miškas

Šokiruojantis vaikų auklėjimo metodas kauniečių šeimoje. Mama nepaklususią paauglę dukrą paauklėti liepė vyresniam broliui. Šis penkiolikmetę nusivežė į mišką, pririšo virve prie medžio ir kelias dešimtis kartų talžė šakomis. Maža to, vaikų motina, suorganizavusi šią kraupią egzekuciją, pati buvo įvykio vietoje ir stebėjo dukros egzekuciją. Automobilio tempimo virve prie medžio vidury miško surišta penkiolikmetė buvo talžoma rykštėmis ir diržu. O šią egzekuciją atliko tikras paauglės brolis.

Tokių apleistų, akis badančių pastatų, kiekviename Lietuvos rajone stūkso ne po vieną dešimtį. Tai ne tik rodo tuštėjančią šalies realybę, bet ir iki šiol neišspręstą sovietinio palikimo problemą. Dalis apleistų, griūvančių pastatų skaičiuoja ne vieną dešimtį. Turėdami kelis ar nė vieno savininko – kelia galvos skausmą tiek vietiniams gyventojams, tiek valdžiai. Į portalą tv3.lt kreipėsi Šilalės rajone gyvenantis Kęstutis Tarvydas.

Šeštadienį šalies gyventojai kviečiami sodinti miško. Į nacionalinį miškasodį gyventojus kviečia Generalinė urėdija. Šitaip prasmingai pažymėti pavasario pradžią bus galima visose miškų urėdijose, teigia Aplinkos ministerija. Lietuvos rekordus registruojanti agentūra „Factum“ pernai oficialiai patvirtino, kad per pirmąjį nacionalinį miškasodį 2016 metų balandžio 16 dieną pasodintas iki tol didžiausias miškų plotas – 80,53 hektaro.

Kai kuriems Seimo nariams inicijuojant Medžioklės įstatymo pataisas, o Aplinkos ministerijai ketinant didinti mokesčius už medžioklę, medžiotojų bendrija priešinasi šiems pokyčiams. Medžioklės įstatymo pataisas praėjusią savaitę įregistravęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika siūlo, kad ne mažesnį kaip 1 tūkst. hektarų medžioklės plotą galėtų suformuoti keli savininkai. Dabar tai gali padaryti tik vienas savininkas.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) šalia Seimo ketvirtadienį protestuos prieš, jų nuomone, neskaidrią ir neparengtą urėdijų reformą. LMPF nori, kad Seimo nariai nepritarų Aplinkos ministerijos pasiūlytai ir Vyriausybės priimtai urėdijų reformai. Miškininkai nori, jog būtų parengtas kaštų ir naudos analize pagrįstas reformos planas, kuriame būtų tiksliai nurodyta kiek reforma kainuos valstybei, kiek miško darbuotojų bus atleista.

Šeštadienį Raudondvaryje vyksta Lietuvos miškininkų sąjungos neeilinis suvažiavimas, kuriame ketinama aptarti Aplinkos ministerijos parengtą valstybinių miškų valdymo reformą. Susitikime ketinama priimti rezoliuciją ir kreipimąsi į aukščiausius šalies vadovus.

Miškų valdymo reforma suinteresuotas stambusis kapitalas, siekiantis lietuviškos medienos įsigyti kuo pigiau, sako Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Šimėnas. „Tai labai stambios grupuotės, stambusis užsienio kapitalas, kuris suinteresuotas iš Lietuvos medieną pirkti pigesne kaina“, - trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė J.Šimėnas. Pasak jo, numatoma pertvarka sugriaus valstybinių miškų valdymo sistemą.

Artėjant Seimo pavasario sesijai, kurioje numatoma svarstyti Medžioklės įstatymo pataisas, viešąją erdvę pradėjo skardenti šių pakeitimų šalininkų ir jų oponentų papliūpos. Tarp Medžioklės įstatymo pataisų iniciatorių – Seimo narys Eugenijus Gentvilas, įregistravęs pasiūlymus, kuriais būtų mažinamos medžiotojų teisės. Jam oponuoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Bronius Bradauskas ir Medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas.

