migrantai

Europos bendrijos lyderiai, tarp jų ir Lietuvos prezidentė, Maltoje sutarė kurti beveik 2 mlrd. eurų fondą kovai su žmonių kontrabandininkais, reikalavimų neatitinkančių pabėgėlių gražinimui atgal į Afriką ir bandymams ten užbaigti karinius konfliktus. Tikimasi taip mažinti migracijos problemą dėl kurios jau vis daugiau šalių uždaro savo sienas. Tuo tarpu Lenkijoje per tradicines nacionalistų eitynes taip pat tvyrojo antimigrantiškos nuotaikos.

 Švedijos vyriausybė trečiadienį paskelbė laikinai atnaujinsianti tikrinimą sienos perėjose, kad suvaldytų precedento neturintį migrantų antplūdį, ir tapo dar viena Europos Sąjungos Šengeno zonos nare, sugriežtinusias sienų kontrolę dėl šios krizės. „Į Švediją atvyksta rekordinis skaičius pabėgėlių. Migracijos biuras patiria didelį spaudimą ..., o policija mano, kad kyla pavojus viešajai tvarkai“, – sakė vidaus reikalų ministras Andersas Ygemanas. „Taigi rytoj (ketvirtadienį) nuo 12 val.

Kroatai sekmadienį pradėjo balsuoti visuotiniuose rinkimuose, per kuriuos konservatoriai siekia grįžti į valdžią, šiai Europos Sąjungos (ES) narei susiduriant su migrantų banga ir lėtai kylant po šešerių recesijos metų.

Lietuva ateityje turės labai daug problemų dėl savo tvarios ekonomikos augimo ir žmogiškųjų išteklių, todėl reikia jau dabar atverti vartus migrantams, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Šaltoje Egėjo jūroje ketvirtadienio rytą nuskendo dar du migrantų vaikai, ši nelaimė sukėlė protestus Graikijoje, Jungtinėms Tautoms perspėjant, kad iki vasario mėnesio iš Turkijos gali atvykti dar 600 tūkst. migrantų.

Jau apie 800 tūkst. migrantų neteisėtai atvyko į Europos Sąjungą šiais metais, sakė Bendrijos sienų apsaugos agentūros „Frontex“ vadovas, kurio interviu trečiadienį paskelbė Vokietijos dienraštis „Bild“. Perspėdamas, kad atvykėlių antplūdis tikriausiai dar „nepasiekė piko“, „Frontex“ vadovas Fabrice'as Leggeri ragino ES nares sulaikyti asmenis, kurių prašymai suteikti prieglobstį nebuvo patenkinti, sakydamas, kad tai padėtų „sparčiai“ grąžinti neteisėtus migrantus į jų kilmės šalis.

Svarbiausia pabėgėliams pasijausti laukiamiems – tai yra pagrindinė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK) tyrimų Europoje išvada, kurią konferencijoje apie pabėgėlių integraciją Lietuvoje pristatė JTVPK atstovė iš Švedijos Karin Davin. Ji pasidalino viena istorija, puikiai iliustruojančia šias išvadas: „Aš dirbu vertėju. Žinau, ką turi išgyventi šie žmonės. Mano šeima pabėgo iš Afganistano todėl, kad talibanas norėjo nužudyti mano tėvą. Atvykau į Graikiją prieš 15 metų.

Islamui ir krikščionybei sugyventi šansų praktiškai nėra, todėl reikia kurti saugią Europos kaimynystę, kad migrantai gyventų savo tėvynėje, ten investuojant didžiulius pinigus – taip mano l.e.p. Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Laurynas Kasčiūnas. Analitikas konferencijoje apie migraciją ir integraciją pradėjo nuo to, kad dabartinis migrantų antplūdis į Europą, kuomet vien šiais metais jūra čia atvyko per 600 tūkst. migrantų, yra tik pradžia. „Afrikoje gyvena 1,1 mlrd.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad gali atsinaujinti ginkluoti konfliktai Balkanų šalyse, per kurias migrantai mėgina pasiekti turtingesnes Europos valstybes, jeigu Vokietija uždarytų savo sieną su Austriją, sakoma antradienį paskelbtuose komentaruose.

