„Čia va užmauta kaukolė yra lapės, kuri apgraužta yra ant šakelės, dėl kažkokių tai priežasčių ir žmogų primenanti figūrėlė“, - kelio pradžioje rodo Biržų r. aplinkosaugininkas Artūras Grikša.
Pro akylas biržiečio akis šiame valstybiniame miške nepraslysta nė menkiausia smulkmena. Netrukus miško gilumoje iš tiesų pasimato keistas statinys. Ne, tai ne kokios nors dar nežinomos genties Lietuvoje pėdsakai, o lietuvio rankomis suręstas tikrų tikriausias indėnų namas.
„Va aptvarėlis, gėlytės auga vidury. O va čia ir dalgiukas įkaltas į medį“, - demonstruoja vyras.
Keistuolis, mokantis prancūziškai
Kad miške kažkas susirentė keistą statinį, aplinkosaugininkams papasakojo baravykų ieškoję atsitiktiniai grybautojai. Nuvažiavę patikrinti šie apstulbo – girioje iš tiesų stovėjo maždaug 6 metrų skersmens indėniška trikampio formos palapinė.
„Patikrinus ir radau šitą vigvamą, taip įvardykim, kuris pastatytas valstybiniam miške. Iš aplinkosauginės pusės gal tiek suintrigavo, kad yra deginamas laužas, gali kilti grėsmė miškui“, - sako A. Grikša.
Pareigūnui aptikti paslaptingo gyventojo kol kas nesiseka, tad kas įsikūrė miške, neaišku. Ir mano, kad greičiausiai apsigyveno ne koks benamis, o neįprastas keistuolis. Mat viduje patiestas čiužinys, įrengta laužavietė, šone sukrautos knygos. O iš lauke džiūstančių drabužių galima spręsti, kad namuko savininkas greičiausiai vyriškis.
„Knygos ir prancūzų, ir anglų kalbomis, daug kelionių almanachų leidinių reklaminių. Taip kad sunku pasakyti apie žmogų, bet rasti žaislai, ko praeitą kartą nebuvo, irgi kelia tam tikrų minčių“, - svarsto pareigūnas.
Plečia „savo“ teritorijos ribas
Vis dėlto aplinkosaugininkas mano, kad tai ne menininko darbas. Indėniškas vigvamas suręstas gana grubiai. Matyti, kad dienomis čia nieko nėra. Aplinkosaugininkas spėja, kad galbūt atvykėlis šioje vietovėje tiesiog ilsisi ar medituoja.
„Iš medžiotojų pagal gautą informaciją automobilis už kelių šimtų metrų atsirasdavo čia nakčiai šitoje vietoje, o nerimas tai tik dėl to, kad nebūtų pažeistos miško lankymo taisyklės“, - teigia A. Grikša.
Panašu, kad žmogus, apsigyvenęs miške, plečia savo teritorijos ribas. Ir netoliese stato dar vieną namą – palapinę.
Aplinkosaugininkui neramu, kad miško gyventojas nekūrentų laužo. Mat po vasaros sausrų miško paklotė dar dabar sausa it parakas. Tad nukritusi net ir menkiausia žiežirba čia gali akimirksniu įpūsti gaisrą. Aplinkosaugininkai tikisi anksčiau ar vėliau išsiaiškinti, kas savo noru atsisakė civilizacijos patogumų.