Taip baigėsi varyminės medžioklės sezono uždarymas Radviliškio rajone. Tame pačiame būrelyje neseniai per klaidą nušauta besilaukianti briedžio patelė. Šį kartą pažeidimų aplinkosaugininkai neranda, medžiotojai sako, nuo rikošeto neapsisaugosi. Šūvis, o tiksliau, vienas šratas, kliudė jauno medžiotojo žandikaulį, kai du medžiotojai šovė į varovų pabaidytą šerną. Kruvinu veidu 25 metų vyriškis skubiai atvežtas į Radviliškio ligoninę, iš čia į Šiaulius ir perduotas neurochirurgams.

Čilės pietuose siautėjantys miško gaisrai nusinešė jau 11 gyvybių, pranešė šeštadienį prezidentė Michelle Bachele, kai ugniagesiai iš visų jėgų stengiasi sutramdyti ugnies stichiją. M.Bachelet sakė žurnalistams, kad su ugnimi kovoja daugiau kaip 9 tūkst. ugniagesių ir jų pagalbininkų; gaisrai sunaikino beveik 480 tūkst. hektarų miškų septyniuose šios Pietų Amerikos valstybės regionuose. „Mes kaunamės su ugnimi be paliovos ir be precedento“, – pareiškė ji.

Šilalės rajono apylinkės teismas už medžiojimą iš automobilio 44 metų K.V. ir 45 metų V.A. skyrė po 579 eurų baudas bei atėmė teisę medžioti vieneriems metams. Be to, iš pažeidėjų konfiskuota transporto priemonė, ginklas ir šovinys, pranešė teismas. Byloje nustatyta, kad 2015 metų rudenį Laumenų kaime (Šilalės r. sav.) minėti medžiotojai vienam iš jų priklausančiu ginklu nušovė stirną. Tuo metu vyrai buvo automobilyje.

Kadangi žiemos, ypač pajūryje, vis dažniau primena vėlyvo rudens orus, tebeturime saugotis erkių, sako specialistai. Net ir dabar vaikštinėjant miške galima parsinešti šių kraujasiurbių. Be to, jos į namus gali atkeliauti ir su kalėdine eglute. Lauke lynoja, yra keli laipsniai šilumos, tačiau Dragūnų bataliono kariams blogo oro nėra – jie miške bėga krosą. Kiti į mišką suka tiesiog pasivaikščioti ar parsinešti vieną kitą eglės šakelę pasipuošti namams.

Per pastaruosius 500 metų miško gaisrų Žemėje padaugėjo net 10 kartų – kasmet pasaulyje kyla apie 400 tūkst. gaisrų, kurie pažeidžia apie 0,5 proc. miškų ploto. Kasmet Europoje gaisrai nuniokoja vidutiniškai 0,6 mln. ha miškų, Lietuvoje kylančių gaisrų plotas keliolika ar net kelias dešimtis kartų mažesnis nei daugelyje kitų Europos šalių, bet gaisrų padaryta žala miškams vis dar didelė.

Miškai Naujajame Pietų Velse, Australijoje, šiuo metu itin sausi, todėl mažiausia žiežirba gali staigiai virsti milžinišku gaisru. Būtent tai ir trukdo Australijos ugniagesiams pagaliau suvaldyti netoli didžiausio šalies miesto Sidnėjaus siaučiančius miškų gaisrus. Kai kuriose valstijos teritorijose žmonės jau perspėti dėl pavojaus, mat liepsnos pavojingai artėja prie gyvenviečių. Sesnoko ir Hanterio regionuose ugnis, skelbiama, jau siekia namus arba pavojingai prie jų priartėja.

Šeštadienį Lazdijų rajone rastas miręs vyras. 1967 metais gimusio pasikorusio A. D. kūnas rastas vakare miško masyve, pirminiais duomenimis, išorinių smurto žymių nėrai, pranešė Alytaus apskrities policija.

Gamtos gėrybių pilni miškai kasmet privilioja grybautojų ir uogautojų. Tačiau toks žmonių antplūdis miškuose kasmet neapseina ir be pasiklydėlių. 73-ejų sulaukęs žilagalvis Čypėnų kaimo gyventojas it koks šių laikų lietuviškų miškų Robinzonas Kruzas. Mat vakar ryte basnirčia tik įsispyręs į kaliošus senukas išėjęs grybauti pasiklydo taip, kad teko nakvoti miške, o sulaukus ryto vėl galvoti, kaip išeiti iš miško.

