuvoje planuojama įvesti naują mokestį prekybininkams, kuris pirmiausia paveiktų stambiausius verslus. Siūlyta, kad apmokestinti būtų tie pardavėjai, kurių apyvarta viršija 2 mln. eurų per mėnesį ir jie jau nuo kitų metų būtų atseikėtų 1 proc. apyvartos mokestį.

Valdantiesiems atsisakius idėjos apmokestinti bankų turtą ir vietoje to pasiūlius padidinti jų pelno mokestį nuo 15 iki 22 proc., analitikai sako, kad toks sprendimas nėra teisingas. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės, didesnis bankų pelno apmokestinimas nėra korektiškas.

Automobilių mokestis, kitaip vadinamas automobilių taršos mokestis, Lietuvoje aptariamas nebe pirmą kartą ir nors jau atrodė, kad šios kadencijos Seimas yra pasiryžęs jį priimti iš pastarųjų dienų diskusijų susidaro kiek kitoks įspūdis. Kaimo reikalų komitetas trečiadienį iš esmės nepritarė mokesčiui ir nutarė išsamiai nesvarstyti jį įteisinančio įstatymo projekto.

Valdantieji nusiteikę palaidoti bankų turto mokestį ir vietoj jo siūlo papildomą 7 proc. pelno mokestį. Tokiu būdu bankai mokėtų 22 proc. pelno mokestį.  Išimtis būtų taikoma pelno daliai iki 2 mln. eurų – taip esą siekiama, kad neaugtų paskolų palūkanos ar kitos bankų paslaugų kainos.   Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad „šis variantas yra geresnis“ negu anksčiau siūlytas bankų turto mokestis.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito Vasiliausko teigimu, Lietuvoje siūlomas  grubiausias bankų apmokestinimo modelis.  „Tai grubiausias apmokestinimo modelis, nes bazė paimta iš principo aktyvai, turtas. Tai reiškia – paskolų portfelis“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė V. Vasiliauskas. Jis pabrėžė, kad yra ne vienas būdas, leisiantis šio mokesčio išvengti.

Lietuvoje nuo kitų metų planuojama įvesti taršių automobilių mokestį, nors dabar ir jau kiek sumažintais tarifais. Koks šio mokesčio tikslas? Valdantieji ir toliau siūlo įvesti naujų mokesčių, vienas jų yra automobilių taršos. Opozicijai nepavyko stabdyti naujų mokesčių pasiūlymų ir valdantieji viliasi gauti pritarimą naujiems mokesčiams dar iki Naujųjų metų, kuriuos mokėtume nuo sausio.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Seimo antradienį pradėti svarstyti projektai dėl automobilių taršos ir nekilnojamojo turto apmokestinimo yra žingsnis teigiama linkme, tačiau anksčiau atmesti Vyriausybės pasiūlymai buvo kokybiškesni. Parlamentarams praeitą mėnesį atmetus Ministrų kabineto iniciatyvas, valdančiųjų atstovai Seime užregistravo projektus, jiems pritarta po pirmosios pateikimo stadijos.

Lietuvos komercinių bankų savininkai neturi argumentų prieš siūlomą bankų aktyvų mokestį, teigia valdančiųjų valstiečių lyderis. Ramūnas Karbauskis tikina, jog kol kas neaišku, kas tiksliai bus apmokestinama, ir kartoja, kad dėl naujo mokesčio neturėtų brangti bankų paslaugos.

Seimui antradienį atmetus Vyriausybės siūlymą nuo 2020 metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo iš esmės nekeisti Vyriausybės projekto, tačiau norėtų šio mokesčio lengvatos šeimoms su trimis ir daugiau vaikų. R. Karbauskis, Agnė Širinskienė, Jonas Jarutis ir Aušrinė Norkienė, kaip ir Vyriausybė, siūlo sumažinti gyventojų nekomercinio NT neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst.

