migracijos departamentas

Praėjusį pirmadienį Vilniaus Migracijos departamente pasikeitė gyventojų priėmimo tvarka. Iki tol gyvoje eilėje laukę paso ar asmens tapatybės kortelės prašymo pateikimo ir atsiėmimo lankytojai, nuo šiol savo vizitą privalo rezervuotis iš anksto. Tiesa, nuo to eilės nesutrumpės. Priešingai – savo vizito galite laukti iki rugpjūčio, nebent esatę pasiryžę sumokėti apvalią sumą.

Sulaukęs kitų institucijų pagalbos registruojant karo pabėgėlius iš Ukrainos, Migracijos departamentas planuoja šią savaitę pamažu atkurti gyventojų priėmimą gyva eile. „Planuojame, kad nuo rytojaus iš dalies galėsime atkurti piliečių aptarnavimą gyva eile. Ne visur, ne visu pilnu laiku, bet mažuosiuose padaliniuose jau galėsime atkurti“, – pirmadienį BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Tokio srauto žmonių besigaminančių pasus, Lietuvoje nebuvo dar niekada. Į Migracijos departamento skyrius plūsta lietuviai, dažniausiai norintys net skubos tvarka pasigaminti dokumentą. Pasus išduodančios institucijos didina apsukas, tačiau spėti jau darosi sunku, mat registruoti savo atvykimo skuba ir vis daugiau nuo karo pabėgusių ukrainiečių. Na,  o lietuviai neslepia – nerimą dėl ateities išties jaučia.

Migracijos departamentas stebi smarkiai išaugusį besikreipiančių dėl dokumentų gyventojų srautą, tai rodo gyventojų nerimą dėl karo Ukrainoje, sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Interviu LRT penktadienį ji taip pat neatmetė, kad augant ukrainiečių pabėgėlių srautui, departamentas gali stabdyti Lietuvos gyventojų priėmimą padaliniuose be išankstinės registracijos.   „Matome, kad daugiau nei 70 proc.

Lietuvoje jau registravosi 643 nuo karo bėgantys Ukrainos piliečiai, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Migracijos departamento duomenimis, iš jų 623 pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, šeši pateikė prašymus dėl nacionalinės vizos, 14 naudojasi beviziu režimu. VRM ragina Lietuvoje apsigyvenusius ukrainiečius registruotis artimiausiame migracijos skyriuje.

Praėjus pusmečiui po sulaikymo neteisėtai kirtus Lietuvos sieną iš Baltarusijos, teisė laisvai judėti šalyje suteikta keliems iš maždaug 180 migrantų. Dviem užsieniečiams laisvai judėti leido Migracijos departamentas, o tokią teisę toliau apribojo 115-ai asmenų.

Migracijos departamentas iki šiol suteikė prieglobstį 97-iems migrantams, atvykusiems į šalį per sieną su Baltarusija, pirmadienį pranešė įstaigos vadovė. „Šio ryto duomenimis, 97-iems buvo suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga“, – žurnalistams sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Pasak jos, prieglobstis suteiktas asmenims, persekiotiems dėl savo politinių įsitikinimų, seksualinės orientacijos, atsisakymo tarnauti kariuomenėje ir kankinti žmones.

Nors daugumos neteisėtai sieną kirtusių migrantų prieglobsčio prašymai yra atmetami, o kai kurie tokių prašymų nė nepateikė, tai nereiškia, kad šie žmonės išvyks. Didžiausia tikimybė, kad prieglobsčio statuso neturintys žmonės vis tiek liks Lietuvoje, nes ne visos šalys priima savo piliečius, kurie patys nenori sugrįžti.

Pirmieji penki migrantai sulaukė galutinių sprendimų nesuteikti prieglobsčio, institucijos toliau spręs dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos. Kaip BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, nesuteikus prieglobsčio migrantui, šiuo metu veikia dar dvi apeliacinės instancijos –  Migracijos departamento apeliacinė komisija bei teritorinis Apygardos administracinis teismas.

Per mėnesį, kai sudaryta galimybė pateikti prieglobsčio prašymus Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje, jų gauti du. „Šiuo metu Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje gauti du prieglobsčio prašymai“, – BNS informavo ministerija. Šie prašymai persiųsi nagrinėti Lietuvos Migracijos departamentui. Atsakydama į tai, kodėl, jų vertinimu, šių prašymų yra tiek mažai, ministerija nurodė, jog galimybės tam yra sudarytos: „Asmenys, norintys kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje tai padaryti gali teisėtu būdu.

