migracijos departamentas

Nuo spalio 1 d. Migracijos departamentas keičia asmenų aptarnavimo tvarką visuose savo teritoriniuose padaliniuose. Naują pasą arba asmens tapatybės kortelę pageidaujantys užsisakyti Lietuvos piliečiai vizitus į klientų aptarnavimo skyrius turės iš anksto rezervuoti internetu arba telefonu, o gyva eile asmenys bus aptarnaujami tik tam tikrais išimtinais atvejais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Beveik 20 metų Lietuvoje gyvenantis ir čia šeimą sukūręs baltarusis yra vejamas iš Lietuvos. Saugumo departamentui jis prisipažino kadaise tarnavęs Lukašenkos kariuomenėje, todėl jį mūsų saugumo pareigūnai įvardija kaip grėsmę Lietuvai. Pats vyras dievagojasi – su Baltarusija ir Rusija jokių ryšių nepalaiko, o Kaune jau yra vedęs lietuvę, dirba, iš banko gavęs paskolą nusipirko butą. Kaune jau bemaž 20 metų gyvenantis Vitalijus Mazurinas dabar išgyvena neramų laiką.

Migracijos depratamentas patvirtino, kad prieš pabėgdamas į Rusijos Federaciją Algirdas Švanys savo dukrai padarė asmens dokumentus. Dabar tėvui bus nesunku įrodyti vaiko tapatybę, o tai reiškia, kad A. Švanys gali prašyti savo dukrai suteikti Rusijos pilietybę. Tuomet šansų teisėtai susigrąžinti mergaitę beveik nelieka. Migracijos departamentas naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad A. Švanio prašymu jo 9,5 mėnesių dukrai buvo padaryti asmens taaptybės dokumentai.

Migracijos departamentui praėjusią savaitę atsisakius suteikti prieglobstį Baltarusijos aktyvistei Olgai Karač dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, ji sako nesustosianti ginti „savo vardo ir reputacijos“. „Esu labai pikta, neatsitrauksiu. Nesustosiu, kol neapginsiu savo vardo ir reputacijos, nes žinau, kad nesu Rusijos ar Baltarusijos KGB agentė“, – žurnalistams antradienį sakė tarptautinės pilietinių iniciatyvų organizacijos „Mūsų namai“ vadovė.

Migracijos departamentui praėjusią savaitę atsisakius suteikti prieglobstį Baltarusijos aktyvistei Olgai Karač, tuo pačiu sprendimu jai išduotas naujas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniais pagrindais. „Man buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, bet tuo pačiu sprendimu suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje“, – BNS pirmadienį sakė tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį padaugėjo užsienio piliečiams išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, toliau augo ir įstaigos darbuotojams tenkantis krūvis, rodo Migracijos departamento turimi duomenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šių metų sausį – liepą užsieniečiams iš viso išduoti 86 372 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš jų 71 901 leidimas išduotas, kai dėl šio dokumento kreipiamasi pirmą kartą, dar 14 471 toks dokumentas buvo pakeistas.

Migracijos departamento pareigūnams susiduriant su dideliu krūviu ir mažomis algomis, Vidaus reikalų ministerija (VRM) sako didinanti užmokesčio fondą ir žada siūlyti papildomą finansavimą įstaigai kitąmet. Šią savaitę išplatintame profesinės sąjungos „Solidarumas“ pranešime nurodoma, kad nesprendžiant darbuotojų algų didinimo ir jų trūkumo pašalinimo klausimų, rudenį gali prasidėti masinis darbuotojų išėjimas, „kuris paralyžiuotų Migracijos departamento veiklą.

Per 9 mėnesius Lietuva duris į šalį užtrenkė daugiau nei tūkstančiui rusų ir baltarusių. Nuspręsta, kad jie kelia grėsmę mūsų šalies saugumui. Nemaža dalis atvykėlių iš rytų pildydami specialią anketą, paklausti apie Krymą, nurodė, kad jis priklauso Rusijai. Tada jie buvo pripažinti kaip nelojalūs ir keliantys grėsmę Lietuvai. Tiesa, tie, kas nepatingi ir turi galimybių kreiptis į teismus, neretai juos laimi ir lieka mūsų šalyje.

Nuo praėjusių metų pabaigos įvedus specialų klausimyną Rusijos ir Baltarusijos piliečiams keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui buvo pripažinti 1164 baltarusiai ir rusai, penktadienį pranešė Migracijos departamentas. Prievolė užpildyti klausimyną taikoma visiems pilnamečiams Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, kai jie teikia prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad Migracijos departamento Vilniaus skyriaus administracija diskriminavo gyventojus su negalia. Vežimėliu judanti klientė negalėjo savarankiškai pasinaudoti keltuvu, žmonėms su negalia skirta parkavimo vieta įrengta netinkamai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip pranešama, skundą kontrolierei pateikusi pareiškėja teigė, kad ji negalėjo savarankiškai patekti į skyriaus pastatą.