Šaldytuvus, televizorius ir kitus elektronikos prietaisus po kelerių metų greičiausiai pirksime gerokai brangiau. Mat Europos Komisija patvirtino naujus reikalavimus gamintojams. Elektroniką liepiama gaminti kokybiškiau, kad naujieji prietaisai naudotų mažiau energijos, o pakaitines prietaisų detales kurti bei pardavinėti ilgiau. Esą dėl technikos nepatvarumo kasmet išmetama tonos elektronikos, o žmonės savo namų ūkiuose nespėja jos keisti.

Labai gali būti, kad važiuojantys mašiną į Neringą jau kitąmet susimokės pustrečio karto brangiau. Mat kurorto valdžia planuoja pabranginti vadinamąjį ekologinę rinkliavą nuo dabartinių 20-ies eurų iki 50-ies. Vietos valdžia taip viliasi sumažinti Neringoje automobilių srautus. Turizmo specialistai sako,  kad toks drastiškas pokytis Neringą gali palikti prie suskilusios geldos. Tokios tuščios automobilių stovėjimo aikštelės Nidoje vasarą rasti neįmanomą.

Seime skinasi kelią pataisos, kurios leis šimtams besimokančių ar studijuojančių tėvų dukart ilgiau – dvejus, o ne vienerius metus – gauti vaiko priežiūros išmoką. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokiai Išmokų vaikams įstatymo pataisai. Paskutinis balsavimas dėl jos numatomas dar šį mėnesį.    Socialdarbietis Antanas Vinkus tikino, kad pataisa leis dar studijuojantiems jauniems žmonėms auginti vaikus.

Tarp Finansų ministerijos kitiems metams siūlomų mokestinių pakeitimų – ir platesnis gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Sužinokite, kam ketinama taikyti platesnį NT mokestį ir kaip sužinoti, kiek kasmet tektų patuštinti kišenes už savo turimą turtą. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertė sumažinti iki 100 tūkst. eurų, taip pat nustatyti minimalų 0,5 proc.

Finansų ministerijai pasiūlius išplėsti nekilnojamo turto apmokestinimą, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad toks siūlymas yra sveikintinas – mokestis padės atvėsinti rinką. Nepaisant to, jis kritikuoja ministeriją, kad ši skuba ir naujus mokesčius nori patvirtinti kartu su biudžeto projektu. „Šito mokesčio (NT mokesčio – BNS) jau seniai reikėjo. Jis, vienas dalykas, aušina pačią rinką, nes lietuvaičiai tikrai įsisiūbavo su nekilnojamuoju turtu, galbūt net per daug.

Tėvai Kaune šokiruoti – miesto valdžia ketina keisti apmokėjimo už darželius tvarką, tad kai kurių vaikučių tėveliams tai gerokai patuštins pinigines. Miesto valdantieji tikina, kad taip nori labiau pasirūpinti savo žmonėmis. Politologai sako, kad tai ne kas kita, kaip dar viena idėja, kaip paskatinti Kauno rajono žmones, kad šie norėtų jungtis prie miesto.

Gyventojų pinigines kitąmet plonins ir automobilių taršos mokestis. Aplinkos ministerija jau turi naujojo mokesčio planą su konkrečiais skaičiavimais. Pagal jį susimokėti turės visi asmenys perkantys dyzelinu, benzinu ar dujomis varomas transporto priemones. O sumos dydis priklausys nuo išmetamo anglies dioksido kiekio. Mokestis gali prasidėti nuo 36-ių eurų, o tam tikrais atvejais siekti beveik 1400 eurų už automobilį. Valdžios planai apmokestinti taršius automobilius virsta realybe.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad iš planuojamo bankų turto mokesčio būtų surinkta ne 100 mln. eurų, kaip skelbta viešojoje erdvėje, o 40 mln. eurų. „Eina kalba, kiek man žinoma, apie 40 mln. eurų. Tai yra nemaža suma, bet bankų sektoriui tai nėra didelė suma (...). Nėra planuojama surinkti 100 mln. eurų. Kiek žinau, Finansų ministerija skaičiuoja apie 40 mln. eurų“, – Žinių radijui trečiadienį teigė R. Karbauskis.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis šantažu vadina Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pareiškimą, kad apmokestinus šalies bankų turtą, gyventojams bei verslui pabrangtų paskolos bei būtų padaryta žala ekonomikai.   Ramūnas Karbauskas sako, kad su Lietuvoje veikiančių Švedijos bankų (SEB ir „Swedbank“) savininkais bus aiškinamasi, ar tokie pareiškimai turi „ką nors bendra“ su jų pozicija.