Migracijos departamentas informuoja, kad jau išnagrinėjo trečdalį – 1 289 – neteisėtai Baltarusijos sieną kirtusių migrantų prašymų suteikti prieglobstį, rašoma pranešime spaudai. Pabėgėlio statusas suteiktas 2 Eritrėjos pilietėms, joms išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, 878 migrantams prieglobstis nebuvo suteiktas, o 409 neteisėtų migrantų prašymai suteikti prieglobstį buvo nutraukti dėl migrantų grįžimo į kilmės šalis arba pasišalinimo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viešai pareiškė, kad tarp Lietuvoje esančių migrantų nustatyta „keliolika“ asmenų, kurie siejami su viena ar kita teroristine organizacija bei grupuote. Tačiau Migracijos departamentas, kuris gauna informaciją iš Valstybės saugumo departamento, jeigu užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, per šiuos metus teišsiuntė vos 2 asmenis ir daugiau informacijos apie kitų asmenų galimai keliamą grėsmę neturi.

Išnagrinėti visus neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymus – tokį tikslą išsikėlė Migracijos departamentas.  Departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė teigia, kad šiam tikslui įgyvendinti yra įdarbinti 56 nauji etatai, todėl tikimasi, kad tai leis užsibrėžtą tikslą įgyvendinti. Trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija surengė posėdį, kuriame su Migracijos departamento direktore Evelina Gudzinskaite aptarė migracijos krizės valdymą.

Šalies institucijos išnagrinėjo ir atmetė 562 neteisėtų migrantų prašymus suteikti politinį prieglobstį, nuo metų pradžios 130 jų jau išvyko iš šalies, teigia Vidaus reikalų ministerija. Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei antradienį Seime rengiantis apžvelgti priemones, kurių buvo imtasi kilus neteisėtos migracijos krizei, ministerija informavo, kad į Lietuvą, nuo rugpjūčio pradėjus taikyti migrantų apgręžimą Baltarusijos pasienyje, nebuvo įleista apie 2,4 tūkst. asmenų.

Lietuvą savo noru arba negavę prieglobsčio jau paliko per 100 neteisėtų migrantų, likusius daugiau nei 2 tūkst. prašymų tikimasi išnagrinėti iki metų galo, teigia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. „Šiuo metu daugiau dirbame su sprendimais išsiųsti tuos, kurie nesiprašė prieglobsčio – vien tik Migracijos departamentas yra priėmęs 21, daug sprendimų – dar eigoje, jų yra priėmę ir pasieniečiai.

Neteisėtų migrantų stovyklose pradėjo dirbti mobiliosios Migracijos departamento komandos, jos atvykėlius informuoja apie jų laukiančias procedūras bei apie galimybę grįžti į savo kilmės šalį.

Migracijos departamentas visų Lietuvą per Baltarusiją jau pasiekusių migrantų prieglobsčio prašymus tikisi išnagrinėti per tris mėnesius, sako departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. „Šiai dienai išnagrinėta virš 200 prieglobsčio prašymu, mes planuojame visus prašymus, kurie šiuo metu yra užregistruoti ir dar registruojami, išnagrinėti per tris mėnesius.

Lietuvoje šiemet „dingo“ 200 prieglobsčio prašytojų. „Yra tokių, kurie dingsta, paskui juos grąžina, mes vėl nagrinėjame. Tokių nutrauktų prašymų turime apie 200 iš tų atvykusiųjų dabar“, – portalui 15 min.lt teigė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Anot jos, paprastai šie migrantai vėliau atsiranda, kadangi yra užregistruoti tiek Lietuvos, tiek europinėje sistemoje, todėl jeigu jie išvyksta į kitas valstybes, vėliau yra grąžinami, tad prašymas nagrinėjamas toliau.

Į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai vykstantys migrantai bando mėtyti pėdas klaidindami jų prieglobsčio prašymus nagrinėjančius specialistus. Migracijos departamentas neslepia, kad migrantai meluoja, arba kodėl atvyko į Lietuvą, arba apie tai, iš kur atvyko. Tiesa, tik nedaugelis jų meluoja ir apie tai, kad nori čia pasilikti, dauguma sąžiningai sako ieškantys geresnio gyvenimo Europoje.

