minimalioji mėnesinė alga

Kremliaus režimas mėgsta girtis įvairiausiais menamais pasiekimais – tarp jų ir neva klestinčia agresorės ekonomika. Tačiau vietos gyventojai savo kailiu gali patirti, ką tai reiškia. Pastaruoju metu Rusija niekaip nesusitvarko su infliacija – nepadeda net šalies centrinio banko nustatytos 16 proc. dydžio metinės palūkanų normos – keturis kartus didesnės nei, pavyzdžiui, yra euro zonai yra nustatęs Europos Centrinis Bankas. Nors oficialiai kainų augimas kaimyninėje šalyje nesiekia 10 proc.

Pastaruoju metu Trišalėje taryboje, kuri vienija darbuotojų, darbdavių ir valdžios institucijų atstovus, buvo sprendžiama, kaip Lietuvoje turėtų didėti minimalioji mėnesinė alga (MMA). Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo MMA kelti daug mažiau, nei būtų galima kelti pagal darbuotojų ir darbdavių sutartą formulę – vos 38 eurais. Vis dėlto jos specialistai slepia formulę, kaip gavo šį skaičių.

Tūkstančių darbuotojų realios pajamos priklauso nuo kiekvienais metais didinamos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Iki šiol galiojusią jos nustatymo tvarką planuojama keisti. Tai numatančias atitinkamas Darbo kodekso (DK) pataisas antradienį oficialiai registravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Joms dar turėtų pritarti visa Vyriausybė. Galiausiai įstatymo projektas būtų svarstomas Seime.

Daugelis gyventojų seniai pastebėjo, kad Lietuvoje kainos beveik tokios pačios, kaip kitose Europos šalyse, o kartais ir didesnės. Tačiau minimali alga mūsų šalyje yra gerokai mažesnė. Vokietijoje minimali alga nuo 2024 m. pradžios bus kone tris kartus kartus didesnė, nei Lietuvoje. Pagal šį rodiklį mus lenks ir Lenkija su Estija, jeigu tik algos popieriuje būtų skaičiuojamos vienodai.

Antradienį Seimui pateikti Gyventojų pajamų mokesčio ir kitų mokesčių įstatymų projektai. Be kita ko, jais numatoma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tad uždirbantys mažiausiai, priėmus teikiamas pataisas, daugiau pinigų gaus į rankas. Tačiau bent daliai dirbančių savarankiškai pinigų liks mažiau, mat jie turės mokėti didesnius mokesčius. Dabar ilgą laiką brandintos ir kaitaliotos mokesčių reformos įstatymų projektai bus svarstomi Seimo komitetuose.

Antradienį Lietuvos bankas pristatė skaičiavimus, kiek minimalioji mėnesinė alga (MMA) turėtų būti didinama nuo kitų metų pradžios. Ji turėtų kilti iki 868 euro neatskaičius mokesčių, nurodo Lietuvos bankas. Darbo kodekse numatyta: minimalųjį valandinį atlygį (MVA) ir MMA tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos (darbuotojų, darbdavių ir valdžios atstovų) rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas.

Pastaruoju metu Lietuvoje rekordiškai auga prekių ir paslaugų kainos. Tokį visuotinį brangimą itin sunku ištverti mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Ypač uždirbantiems minimumą. Tai suprantama Vokietijoje, kur nuo spalio minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės 22 proc. Tuo metu Lietuvoje apie tai valdžia nekalba ir siūlo laukti.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų priimti nutarimą, kuriuo bus galutinai įtvirtinta minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir minimalus valandinis atlygis nuo 2022 m. pradžios. Nutarimo projektu siūloma kitais metais taikyti 730 eurų MMA vietoj dabar nustatytos 642 eurų minimumo (didinama 88 eurais, arba apie 13,7 proc.) ir 4,47 euro minimalųjį valandinį atlygį vietoje dabar nustatyto 3,93 euro (didinama 0,54 euro, arba apie 13,7 proc.

Šią savaitę Vyriausybė nusprendė sparčiau nei planavo anksčiau didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA). Kadangi dalis įmokų ir išmokų yra susijusios su ja, atitinkamai didės ir gyventojų mokėtinos ar gautinos sumos. Šiuo metu MMA, kuri gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, yra 642 eurai neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų apie 468 eurus. Trečiadienį ministrų kabinetas nusprendė, kad nuo kitų metų siūlys MMA didinti iki 730 eurų. Tai būtų maždaug 518 eurų į rankas.

Darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus vienijanti Trišalė taryba antradienį nesutarė, kokia turėtų būti minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo 2022 m. sausio 1 d. Pagal Darbo kodeksą MMA ir minimalų valandinį atlyginį nutarimu nustato Vyriausybė, tačiau priimdama sprendimą ji turėtų atsižvelgti į Trišalės tarybos poziciją. Kadangi ši vieningos pozicijos neišreiškė, ministrų kabinetas pats galės nuspręsti, kokį minimumą nustatyti.