 Miške Panevėžio rajone rastas sudegintas automobilis. Ketvirtadienio vakarą Miežiškių seniūnijoje, Trakiškio kaime esančiame Gitėnų miške rastas sudegęs 1994 metų laidos automobilis „Subaru Impreza“. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, atvykus gelbėtojams automobilis dar smilko. Gaisro metu apdegė ir apie 10 kvadratinių metrų miško paklotės. Įtariama, kad automobilis buvo padegtas.

Pratybose Švenčionių r. miške dalyvavę kariai trečiadienio dieną rado vyrą, be gyvybės ženklų. Netiesioginės ugnies padalinių pratybose „Ugninis griausmas“ Gen. Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) dalyvaujantys kariai, vykdami į šaudymo pozicijas miške pastebėjo be gyvybės ženklų gulintį žmogų ir nedelsiant iškvietė pagalbos tarnybas. Po kurio laiko prie karių priėjo kartu su juo grybavę vyrai.

Žmonės iš miškų grįžta pilnomis pintinėmis grybų: baravykų, raudonikių, voveraičių. Tačiau miško gėrybių gausu ne visur. Tad kur ieškoti vertingiausių grybų ir kokius miškus geriau aplenkti? Pasak grybų specialistų, vienais metais grybai gali puikiai derėti, o štai kitąmet ir esant geroms oro sąlygoms derlius jau nebedžiugins. Taip yra todėl, kad grybai pramečiuoja. Grybų ekspertai tvirtina, kad ne tik miškas, bet ir oro sąlygos turi didžiulės reikšmės grybų derliui.

Gerai prižiūrint savo žaliąjį turtą, jo vertė rinkoje kasmet kyla, tačiau vien gerų norų nepakanka – tam reikia specialios technikos bei technologijų, kurios pasitarnautų ne tik miško modernizavimui, bet ir miško ekonominės vertės kėlimui. Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. miškų valdytojams, norintiems investuoti į miško technologijas, suteikiama galimybė teikti paraiškas ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP) gauti paramą investicijoms į miškininkystės technologijas.

Atsižvelgdama į karštus orus ir kylantį gaisrų pavojų, Generalinė miškų urėdija prašo gyventojų ilsintis saugoti miškus. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, per šią savaitę Lietuvos miškuose užfiksuoti 8 miško gaisrai. Ugnis pažeidė 1,45 ha miško plotą. Statistika rodo, kad dažniausiai gaisrai miškuose kyla numetus neužgesintą nuorūką, degtuką, palikus rusenantį laužą. Sausa žolė, spygliai, dervingos medžių šakelės, sausos samanos miške užsiliepsnoja ir dega labai greitai.

Kanadoje pirmosios grupės išvargusių nerimaujančių žmonių trečiadienį grįžta į miško gaisrų nuniokotą naftininkų miestą Fort Makmarį, iš kurio prieš mėnesį jiems teko bėgti iš tikro ugnies pragaro.

Miškai išdžiūvę. Tvyrant sausiems ir karštiems orams gaisrų pavojus miškuose labai išaugo. Jurbarko, Panevėžio ir Utenos rajonuose pavojaus lygis jau didelis, 4 klasės. Aplinkosaugininkai ragina gyventojus miškuose su ugnimi elgtis itin atsargiai. Vilniaus urėdija, kaip ir dauguma kitų šalies urėdijų, yra visiškai atsisakiusi stebėjimo bokštų, kuriuose anksčiau ištisas dienas turėdavo sėdėti miško gaisrų stebėtojai.

Nors pavasaris šiltais orais nelepina, vis daugiau žmonių traukia į gamtą ir miškus. Tiesa, nepanašu, kad visi regioniniai parkai būtų pasiruošę sutikti į gamtą atvykusius poilsiautojus. Štai socialinėje erdvėje viena moteris kreipėsi į Neries regioninio parko darbuotojus klausdama, kada ties populiaria Padūkštų poilsiaviete atsiras daugiau tualetų. Neries regioninio parko atsakymas, paviešintas socialiniame tinkle feisbuk, mažų mažiausiai prajuokino.