Migracijos departamentas dėl didelio darbo krūvio šiuo metu nėra pajėgus išnagrinėti prieglobsčio prašymų per dešimt dienų, sako įstaigos vadovė. „Būtent nuo šios dienos nepakaks (dešimties dienų), nes tų prašymų yra tiek daug, o pas mus darbuotojų – ne tiek daug yra, bet mes pradėjome ruoštis, padidinome etatų skaičių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Į Lietuvą pagal Europos Sąjungos (ES) programą bus perkelta dar dešimt pabėgėlių, o iki vasaros pabaigos įgyvendinant ankstesnius sprendimus iš viso iš Maltos, Graikijos ir Italijos dar turėtų atvykti 43 prieglobsčio prašytojai, sako Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Pirmadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Rusijos piliečio Filipo Kirkorovo skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Atokiame Ukmergės rajono kaime įsižiebė egzotika dvelkianti meilės istorija. Lietuvaitė Sandra prieš pusmetį ištekėjo už gruzino Guramo, bet džiaugtis santuokiniu gyvenimu negali. Situaciją aiškinosi TV3 televizijos laidos „Prieš srovę“ žurnalistė. Praėjusią vasarą, Lietuvoje už užsieniečio ištekėjusi Sandra nė nenutuokė, kokia bėda laukia susikūrusios šeimos.

Rusijos atlikėjui Filipui Kirkorovui penkeriems metams uždrausta atvykti į Lietuvą. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos prašymu antradienį įtraukė šį Rusijos atlikėją minėtam laikotarpiui į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą įsigalioja nuo sausio 19 dienos. „Viešai Krymo okupaciją pateisinantys atlikėjai neturėtų būti toleruojami nei vienoje demokratiškoje valstybėje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį domėsis, kaip į Lietuvą lengviau perkelti trečiųjų šalių įmonių darbuotojus.  Ministrė nuotoliniu būdu su užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovu Mantu Katinu aptars įstatymų pataisas, kurios sudarytų tam palankesnes sąlygas, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Viešumoje neretai pasigirsta istorijų apie tai, koks nepritaikytas neįgaliesiems yra pasaulis. Tačiau karantinas ir užklupusi pandemija, regis, dar labiau apnuogina sistemos bėdas. Neįgalieji skundžiasi negalintys patogiai gauti Migracijos departamento paslaugų, tačiau įstaiga atkerta, kad apie tai pranešta jau seniai. Neįgalusis Jevgenijuš Gudanec turėjo pasikeisti asmens tapatybės kortelę, mat senojo dokumento galiojimo laikas baigėsi.

Nuo represijų nukentėjusiems baltarusiams Lietuvos nacionalinės vizos bus išduodamos nemokamai, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Kadenciją baigiantis Ministrų kabinetas patvirtino Užsienio reikalų ministerijos parengtus konsulinio mokesčio lengvatų pakeitimus, numatant, kad konsulinis mokestis ir valstybės rinkliava už vizas nebūtų imama, jei tokį prašymą pateiktų Lietuvos institucija ir Lietuvoje registruota nevyriausybinė organizacija, veikianti demokratijos plėtros srityje.

Į Lietuvą uždrausta atvykti Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, jo sūnui Viktorui, vidaus reikalų ministrui ir viceministrams, Centrinės rinkimų komisijos nariams. Pirmadienį Migracijos departamentas paviešino 30 Baltarusijos pareigūnų pavardes, kuriems pritaikytos nacionalinės sankcijos.

Nuo penktadienio Migracijos departamentas vėl pradeda priimti prašymus dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo, pranešė Vidaus reikalų ministerija.  „Pilietybės prašymų priėmimas buvo sustabdytas dėl prasidėjusio karantino, tačiau dabar, kai švelninamos jo sąlygos, prašymų priėmimas vėl atnaujinamas nuo penktadienio“, – teigia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Kad ir kaip Lietuva laukia gyventojų pagausėjimo, stengdamasi suteikti prieglobstį čia darbo ieškantiems užsieniečiams, panašu, kad kol kas imigrantams teks palaukti. Migracijos departamento svetainės turinys anglų kalba nėra pasiekiamas, nors svetainė ir yra smarkiai atnaujinta. Taip pat nepateikiama informacija ir rusų kalba, o norintiems tokios funkcijos, siūloma svetainės turinį išsiversti patiems.