Į Lietuvą atvykstant migrantams iš Irako, Sirijos ir Eritrėjos, santykių ekspertas ir lektorius Vaidas Arvasevičius teigia, kad merginos turėtų būti atsargios, jeigu galvoja kurti šeimas su kitos kultūros – arabiškos ar musulmoniškos – vyrais.

 Daugiau nei 218 tūkst. migrantų spalį per Viduržemio jūrą pasiekė Europą, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos. Tai rekordinis per mėnesį atvykusių migrantų skaičius, kuris yra beveik toks pat, kaip atvykusiųjų per visus praėjusius metus.

Prie Bulgarijos sienos su Turkija automobilyje refrižeratoriuje šeštadienį buvo rasta maždaug 130 migrantų, kurių dauguma, kaip manoma, atvyko iš Sirijos, pranešė Bulgarijos vidaus reikalų ministerija, kuri pridūrė, kad to sunkvežimio vairuotojas buvo areštuotas. Ministerijos atstovė sakė, kad 38 vyrai, 33 moterys ir 58 vaikai, kurie slėpėsi už gazuoto vandens butelių, buvo rasti prie Kapitan Andrejevo sienos perėjos. Atstovė pridūrė, kad migrantų sveikatos būklė susirūpinimo nekelia.

Per naują tragediją prie Graikijos Lesbo salos sekmadienį nuskendo 11 migrantų, tarp jų – šeši vaikai, įskaitant keturis kūdikius, pranešė pakrančių apsaugos pareigūnai. 10 žuvusiųjų buvo rasti laivo, kuris apvirto per pavojingą kelionę iš netoliese esančios Turkijos, kajutėje. Dar viena auka, maža mergaitė, bangų buvo išmesta į salos krantą. Bandydami pasiekti Europą, prie Lesbo salos pastarosiomis dienomis žuvo dešimtys pabėgėlių.

Graikijos vyriausybės penktadienį pranešė, kad mažiausiai 22 žmonės, tarp jų 13 vaikų, žuvo praeitą naktį, kai du migrantų ir pabėgėlių laivai nuskendo pakeliui iš Turkijos į Graikijai priklausančias salas Egėjo jūros rytinėje dalyje. Komercinės laivybos ministerija nurodė, kad 19 žmonių, tarp jų šešios moterys ir 10 vaikų, žuvo, o dar 138 buvo išgelbėti netoli Kalimno salos. Dar trys žmonės žuvo, o šeši buvo išgelbėti per atskirą incidentą anksti penktadienį netoli Rodo salos.

Vokietijos pareigūnų dėl beveik prieš mėnesį dingusio 4 metų Bosnijos migrantų berniuko suimtas 32 metų vokietis prisipažino berniuką nužudęs, ketvirtadienį pranešė policijos pareigūnai. Prokuroras Michaelis von Hagenas žurnalistams pranešė, kad minėtą vyrą, kurio pavardė neskelbiama, įdavė jo paties motina, pažinusi sūnų policijos paskelbtame vaizdo įraše.

Lietuvos policija į Slovėniją siunčia 20 mobiliųjų padalinių pareigūnų iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų. Pagrindinė pareigūnų užduotis bus vykdyti bendrą patruliuoti su Slovėnijos pareigūnais, padėti suvaldyti išaugusį migrantų antplūdį, patruliuoti prie išorinės ES sienos, užkardyti kriminalinius nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, pranešė Policijos departamentas.