Užsimoję didinti įvairias išmokas valdantieji nusprendė didinti ir mokesčius. Naujieji valstiečių koalicijos partneriai Lietuvos lenkų rinkimų akcija įregistravo siūlymą taikyti 0,4 proc. bankų aktyvų mokestį. Planuojama naujus mokesčius įvesti ir prekybos tinklams. Politikai tvirtina, esą bus į biudžetą bus surinkta papildomi 100 mln. eurų. Tačiau bankų asociacijos vadovas pareiškė, kad galiausiai mokestis nuguls ant vartotojų pečių.

Trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir socialdemokratų darbo frakcijos atstovai diskutavo dėl mokesčių bankams ir prekybos tinklams, automobilių registracijos mokesčio, rašo naujienų portalas DELFI. Po posėdžio LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis minėtam naujienų portalui komentavo, kad, diskutuojant biudžeto klausimais, buvo paliesta tema ir apie bankų bei prekybos centrų mokestį.

Sostinės gyventojai kitąmet už šiukšles mokės gerokai brangiau. O tie, kurie norės mokėti mažiau, galės pasiryžti naujovei – jų išmestos atliekos bus sveriamos. Vilniečiai bijo, kad tokia sistema sukiršins kaimynus ir gretimų namų gyventojus, mėtančius šiukšles ne į savo konteinerius ar tiesiog labiau šiukšlinančius.  Vilnietė Aldona išėjusi į kiemą ramiai praeiti pro namui priklausančius požeminius konteinerius negali.

Lietuvoje vis dažniau užsimenant apie taršos mokesčius transporto priemonėms, vairuotojų žvilgsnis neretai nukrypsta į elektrinius automobilius. Tiesa, didžioji dalis stovėjimo aikštelių ir įkrovimo stotelių apmokestintos, o elektra varomų transporto priemonių kainos rinkoje yra vis dar ganėtinai aukštos. Nepaisant to, Susisiekimo ministerija tikisi, kad ateityje automobilių parke bus ne mažiau kaip 50 procentų elektromobilių.

Šiemet per tris vasaros mėnesius į Kuršių neriją keltais pirmyn ir atgal perkelta apie 400 tūkst. automobilių. AB „Smiltynės perkėla“ atstovai mano, kad tai rodo, jog gerėja Lietuvos žmonių gyvenimas, o Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Neringos savivaldybės žmonės griebiasi už galvų – Kuršių nerija praras švaraus kurorto statusą. Be to, Neringoje nėra kur tiek automobilių sustatyti, o prognozuojama, kad kitais metais automobilių srautas į neriją dar didės mažiausiai 4 proc.

Automobilių parkavimo kainos sostinėje kąs dar smarkiau. Miesto valdžia planuoja išplėsti brangiausias automobilių statymo zonas, tad jau nuo kitų metų kelionė su savu transportu į Vilniaus senamiestį gali tapti gerokai brangesne. Pasak sostinės tarybos narės, didinti parkavimo kainas Vilniuje būtina, mat automobilių srautas centre per didelis ir sunkiai suvaldomas.   Vidudienį norint pasistatyti automobilį Vilniaus centre, siaurose gatvelėse kai kuriems tenka pasisukioti ir pusvalandį.

Prabangaus elektrinio automobilio „Tesla“ savininkui kelionė Kaune apkarto. Vyriškis ne tik sudaužė mašiną, bet ir liko be pilnos draudimo išmokos, nors automobilį buvo apdraudęs „Kasko“ draudimu. Pasirodo, Lietuvoje tokių automobilių nėra kam taisyti, o automobilio savininkas skundžiasi, kad draudimas vertindamas žalą esą sukčiauja.