Po Žaliosios giria pasivaikščioti išėjusi panevėžietė Rita dairydamasi po kojomis dar aptinka po vieną kitą rudeninį grybą. Iš po samanų ryškias galveles kelia ne kas kitas, o daugelio grybautojų taip mėgstamos ir tikrai renkamos voveraitės. „Voveruškos rastos miške, išėjom pasivaikščioti ir suradom. Įmanoma rasti, tarp samanų nesušalę“, - pasakoja grybautoja Rita. Taip, taip, ir čia jūsų akys neapgauna.

Ilgametis Biržų aplinkosaugininkas Artūras Grikša rodo į pamiškėje iš pirmo žvilgsnio šiaip sau sugriuvusius sausuolius. Iš tiesų tai čia yra kažkieno iš medžių pasižymėtas takas, vedantis gilyn į girią. „Čia va užmauta kaukolė yra lapės, kuri apgraužta yra ant šakelės, dėl kažkokių tai priežasčių ir žmogų primenanti figūrėlė“, - kelio pradžioje rodo Biržų r. aplinkosaugininkas Artūras Grikša. Pro akylas biržiečio akis šiame valstybiniame miške nepraslysta nė menkiausia smulkmena.

 Šiaulių apskrities policijos pareigūnai, padedami kinologų augintinio keturkojo Nato, surado miške pasiklydusį grybautoją. 64 metų grybautojas pasiklydo išėjęs grybauti Sunkmedžio girininkijos miške Pakruojo rajone. Apie išvakarėse prapuolusį vyrą informacija gauta penktadienio rytą. Dingusiojo draugė policijai sakė, kad jiedu grybavo kartu, vėliau vienas nuo kito pasimetė. Moteris manė, kad vyras sugrįš vėliau, kad galbūt užklydo pas draugus.

Ilgai lauktiems baravykams pradėjus kišti galvas į pamiškes, iš miestų pasipylė grybautojai. Tačiau masiškai į miškus patraukusius grybų mėgėjus aplinkosaugininkai perspėja laikytis taisyklių. Ir sako, kad už pažeidimus gresia baudos iki kelių šimtų eurų. Taigi – kokios tos grybavimo taisyklės? Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, reikia elgtis tinkamai jau tiesiog atvykus į mišką. „Dar iki grybavimo, kur automobilį pastatyt – tik leistinoje vietoje.

Dargana ir protarpiais vis pasirodanti saulė sukuria geriausias sąlygas užkietėjusiems Lietuvos grybautojams vos įžengus į miško tankmę prisipildyti savo pintines ilgai lauktų grybų. Jau šeštadienį šalies grybų sostinėje Varėnoje vykusi šventė parodė, kad šių rudens gėrybių miškuose yra apstu, tik spėk rinkti. tv3.lt skaitytojai taip pat dalinasi savo radiniais – baravykais, raudonviršiais, gydukais, umedėm ir kitais prie pietų stalo mielai laukiamais gryvais.

Pačioje sostinės širdyje, prie apleistų sostinės Sporto rūmų įsikūrė netradicinė meno ir koncertų erdvė „MIŠKE“. Rugsėjo 21 dieną, pirmadienį, šį unikalų projektą atidarė charizmatiškosios atlikėjos Justės Arlauskaitės-Jazzu koncertas. Lietuvos scenos lakštingalos pasirodymui betono džiunglių apsuptyje sužaliavęs netradicinis jūriniais konteineriais aptvertas miškas suteikė ypatingos mistikos ir magijos.

Dėl sausų ir šiltų orų šeštadienį pirmą kartą šiemet Lietuvis miškuose gaisringumas pasiekė aukščiausią penktą klasę - labai didelis miškų gaisrų pavojus užfiksuotas Prienų urėdijoje. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, penktos klasės miškų gaisringumas sekmadienį gali būti fiksuojamas Prienų, Dubravos, Kauno, Kaišiadorių ir Kėdainių urėdijose. Šią savaitę Lietuvos miškuose vyravo ketvirtos klasės miškų gaisringumas, todėl poilsiautojai raginami itin atidžiai elgtis su ugnimi.