Slovėnijos ministras pirmininkas trečiadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasiruošusi statyti užtvarą Kroatijos pasienyje, jeigu žlugtų ES pastangos sustabdyti migrantų srautą per Balkanus. Kalbėdamas po Slovėnijos nacionalinio saugumo tarybos susitikimo trečiadienį Miro Ceraras sakė, kad „jeigu bus būtina, mes esame pasiruošę nedelsiant pastatyti užtvarą“. ES ir Balkanų šalių lyderiai savaitgalį vykusiame susitikime susitarė valdyti didžiulį migrantų srautą, įvedant griežtesnę pasienio kontrolę.

Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnai antradienį paragino Bendrijos valstybes laikytis savo įsipareigojimų, sprendžiant didžiausią pabėgėlių krizę pasaulyje po Antrojo pasaulinio karo, nes kitaip Europai gresia „tektoninės permainos“. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pabrėžė, kad negalima suversti atsakomybės kitiems, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad ši krizė kelia grėsmę pagrindiniams 28 valstybių Bendrijos pasiekimams.

Jau daugiau negu 700 tūkst. pabėgėlių ir migrantų šiais metais pasiekė Europą per Viduržemio jūrą, tęsiantis didžiausiai migrantų krizei šiame žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo, antradienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra. Apie 562 355 žmonės, trokštančių pabėgti nuo karo ir skurdo, daugiausia iš Sirijos, Irako ir Afganistano, pasiekė Graikijos krantus, o dar apie 140 tūkst.

Vyriausybė posėdyje pirmadienį skyrė 300 tūkst. eurų Europos Tarybos (ET) vystymo banko Migrantų ir pabėgėlių fondui, Sirijos „Madad“ patikos fondui bei patikos fondui Afrikai. Kaip nurodoma Vyriausybės nutarime dėl nepanaudotų asignavimų perskirstymo, minėta suma skiriama įnašui į ET vystymo banko Migrantų ir pabėgėlių fondą ir Lietuvai solidariai prisidėti prie migracijos problemų sprendimo per vadinamuosius patikos fondus.

Pabėgėlių antplūdžio į Europą kontekste Lietuva, lyginant su tomis Europos šalimis, per kurias tiesiogiai eina pabėgėlių srautai, yra žymiai geresnėje situacijoje, bet mes vis tiek susiduriame su trimis pagrindiniais iššūkiais – tai klausymuose apie pabėgėlių integraciją Lietuvoje kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų profesorius Tomas Janeliūnas. „Pirmasis Lietuvos iššūkis – administracinis ir techninis nepasirengimas juos priimti.

 Europos Sąjungos (ES) ir Balkanų lyderių sekmadienį laukia žūtbūtinis susitikimas dėl didėjančios pabėgėlių krizės, trims pasienio valstybėms pagrasinus uždaryti savo sienas, jei kitos ES narės liausis priiminėjusios migrantus. Šiame minisusitikime, kurį sušaukė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, dalyvauja 10-ies ES valstybių vadovai, tarp jų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ir Albanijos, Serbijos bei Makedonijos lyderiai.

Europą krečiant pabėgėlių krizei ir Lietuvai per dvejus metus prisižadėjus priimti 1105 pabėgėlius, islamo tyrinėtojas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius nurodė, kad Lietuvoje mokamas pasaulio pažinimo lygis apskritai yra labai prastas, o Vidurio Rytų kultūrinės terpės pažinumas, anot jo, yra žemiau kritikos ribos. „Pradiniame pasaulio pažinime, kurį atlieka mokytojai, pasaulis už Lietuvos neegzistuoja. Nėra pasaulio už Lietuvos: aš, mama, Gedimino bokštas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį teisino savo griežtą poziciją pabėgėlių atžvilgiu, sakydamas, kad „70 proc. migrantų yra jauni vyrai, kurie atrodo kaip armija“. „Tai, su kuo susiduriame, nėra pabėgėlių krizė“, – jis sakė per Europos liaudie partijos, vienijančios Europos Sąjungos konservatyvias politines grupes, suvažiavimą Madride. „Tai migracinis judėjimas, sudarytas iš ekonominių migrantų, pabėgėlių, taip pat užsieniečių kovotojų.