Kol Lietuvos Vyriausybė puse lūpų kalba apie automobilių bei nekilnojamojo turto mokesčius, o tautiečiai su nerimu laukia valdžios sprendimo, pasaulis jau ne kartą įrodė, kad šie du mokesčiai – niekis, palyginus su kai kurių šalių praktika. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kokius keisčiausius mokesčius taiko kai kurios pasaulio valstybės.

Visiems Lietuvos vairuotojams teks patuštinti pinigines. Vyriausybė ruošia naują taršos mokestį, kuris kasmet paveiks daugiau nei 100 000 automobilių savininkus. Jeigu jūsų transporto priemonė į aplinką išmes daugiau teršalų nei leis nustatyta norma, teks susimokėti. Automobilių rinkos ekspertai aiškina, kad toks mokestis taršos problemos šalyje neišspręs. Su oro tarša kovojanti Vyriausybė viena ranka duoda, tačiau kita atima.

Vyriausybė galėtų prisidėti prie nemokamo viešojo transporto įvedimo Lietuvoje, sako aplinkos ministras. Pasak Kęstučio Mažeikos, tam galėtų būti naudojamos lėšos, kurios bus surinktos nuo kitų metų įvedus taršos mokestį. Pasak ministro, Lietuvoje gyventojams tenkančių automobilių vidurkis gerokai viršija ES vidurkį, todėl būtina ieškoti būdų, kaip paskatinti žmones savo automobilius naudoti mažiau, taip mažinant CO2 emisijas.

Vieno Druskininkuose stovinčio daugiabučio gyventojai pateko į tokią absurdišką situaciją, kokios Lietuvoje gal dar nebuvo. Žmonės vieną dieną sužinojo, kad yra skolingi kaimynei šimtus eurų už tai, kad vaikšto laiptine. Pirmame aukšte gyvenanti moteris apmokestino aukščiau gyvenančius kaimynus. Žmonės nustėro sužinoję, kad laiptinė – privatizuota. Ir tik įžengę į ją turi mokėti kaimynei nuomą. Druskininkų miesto gyventoja Linutė Urbonienė skaičiuoja, kelių metrų kopėčių reikės.

Sausakimšoje Palangoje poilsiautojai suka galvą, kur pastatyti automobilius. Mat vidurvasarį rasti laisvą vietą šalia centrinių kurorto gatvių – neįmanoma. Miesto valdžios prigalvotais draudimais naudojasi vietos verslininkai ir siūlo mašinas palikti savo kiemuose. Tik už valandą apsukruoliai lupa kone dvigubai daugiau negu parkomatuose. „Palanga mažas miestelis, negali tiek priimti gyventojų.

Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino Jungtines Valstijas papiktinusį įstatymą, kuriuo įvedamas mokestis interneto milžinams ir kuris Vašingtoną paskatino pradėti tyrimą. Įstatymas dėl vadinamojo GAFA mokesčio, kurio pavadinimas sudarytas iš JAV milžinų „Google“, „Apple“, „Facebook“ ir „Amazon“ pavadinimų pirmųjų raidžių, Senate buvo priimtas per balsavimą rankų pakėlimu. Kiek anksčiau jį patvirtino Nacionalinė Asamblėja – žemieji Prancūzijos parlamento rūmai.

Iki 2035 metų Lietuvos kelių priežiūrai ir plėtrai reikės apie 11 mlrd. eurų. Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad lėšų neužtenka, todėl siūloma apmokestinti sunkiasvores transporto priemones, įdiegiant kelių rinkliavos (e-tolling) sistemą, taip pat didinti Kelių programos finansavimą.

Trečiadienį sostinės taryba padidino nekilnojamojo mokesčio tarifą gyventojams. Per metus kai kuriems gyventojams teks mokėti ir po keliolika ar keliasdešimt eurų daugiau. Sprendimas priimtas daugiausia mero Remigijaus Šimašiaus judėjimo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijų narių balsais. Savivaldybė aiškina, kad didesni mokesčiai leis išvengti piktnaudžiavimo. Opozicija kritikuoja sprendimą didinti mokesčių naštą gyventojams.