 Naktį Klaipėdoje pasieniečiai ir ugniagesiai gelbėjo pasiklydusį vyrą. Ketvirtadienio vidurnaktį buvo gautas pranešimas, kad Kuršių mariose, už Kiaulės nugaros salos, 33 metų vyras stovi vandenyje ir prašo pagalbos grįžti į krantą. Į paiešką išsiųstas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) greitaeigis kateris „Boomeranger“, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. 0.49 val. pranešėjas patikslino, kad išlipo į krantą ir pasiklydo miške. 1.46 val.

 Dėl šiomis dienos šalyje tvyrančių karščių Aplinkos ministerija ketina prašyti savivaldybių apriboti patekimą į miškus. Anot specialistų, Lietuvos miškuose didėja gaisrų pavojus. Daugelyje urėdijų vyrauja ketvirtos, kai kur - trečios klasės miškų gaisringumas.

Penktadienį Anykščių regioniniame parke atidaromas unikalus apžvalginis medžių lajų takas. Atidaryme dalyvaus prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lajų takas vingiuoja 300 metrų ir veda į 35 metrų aukščio bokštą, nuo kurio galima apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius, pasivaikščioti tarp medžių lajų. Takas prasideda netoli Puntuko akmens ir nuo žemės pamažu kyla iki 21 metro ties medžių laja. Apžvalgos bokšto architektūros motyvu pasirinkta aukštaitiška tautinė juosta.

Varėnos rajono miškuose šios savaitės pradžioje kilo gaisrai. Įtariama, kad miškas buvo padegtas, pranešė Policijos departamentas. Gaisrai pirmadienį kilo keturiuose Varėnos miškų urėdijos Matuizų girininkijos miško sklypuose, iš viso išdegė 0,87 hektaro miško. Įtariama, kad miškas buvo padegtas. Nuostolis siekia 26 tūkst. eurų. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Tūkstantinė hipių minia iš viso pasaulio suplūdo į atokų Rokiškio rajono bažnytkaimį.  Tačiau vasaros dienas lietuviškose pievose leidžiantys gėlių vaikai kaip reikiant sudrumstė vietinių kaimiečių gyvenimą. Vieni iš to suskato pelnytis ir džiaugiasi neįprastais vasarotojais, kiti siunta. Nedidelis Aleksandravėlės bažnytkaimis stūgso atokiame Rokiškio rajone netoli Ilgio ežero.

Prienų rajone policija aptiko narkotinių medžiagų laboratoriją. Iš viso per operaciją aptikta medžiagų už 300 tūkst. eurų, pranešė Kauno apskrities policija. Antradienį po daugiau nei savaitę trukusios pasalos sulaikytas 56 metų vyras ir 48 metų moteris, kurie sodyboje įrengtoje laboratorijoje gamino psichotropinę medžiagą. Tą pačią dieną Kaune, K.Donelaičio gatvėje, sulaikytas 32 metų vyras, kuris platino šioje nelegalioje laboratorijoje pagamintus kvaišalus.

Jungtinėse Valstijose sparčiai plintantis miško gaisras, kirsdamas greitkelį kalnų perėjoje Pietų Kalifornijoje, sunaikino apie 20 transporto priemonių, privertė vairuotojus bėgti į saugią vietą ir visiškai sudegino keturis pastatus. Du žmonės nesmarkiai apdegė, pranešė penktadienį pareigūnai. Gaisras kilo Kachono perėjoje palei 15-ąjį greitkelį, jungiantį Pietų Kaliforniją su Las Vegasu, ir sparčiai plito perdžiūvusiais krūmynais.

Sušilus orams ir truputį palijus, panevėžiečiai jau gali mėgautis pirmuoju gausesniu miško gėrybių derliumi. Pirkėjai išsiilgę ne tik uogų, bet ir grybų. Tačiau grybautojai sako, kad be voveraičių, rimtesnių grybų miškuose dar teks palaukti. Dėl sauso pavasario giriose nedygsta nei baravykai, nei raudonviršiai, nei lepšiukai. Pirmosios voveraitės šiuo metu turguje kaip ir mėlynės turi kaina.