Užsieniečiai tolimųjų reisų vairuotojai skundžiasi, kad Migracijos departamentas be perspėjimo anuliuoja jų išankstines registracijas pateikti dokumentus, kad pavyktų gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Tačiau pasirodo, kad departamentas taip kovoja su ne pirmą kartą sukčiaujančiais tarpininkais. Vairuotojai, iš anksto užsiregistravę sistemoje, praranda savo registracijos vietą, o naujos gauti nebegali, nes laisvų vietų nėra.

  Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo, kad migracijos klausimus spręstų nauja Migracijos tarnyba, ją siūloma formuoti jungiant policijos, pasieniečių ir dabartinio Migracijos departamento pajėgumus.   Tokį siūlymą spaudos konferencijoje pirmadienį pristatė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Anot jo, tokiam migracijos funkcijų pertvarkos variantui preliminariai yra pritarę kiti ministrai, Vyriausybės pasitarime šis klausimas iš esmės bus svarstomas kovo viduryje.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas mano, kad Migracijos departamentas turėtų būti atskira institucija, tačiau Vyriausybei kovo viduryje bus pateiktos kelios esamos sistemos pertvarkos alternatyvos. „Mes kovo 14 dieną einame į Vyriausybės pasitarimą geriausiu atveju su dviem variantais: kad atskiras Migracijos departamentas būtų stiprinamas ir jo pagrindu daroma reforma su teritoriniais padaliniais arba viską tą patį darome policijos sistemoje.

Nuo pirmadienio Migracijos departamentas Vilniuje naikina gyvas eiles, kai užsieniečiai galėjo ateiti ir pateikti prašymus nacionalinei vizai gauti be išankstinės registracijos. „Tai nėra kažkas naujo, internetinė registracija visą laiką buvo. Visą liką internetu buvo galima užsiregistruoti nacionalinei vizai gauti. (...) Pas mus buvo tiesiog sudaryta galimybė be registracijos, toks lyg palengvinimas gyva eile ateiti dvi valandas be išankstinės registracijos.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas trečiadienį žada įvertinti Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės darbo organizavimą. „Bus vadovės metinis įvertinimas, numatytas pokalbis su vadove. Turime jau parengę vadovės darbo vertinimo išvadą, galbūt rytoj bus pasakyta, kaip mes ją įvertinsime“, – BNS susitikimo išvakarėse antradienį sakė E. Misiūnas. Anot jo, E. Gudzinskaitei trūksta kompetencijos organizuojant departamento darbą.

Užsieniečių problemas dėl vizų, leidimų laikinai gyventi išdavimo Migracijos departamente žadama spręsti įvedant išankstinę registraciją internetu vietoj šiuo metu esančios gyvos eilės. Kaip BNS informavo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, šią išeitį jis departamento vadovei Evelinai Guzdinskaitei pasiūlė po naujienų portalo 15min.lt publikacijoje antradienį dar kartą įvardytų problemų.

Migracijos departamentas po beveik mėnesio pertraukos atnaujino daugkartinių vizų išdavimą užsieniečiams – prašymai priimami jau kelias savaites. Departamentas informavo, kad sprendimai dėl prašymų išduoti daugkartines nacionalines vizas nuo šiol vėl yra priimami per 15 kalendorinių dienų. Prašymai nebuvo priimami nuo spalio 2-osios iki spalio 24 dienos.

Migracijos departamento darbuotojams nespėjant tvarkyti dokumentų, jiems į pagalbą laikinai siunčiami 10 policijos migracijos padalinių darbuotojų, informavo vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. „Migracijos departamento vadovė nesusitvarko, dar prieš kurį laiką prašė padidinti darbuotojų skaičių, ji nurodė 12 pareigybių, bet šiuo laikotarpiu taip greit negalime padėti, nes nėra finansavimo.

Migracijos departamento pertvarka yra pribrendusi, tokia institucija, kaip yra dabar, nereikalinga, mano premjeras Saulius Skvernelis. Anot jo, dabartinio departamento funkcijas galima paskirstyti policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) ir Vidaus reikalų ministerijai (VRM). „Ir seniau buvo diskusijos (apie tai) – galbūt išskaidant funkcijas policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir pačiai Vidaus reikalų ministerijai, nes ypač tie sprendimai, kurie priimami ir turi politinių p...