Kauno „Žalgiris“ sekmadienį vyksiančiose „Betsafe–LKL“ čempionato rungtynėse galės registruoti visus 6 amerikiečius krepšininkus. „Žalgiris“ sumokėjo Lietuvos krepšinio federacijai (LKF) 14 500 eurų mokestį ir įgijo teisę visoms šio sezono Lietuvos krepšinio lygos ir Karaliaus Mindaugo taurės turnyro rungtynėms registruoti šešis užsieniečius, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai.

Prieš metus prasidėjo kvitų loterija, kurioje gyventojai gali registruoti gautus čekius ir dalyvauti žaidime dėl piniginių prizų. Loteriją organizuojanti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) džiaugiasi akcijos sėkme, tačiau tv3.lt kalbintas ekspertas abejojo, ar žinia apie žaidimą pasiekė visus. Šiuo metu kvitų žaidimo sistemoje gyventojų užregistruotų kvitų skaičius peržengė 2 milijonus. Daugiau nei pusšimtis kvitų juos užregistravusiems asmenims atnešė ir piniginius prizus.

Ne vienas Panevėžio rajono gyventojas patyrė šoką ir griebėsi už galvos sulaukęs gerokai didesnių žemės nuomos mokesčių. Kilus sąmyšiui paaiškėjo, kad savivaldybės valdininkai šimtams valdišką žemę dirbančių asmenų privėlė žioplų klaidų. Pavyzdžiui, vienus ūkininkus pavertė neregėtais turtuoliais, kitiems gi tenka dalytis vienu sklypu. O kantrybės netekę ūkininkai rėžia valdininkų aplaidumas kartojasi kone kasmet.

Vadinamasis tuščios laikmenos mokestis bus mokamas už nespalvotus skaitytuvus bei visus spausdintuvus. Jis sieks 0,6–3 proc. įrenginio kainos, o konkretus jo dydis priklausys nuo įrenginio spartos – per minutę padaromų kopijų. Prognozuojama, kad dėl to išaugs spausdintuvų ir skaitytuvų kainos, nes mokestį mokės įranga prekiaujantys pardavėjai, o jų išlaidas dengs pirkėjai. Seimas ketvirtadienį papildė reprografijos įrenginių, už kuriuos mokamos kompensacijos, sąrašą ir nustatė jų tarifus.

Apie vestuves merginos svajoja nuo mažų dienų ir kol vienos sistemingai planuoja vieną svarbiausių gyvenimo švenčių, kitos virsta tikromis nuotakomis siaubūnėmis. Visai neseniai socialiniuose tinkluose išplito vienos merginos pranešimas apie tai, kokių sąlygų ji sulaukė gavusi kvietimą į vestuves. „Kartu su vyru turime dalyvauti jo pusseserės vestuvėse, tačiau tos merginos įnoriai nustebino ne vieną.

Lietuvoje egzistuoja nekilnojamojo turto mokestis, tačiau, kaip analitikai pasakytų, jis veikiau parodomasis nei realiai veikiantis. Mat ir jį mokančiųjų gali būti daugiau nei iš tiesų yra. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė informuoja, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinami tie gyventojai, kuriems priklausančių įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio ir pan.

Mergina iš Palangos oro uosto skridusi į Anglijos miestą Lutoną, jaučiasi apiplėšta. Neva už paslaugą, kuri kituose oro uostuose yra nemokama, jai teko susimokėti. Kaip tikina keleivė, nepavykus mobiliajame telefone atidaryti programėlės su įlaipinimo talonu, šios išspausdinimas Palangos oro uoste kainavo 35 Eur. „Skridau iš Palangos į Lutoną. Turėjau nemalonų įvykį, kuris man kainavo 35 Eur. Viskas būtų tvarkoje, jei tikrai būtų už ką mokėti“, – teigė mergina.