Dėl lietaus trūkumo miškuose jau prasideda sausra. Miškininkai baimindamiesi gaisrų jau suintensyvino budėjimą miškuose, mat vietomis žolė ir pušynai sausi it parakas. Kasdien vis labiau įsigalinti sausra verčia nerimauti ne tik miškininkus, bet ir ūkininkus. Jei orai tokie išliks ir toliau, miškininkai baiminasi, kad gali tekti skelbti 5-os – aukščiausios klasės miškų gaisringumą. O jau tuomet į mišką nebus galima ir kojos įkelti.

 Šeštadienį Vilniuje bus teikiami svarbiausi Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė 2015“. Ceremonijoje turėtų būti išdalyta 12 „Sidabrinės gervės“ statulėlių, vienas „Sidabrinės gervės kiaušinis“ už geriausią metų studento darbą ir „Auksinės gervės“ apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus. Metų ilgametražiu kino filmu pretenduoja tapti „Sangailės vasara“ (rež. Alantė Kavaitė), „Aukso žirgas“ (rež.

Senovėje miškas žmogui buvo betarpiškas maisto ir kitų gėrybių šaltinis. Neveltui liaudies patarlė byloja: „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos.“ Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus sugrįžta į mišką atsipalaiduoti ar pamedituoti. Tačiau kokią realią naudą, kurios kartais nematome, teikia miškas? O kokią grėsmę mūsų gamtai ir klimatui kelia miškų kirtimas ir niokojimas? Nyksta Žemės plaučiai Miškų plotų mažėjimas – viena iš priežasčių, sukeliančių klimato kaitą.

Balandžio mėnuo – padangų keitimo metas ir tikras galvos skausmas aplinkosaugininkams. Nusprendę pasikeisti padangas vairuotojai, dažnai pamiršta tinkamai jomis pasirūpinti. Pakelėse, pamiškėse, vandens telkiniuose ar tiesiog prie konteinerių puikuojasi dailiai išrikiuotos padangų krūvelės, kurios daro itin neigiamą įtaką aplinkai. Automobilių padangos natūraliomis sąlygomis yra itin sunkiai yranti bei kenksminga sveikatai atlieka.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais pirmosios aktyvios erkės paskutinį vasario dešimtadienį jau aptiktos skirtingose Lietuvos vietose. Jau žinomas atvejis, kai erkė įsisiurbė žmogui Klaipėdos apskrityje. Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro) laukdama tinkamos aukos.

Miesto parkais besirūpinanti viešoji įstaiga „Vilniaus miesto parkai” atgaivina vieną didžiausių (160 ha) mieste - Vingio parką. Tai seniausias pušynas Lietuvoje, turintis tiek 200-300 metų senumo pušų viename masyve. Pasak specialistų, senųjų pušų palaipsniui mažėja, prognozuojama, kad po keleto dešimtmečių jų liks nedaug. Kad ateityje unikalus miškas nevirstų menkaverčių lapuočių sąžalynu, jį būtina ugdyti ir prižiūrėti.

Pirmadienį prasideda miško kirtimo ir nukirstos medienos apskaitos tikrinimo akcija. Bus tikrinami transporto priemonėmis gabenamos nukirstos medienos dokumentai, lentpjūvių medienos apskaita, miško kirtimai valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Reidus praėjusią savaitę pradėjo ir mobilioji miško kontrolės apsaugos grupė. Ji įsteigta atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą dėl Generalinės miškų urėdijos veiklos sričių korupcijos rizikos analizės.

Atėjusia žiema ir pirmu sniegu džiaugiamės ne tik mes, bet ir mūsų augintiniai bei miško gyventojai. Juokingai kadrai, kur užfiksuoti pusnyse šėlstantys gyvūnai.

 Indrė Urbaitė, LRT Radijas, LRT.lt Visi gyventojai, pateikę prašymus dėl išperkamos žemės kompensavimo, nuo šeštadienio gali kreiptis ir dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu. Vyriausybė taip pat nusprendė nukelti piniginių kompensacijų mokėjimą, nes biudžete tam lėšos kol kas nenumatytos. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, nuosavybės teisės į mieste turėtą žemę dar neatkurtos beveik 10 tūkstančių gyventojų.

Seimas priėmė Žemės ūkio ministerijos parengtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, įsigaliosiančias 2014 m. lapkričio 1 d., kuriose įtvirtino papildomą atlyginimo už miestų teritorijose esančią valstybės išperkamą žemę būdą – atlyginimą lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.