Vaiko kūnelis iki pusės smėlyje. Kitą pusę vis dar plauna bangos. Tai Libijos al-Qarbouli pakrantė. Medikai atsargiai iškasą kūnelį iš smėlio. Vaikas be vienos rankos. O visai netoliese dar penki geresnio gyvenimo ieškojusių pabėgėlių kūnai. Jų kelionė į Europos žemyną baigėsi Viduržemio jūros gelmėse. Tokių skenduolių šiaurės Afrikos ir Europos šalių pakrantėse pastaruoju metu randama vis rečiau, nes pačioje jūroje dirba kur kas daugiau gelbėtojų.

 Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) ketvirtadienį pranešė apie naujus nenustatytų ginkluotų asmenų išpuolius Egėjo jūroje prieš migrantus, mėginančius pasiekti Europą.

Daugiau nei 100 migrantų, atplaukę dviem sausakimšais laivais, trečiadienį išsilaipino britų karinių oro pajėgų bazėje Viduržemio jūros Kipro saloje. Kipro vidaus reikalų ministerija pranešė, kad jūrų policija pastebėjo „du žvejybinius laivus, kuriuose buvo 114 neteisėtų migrantų ir kurie buvo nuleidę inkarą bazės vandenyse“. Iš viso laivuose buvo 28 vaikai, 19 moterų ir 67 vyrai.

Kada bus perkelti pirmieji pabėgėliai į Lietuvą, priklausys nuo Graikijos ir Italijos sprendimų, sako vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius. Anot jo, po vizitų į abi šalis sutarta, jog graikai ir italai galimų perkelti pabėgėlių sąrašus pateiks „artimiausiu metu“, galbūt lapkričio mėnesį. „Nei į dantis, nei į batų dydį mes nežiūrėsime. Atranka prasidės, kai graikai pradės vykdyti standartinę procedūrą. Graikai kol kas dar nevykdo, italai vykdo pilotinius projektus.

Prie Turkijos krantų šeštadienį nuskendus laivui, žuvo 12 migrantų, norėjusių pasiekti Graikiją, bet 25 pavyko išgelbėti, pranešė naujienų agentūra „Anadolu“. Turkijos pakrančių apsaugos tarnyba ištraukė skenduolius iš medinio laivo, plaukusio iš šiaurės rytų Turkijos uosto Aivaliko į Lesbo salą Graikijoje, pranešė Turkijos naujienų agentūra. Pasak Turkijos žiniasklaidos, gelbėtojai iš skęstančio laivo išgelbėjo per 20 žmonių, kurie prašė pagalbos mobilaus ryšio telefonais.

Slovėnija šeštadienį pasitiko pirmuosius autobusus, kuriais atvažiavo migrantai iš Kroatijos, per kurią pasuko migrantų srautas, Vengrijai uždarius savo sieną ir tokiu būdu perkirtus lig šiol vyravusį maršrutą dešimtims tūkstančių šiaurės Europą norinčių pabėgėlių. Naujienų agentūros AFP reporteris prie Petišovcų sienos perėjos sakė matęs šešis autobusus, įvažiavusius į Slovėnijos teritoriją.

Vengrija uždarė savo sieną su Kroatija, stengdamasi pažaboti migrantų, keliaujančių į Vakarų Europą, srautą per šalį. Kroatija nurodė, kad ji migrantus tada nukreips į Slovėniją. Vengrija buvo pagrindinė tranzito šalis migrantams, kurių dauguma keliauja toliau į Austriją ir Vokietiją. Sienos uždarymą Vengrija paskelbė penktadienį, po to, kai Europos Sąjungos lyderiai nesugebėjo susitarti dėl Vengrijos remiamo plano, numatančio siųsti pajėgas, kurios užkirstų kelią migrantams pasiekti Graikiją.