Socialiniame tinkle „Facebook“ apie lietaus mokestį pranešusi alytiškių pora nustebino ne vieną. Tačiau specialistai skuba paaiškinti, kad gyventojai ne taip suprato. Mokėti reikia ne todėl, kad lyja, o todėl, kad paviršinės nuotekos surenkamos į nuotekų valymo sistemą. Be to, šis mokestis – ne naujiena. Tiesa, taikomas ne visose Lietuvos savivaldybėse. Alytiškių pora teigia, kad už liepos mėnesio lietų jiems teks susimokėti 7,24 Eur.

Po dvejų metų Lietuvoje, kaip tikimasi, įsigaliosiantis naujas per šalį važiuojančių vilkikų mokestis valstybės biudžetą papildytų apie 70 mln. eurų per metus, o šios lėšos būtų skirtos keliams atnaujinti. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad vinjetes numatoma pakeisti mokesčiu, kuris priklausytų nuo nuvažiuoto atstumo. „Įvedus naują apmokestinimo sistemą, kurią planuojame pateikti Seimui neužilgo, pagal ją mes galėtume surinkti daugiau lėšų. Planuojame apie 70 mln.

  Siekiant atnaujinti automobilių parką ir pakeisti visuomenės požiūrį, Lietuvai reikia svarstyti galimybę juos apmokestinti, teigia ekspertai.   Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) tarybos narys Kęstutis Kupšys sako, kad automobiliai apmokestinami daugelyje Europos šalių, o Lietuva yra savotiška išimtis. „Lietuva iš principo neturi jokių (automobilių – BNS) mokesčių, tai stebina daugelį europiečių kolegų.

Nuo kitų metų didžiosioms pramonės įmonėms mažės mokestinė našta – joms bus taikomas diferencijuotas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis. Energetikos ministerijos teigimu, tai leis sukurti geresnes verslo sąlygas ir per 15 metų pritraukti daugiau nei 700 mln. eurų investicijų. „Pagaliau Lietuva įstos į palankias sąlygas energijai imliai pramonei turinčių šalių klubą.

Vilniuje šiandien įsigalioja vadinamoji turisto rinkliava. Skaičiuojama, kad dėl to miesto biudžetas pasipildys apie 2 mln. eurų per metus. Turistams atvykusiems į Vilnių iki liepos 1 dienos, šis mokestis dar nebus taikomas. Rinkliava įsigalios visiems svečiams, kurie įsiregistruos Vilniaus apgyvendinimo įstaigoje nuo liepos 1 d. 12.00 val. Vilniaus turisto rinkliavos dydis – 1 euras už vieną nakvynę.

Nuo kitos savaitės autobusai, turintys daugiau kaip 30 vietų, vasaros sezonu mokės brangiau už įvažiavimą į Neringą, pranešė savivaldybė. Neringos savivaldybės tarybos dauguma nutarė rinkliavą padidinti vidury sezono, nuo liepos 3-osios. Pagal jos sprendimą, nuo birželio 1-osios iki rugpjūčio 31-osios minėtos transporto priemonės už įvažiavimą į Neringą mokės nebe 45 eurus, o 70 eurų.

 Nekilnojamojo turto Neringoje turintys asmenys nuo šiol turės mokėti už įvažiavimą į kurortą. Neringos savivaldybės taryba praėjusią savaitę nusprendė panaikinti lengvatą, pagal kurią nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą buvo atleidžiami nekilnojamojo turto Neringoje savininkai. Kitiems asmenims taikoma iki šiol galiojusi tvarka.

Nekilnojamojo turto mokestis antram turimam būstui pirmiausiai atsigręš į vilas, butus, kotedžus ar namus kurortuose turinčius savininkus. Tačiau nekilnojamojo turto ekspertai sako, esą ir vėl jis guls ant vidutiniokų pečių – tų, kurie nusiperka ekonominės klasės būstą poilsiui ar nuomoti, o turtingieji ir vėl iš balos lips sausi. Palanga – bene populiariausias miestas tarp antrųjų būstų savininkų. Nors čia – tik apie 16 tūkstančių gyventojų, kasmet sudaromi 500–600 nekilnojamojo turto sandorių.