„Pradiniame pasaulio pažinime, kurį atlieka mokytojai, pasaulis už Lietuvos neegzistuoja. Nėra pasaulio už Lietuvos: aš, mama, Gedimino bokštas. Viduriniame išsilavinime – istorijos, etikos, tikybos, pilietiškumo, geografijos pamokose – Lietuva yra „über alles“, viskas yra Lietuva. Pasirodo, dar yra ir kaimynai. O kas tie kaimynai? Agresoriai, grobikai, engėjai. Kažkada – truputį švedai, beveik visą laiką – maskoliai ir t.t. Mes – auka, bet mes centras. Tolimi (kaimynai – red.) – nereikšmingi barbarai“, – klausymuose „Ar Lietuva tinkamai reaguoja į migracijos krizę?“- ironizavo E. Račius.
Kalbant apie aukštąjį išsilavinimą, profesorius pažymėjo, kad kvalifikuotų specialistų, turinčių daktaro laipsnį, nėra, o Vidurio Rytų islamo studijų praktiškai neturime.
„Mes turime gausybę žmonių, kurie apie tai kalba akademiniuose sluoksniuose, bet jų dėstomuose dalykuose dominuoja inertiška profaniška muslimofobija, musulmonai pateikiami kaip problema“, – teigė E. Račius, padėčiai taisyti siūlydamas tvarkyti švietimo sistemą tiek vadovėliuose, tiek rengiant mokytojus.
Musulmonų nėra
Profesorius, savęs net nelaikantis islamo ekspertu, o tik mėgėju, pabrėžia, kad musulmonai yra labai nevienalytė žmonių grupė, kurios net negalima apibendrinti po šiuo pavadinimu.
„Mes turime suvokti, kad nėra tokio dalyko kaip musulmonai. Lygiai kaip ir nėra tokio dalyko kaip krikščionys. Mes galime sakyti, kad Katalikų bažnyčia turi konkrečią hierarchiją, mes žinome, ko ji tikisi iš savo sekėjų, bet ar jie taip daro? Prisiminkit abortus, skyrybas ir dar ką nors. Žmonės daro tą, ką nori. Lygiai kaip ir su musulmonais. Jie daro tą, ką nori, bet jie mano, kad jie daro teisingai, vadovaudamiesi visai skirtingais autoritetais. Šia prasme, musulmonas musulmonui nelygu. Nėra jokių abejonių, kad mes jų negalime matyti kaip vienos masės“,– nurodė E. Račius.
Sėkminga integracija
Kalbėdamas apie pabėgėlių integraciją, Egdūnas Račius pažymėjo, kad jam pačiam sunku atsakyti į klausimą, ką reiškia sėkminga integracija.
„Sėkminga integracija būna tada, kai žmogus jaučiasi laimingas toje aplinkoje, kurioje jis gyvena. Ar mes, lietuviai, gyvenantys čia, jaučiamės laimingi? Čia atsakymas ir bus, ar mes esame integravęsi. Tai yra individualus integracijos lygmuo“,– kalbėjo profesorius.
Islamo tyrinėtojas pasakojo, kad pats turi kolegą, universitete mokantį arabų kalbos. Žiūrėdamas į jį, E. Račius vis klausia: ar jis jau integravosi?
„Atsakymas: aš nežinau, ar žinau, ką reiškia integruotis. Jis (kolega siras – red.) gyvena, dirba, turi teises – lygiai kaip ir aš, ir net jau lietuvių kalbą išmoko. Čia klausimas, kada tas integravimasis įvyksta. Ir aš jums pasakysiu, mano galva, jis dar nėra integravęsis, nes dar aš su juo alaus negėriau“,– teigė E. Račius.
Lietuva per dvejus metus įsipareigojusi priimti 1105 migrantus – 1035 iš Europos Sąjungos šalių (pabėgėlių, esančių Graikijoje, Italijoje, Vengrijoje) ir 70 iš trečiųjų šalių.