Ruošiantis priimti pabėgėlius, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ragina sukurti valstybinės kalbos mokymo tinklą savivaldybėse ir parengti įvairių sričių pedagogus mokyti lietuvių kalbos atvykėlių vaikus. Komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė penktadienį sakė, kad šioje srityje Lietuva galėtų pasimokyti iš Skandinavijos.

Slovakija trečiadienį pranešė siųsianti 50 policininkų į Vengriją dalyvauti sienos su Serbija apsaugoje, kai Europos Sąjungoje stengiamasi susidoroti su milžinišku migrantų antplūdžiu pietrytiniame pasienyje. Slovakų policininkai spalio 20 dieną atvyks patruliuoti palei pietinę sieną, sakė trečiadienį vidaus reikalų ministras Robertas Kalinakas, pažymėjęs, kad visi siunčiami policininkai kalba vengriškai.

 Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūros vadovas paragino radikaliai keisti tai, kaip Europa tvarkosi su migrantų krize, informavęs, kad nuo metų pradžios į Bendriją nelegaliai atvyko jau apie 630 tūkst. žmonių. „Iki rugsėjo galo užregistravome apie 630 tūkst. nelegalaus sienos kirtimo atvejų“, - interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex) vykdomasis direktorius Fabrice'as Leggeri.

 Nuo metų pradžios į Europos Sąjungą nelegaliai jau atvyko apie 630 tūkst. žmonių, pranešė Bendrijos sienų apsaugos agentūra. „Iki rugsėjo galo užregistravome apie 630 tūkst. nelegalaus sienos kirtimo atvejų“, - interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex) vykdomasis direktorius Fabrice'as Leggeri.

Rugsėjį pavojingą kelionę per Viduržemio jūrą į Europą sėkmingai baigė apie 168 tūkst. migrantų ir pabėgėlių; šis mėnesio skaičius yra mėnesio rekordas, pranešė penktadienį Jungtinės Tautos. „Rugsėjį 168 tūkstančiai žmonių kirto Viduržemio jūrą.

Diskusijos apie pabėgėlių krizę ir jos sprendimo būdus šią savaitę iš Europos persikėlė į Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) generalinę asamblėją, kurioje daugelio šalių vadovai kalbėjo apie konfliktų Sirijoje ir Irake sprendimus bei kovą prieš tarptautinį terorizmą. Daug dėmesio susilaukė JAV ir Rusijos vadovų pasisakymai bei jų susitikimas. Kai kurie politikai, įskaitant ir Vokietijos socialdemokratų atstovus, jau parėmė poreikį bendradarbiauti su Rusija ir gal net Sirijos režimu.

Vokietijos Hamburgo mieste esančiame perpildytame pabėgėlių centre naktį kilus susirėmimams tarp maždaug 200 sirų ir afganų pabėgėlių, keli žmonės buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė policija. Tai jau trečias toks incidentas šalyje per kelias dienas.

Šiais metais Lietuva gali parsivežti pirmuosius pabėgėlius iš karo apimtų šalių Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje – 40-50 žmonių. Pirmieji migrantai Lietuvą galėtų pasiekti jau lapkričio mėnesį, paaiškėjo antradienį per tarpžinybinės komisijos posėdį. „Esame pasirengę priimti kol kas nedidelį skaičių šiais metais.

Latvija priims tik tuos pabėgėlius, kurie pareikš norą čia atvykti, antradienį sakė vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis interviu televizijos LNT laidai „900 sekundžių“ (900 sekundes). Ministras pabrėžė, kad niekas nebus prievarta vežamas į Latviją. Pasak R.Kozlovskio, pirmiausia pabėgėlis bus supažindinamas su Latvija, jos politine sistema, valstybine kalba ir t.t., ir tik tuo atveju, jei to norės, bus atvežtas į šalį.