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas antradienį pasiūlė likviduoti pastaruoju metu kritikos sulaukiantį Migracijos departamentą ir padalinti jo funkcijas migracijos sistemoje šiuo metu veikiančiai policijai. Ministerija skelbia, kad po pertvarkos policijoje atsirastų centrinis migracijos skyrius, kuris struktūriškai apjungtų esamus teritorinius policijos migracijos padalinius apskrityse.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pirmadienį pranešė inicijuojantis Migracijos departamento pertvarką. Pastaruoju metu šis departamentas sulaukė kritikos dėl kelių sprendimų. „Rytoj mes pristatysime ministerijos numatytą departamento pertvarką, yra svarstomi keli alternatyvūs keliai. Dabartinė situacija reikalauja vertinimo ir sprendimų“, – BNS sakė ministras.

Su žmonių srautais nesusitvarkantis Migracijos departamentas ir toliau nepriims užsieniečių prašymų dėl nacionalinių vizų išdavimo. Departamentas nurodė, jog pastarąją savaitę galiojusį sprendimą nepriimti prašymų pratęsė „dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo ir siekiant pagreitinti prašymų dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo (...) nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą“. Toliau prašyti vizų galės užsieniečiai, kurie tai daro kartu pateikdami prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Pagal Europos Sąjungos (ES) programą į Lietuvą atvyko 400-asis pabėgėlis, nors dauguma jų yra išvykę iš šalies. Migracijos departamentas trečiadienį pranešė, kad į Lietuvą atvyko viena sirų šeima. Ji atvyko iš Turkijos pabėgėlių stovyklų. „2017 metų liepos 19 dieną iš Turkijos į Lietuvą buvo perkelti trys asmenys. (...) Šiuo metu Lietuva iš Italijos, Graikijos ir Turkijos yra perkėlusi 400 asmenų“, - teigiama Migracijos departamento pranešime.

Į Lietuvą pagal Europos Sąjungos (ES) programą šią savaitę atvyko devyni pabėgėliai iš Eritrėjos, ketvirtadienį pranešė Migracijos departamentas. Anot jo, migrantai perkelti iš Italijos pabėgėlių stovyklų. „Gegužės 23 dieną iš Italijos į Lietuvą buvo perkelti devyni Eritrėjos piliečiai“, – teigiama pranešime. Šiuo metu pagal ES programą Lietuva iš Italijos, Graikijos ir Turkijos yra perkėlusi 309 asmenis.

Seimas antradienį atmetė įstatymų pataisų paketą, kuriuo buvo siūloma naikinti Migracijos departamentą. Už tai, kad projektai būtų atmesti, kaip siūlė juos svarstę Seimo komitetai, balsavo 68 Seimo nariai, keturi susilaikė. Naikinti Migracijos departamentą jo funkcijas perduodant Policijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei Vidaus reikalų ministerijai buvo pasiūlęs buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Konservatorius Kęstutis Masiulis registravo pataisas, kurios įpareigotų greičiau išsiųsti iš šalies čia gyvenančius užsieniečius bei pabėgėlius, jei tarnybos turėtų duomenų, kad jie kelia grėsmę šalies saugumui, viešajai tvarkai.

Įsigaliojus Pilietybės įstatymo pakeitimams, Migracijos departamentas ėmėsi iniciatyvos raštu ar per ambasadas pranešti asmenims ar jų palikuonims, kurių prašymai atkurti pilietybę anksčiau buvo atmesti, kad jie gali nedelsdami pakartotinai kreiptis dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.

Izraelyje ir Pietų Afrikos Respublikoje gyvenantys tarpukariu iš Lietuvos išvykę žydai ir jų palikuonys jau kurį laiką sulaukia neigiamų atsakymų dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. „Pasikeitė praktika“, – susidariusią situaciją lakoniškai apibūdino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį paskelbė nuosprendį byloje dėl maždaug prieš ketverius metus išaiškintos korupcijos Migracijos departamente. Dvi anksčiau Migracijos departamente dirbusios moterys – Audronė Jusevičienė ir Agnė Urnavičienė – kurios pripažino kaltę, atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dar trys asmenys pripažinti kaltais, jiems už prekybą poveikiu skirtos piniginės baudos. Advokato padėjėju dirbusiam Agniui Ismailovui skirta 5 tūkst.