Pabėgėlių srautai į Europą auga kasdien –  įvairių šalių sienas kerta tūkstančiai ieškančiųjų geresnio ir ramesnio gyvenimo. Europos Sąjungos šalys vos pajėgia susitvarkyti. O kai kurios prisipažįsta ir iš viso sunkiai kontroliuojančios padėtį. Džiaugsmas, kad Europos Sąjungos šalys narės sutarė pasidalinti 160 tūkstančių migrantų dar jaučiamas Briuselyje. Tačiau situacija kas dieną augančiose migrantų stovyklose ir pasieniuose prastėja.

JAV žvalgyba nuogąstauja, kad nuo 2011 metų į Siriją ir Iraką nuvyko beveik 30 tūkst. užsienio kovotojų, daugelis – prisidėti prie grupuotės „Islamo valstybė“ (IS), šeštadienį rašė laikraštis „The New York Times“. Šis skaičius, kuris, kaip nurodoma, apima daug vakariečių, tarp jų – galbūt 250 amerikiečių, yra dvigubai didesnis nei praėjusių metų JAV vertinimas ir privers sunerimti JAV karo planuotojus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį paragino savo visuomenę prisiminti šalies pakartotinio suvienijimo 1990 metais dvasią, kuri galėtų padėti įveikti dabartinį iššūkį – integruoti šimtus tūkstančių pabėgėlių ir migrantų. „Vokietijos vienybė savaime buvo labai ypatinga“, – A.Merkel sakė savo savaitiniame garso įraše, artėjant šalies suvienijimo 25-osioms metinėms, kurios bus minimos spalio 3 dieną.

Į Kroatiją antradienį atvyko beveik 9 tūkst. migrantų - tai rekordinis dienos skaičius nuo tada, kai jie prieš savaitę pradėjo kirsti šios ES narės sieną, kad patektų į Vakarų Europą, trečiadienį pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija. Iš viso, kaip nurodė ministerija, į šią šalį antradienį atvyko 8 750 migrantų. Ministerija pridūrė, kad iki 7 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku iš Serbijos į Kroatiją atvyko jau daugiau kaip 44 tūkst.

Jungtinių Tautų (JT) Pabėgėlių agentūros atstovė siūlo Lietuvai steigti pabėgėlių ir visuomenės susitikimo centrus, siekiant palankesnio gyventojų požiūrio į atvykėlius.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį vykusiame skubiame susitikime dėl pabėgėlių krizės sutarė padidinti pagalbą Sirijos kaimyninėms šalims, įskaitant 1 mlrd. dolerių mobilizavimą per Jungtinių Tautų agentūras, taip pat stiprinti savo sienų apsaugą, siekiant pažaboti migrantų antplūdį. Senąjį žemyną užklupusi rimčiausia pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų išprovokavo ginčus ir įtampą tarp Bendrijos valstybių, dalis kurių nebespėja tvarkytis su plūstančiais migrantais.

Čekija nekeičia savo pozicijos ir toliau pasisako prieš bet kokias privalomas kvotas, pagal kurias norima paskirstyti prieglobsčio prašytojus po Europos Sąjungos valstybes, pareiškė vyriausybės vadovas Bohuslavas Sobotka prieš vėliau antradienį numatytus Bendrijos ministrų susitikimus dėl migrantų krizės. „Mes griežtai atmesime bet kokius mėginimus įvesti kokį nors nuolatinį pabėgėlių paskirstymo mechanizmą, – sakė Čekijos premjeras žurnalistams.

Vengrijos parlamentas dviejų trečdalių dauguma pirmadienį pritarė siūlymui suteikti kariams ir policijai daugiau galių, siekiant išvengti neteisėto migrantų brovimosi per sieną; dabar karinėms pajėgoms jau leidžiama panaudoti ir ginklus.

 Vokietijos vidaus reikalų ministras pirmadienį paragino Europą perkelti pabėgėlius tiesiai iš krizės ištiktų regionų ir taip padėti jiems išsiversti be žmonių kontrabandininkų, kurie už pavojingą kelionę į Senąjį žemyną reikalauju didžiulių sumų.