Rusijos oro pajėgų pilotui Dmitrijui Mišovui leista apsigyventi jo paties pasirinktoje vietoje, kol Migracijos departamentas išnagrinės jo prieglobsčio prašymą. „Pirmadienį pavakare Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) gavo Migracijos departamento sprendimą, kuriuo Rusijos piliečiui leidžiama apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jis įleidžiamas į Lietuvą“, – BNS antradienį sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Asmens tapatybės kortelė ar pasas – vieni svarbiausių dalykų kelionėje, be kurio dažniausiai net nepavyksta palikti savo šalies. Tačiau neretai nutinka, kad suplanuotas skrydis jau rytoj, o, pažiūrėjus į pasą, atima kvapą: jo galiojimas – pasibaigęs. Tad ką gyventojams daryti tokiu atveju? Į keblią situaciją pakliuvusi vilnietė Kristina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) pasakoja apie tai, kaip ilgai planuota kelionė vos netapo tikru nusivylimu.

Migracijos departamentas atnaujina Lietuvos piliečio paso išdavimo per 5 darbo dienas paslaugos teikimą. Ja bus galima pradėti naudotis nuo balandžio 11 dienos, rašoma Migracijos depratamento pranešime. Ši paslauga ilgą laiką nebuvo teikiama todėl, kad dėl pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimo nebuvo įmanoma užtikrinti pakankamo ir tolygaus pasų blankų pristatymo ir garantuoti, kad paslauga – paso išrašymas – bus suteikta per 5 darbo dienas.

Į Lietuvą grįžta daugiau lietuvių nei išvyksta, padaugėjo emigravusių iš Rusijos bei Ukrainos, penktadienį pranešė Migracijos departamentas. Trečius metus iš eilės Lietuvos piliečių neto tarptautinė migracija yra teigiama – tai reiškia, kad į šalį nuolat gyventi grįžta daugiau Lietuvos piliečių nei išvyksta iš jos.

Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams nuo liepos perpus pigiau kainuos naujos asmens tapatybės kortelę išdavimas, kai kartu bus keičiamas ar išduodamas naujas pasas. Vyriausybė šią savaitę šį įkainį nuo 100 eurų sumažino iki 50 eurų. Taip viliamasi paskatinti užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius kartu su pasu užsisakyti ir ID kortelę. Naujo paso išdavimo įkainio keisti neplanuojama, ir toliau ši paslauga atsieis 100 eurų.

Praėjusiais metais Lietuvos piliečiams išduota beveik 720 tūkst. asmens dokumentų – daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį, rodo Migracijos departamento turima statistika. Dėl karo veiksmų Ukrainoje rekordiškai padaugėjo lietuviams išduotų pasų – būtent šis dokumentas yra įtrauktas į pagrindinių daiktų, kuriuos rekomenduojama turėti evakuacijos metu, sąrašą. 2022 m. Lietuvos piliečiams iš viso išduota 719 919 asmens dokumentų: 435 129 pasai ir 284 790 asmens tapatybės kortelių.

Migracijos departamentas praneša gavęs informacijos, kad internetiniai sukčiai, naudodamiesi oficialiai neegzistuojančiu elektroninio pašto adresu, platina dezinformaciją ir mėgina neteisėtai rinkti duomenis apie Ukrainos karo pabėgėlius. Įvairiems adresatams siuntinėjamame elektroniniame laiške teigiama, jog bendradarbiaujant Lietuvos ir Ukrainos vyriausybėms, Migracijos departamentas vykdo Ukrainos karo pabėgėlių paiešką Lietuvoje, o ši priemonė neva yra susijusi su karinės tarnybos atlikimu.

Kai kurie Lietuvoje esantys Ukrainos karo pabėgėliai jau šios savaitės pabaigoje savo paskyrose migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS ras jiems išduotus skaitmeninius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Jų autentiškumui patikrinti pakaks nuskenuoti specialų kodą. Pirmiausia tokiais dokumentais bus aprūpinti praėjusių metų pabaigoje arba šių metų pradžioje į Lietuvą atvykę ir teisingai prašymus išduoti leidimus užpildę bei pateikę ukrainiečiai.

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius yra didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, rodo Migracijos departamento turima statistika. Apibendrinus 2022 metų antrojo pusmečio duomenis, Lietuvoje iš viso registruota ir čia gyvena 189 411 užsieniečių. Praėjusių metų viduryje, liepos 1-ąją, tokių asmenų mūsų šalyje buvo 145 118. Fiksuojamas ir didžiausias Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus šuolis per kalendorinius metus. 2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 89 proc.

Su Liberalų sąjūdžiu į Vilniaus miesto tarybą kandidatuoja Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė. „Esu vilnietė nuo gimimo, gyvenu miegamajame rajone, matau, kas vyksta, ir man tiesiog nepatinka sprendimai, miesto valdymo būdas, kai sprendimai priimami nesikonsultavus su gyventojais“, – BNS pirmadienį sakė E. Gudzinskaitė. Ji Liberalų sąjūdžio kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąraše įrašyta 19 numeriu.

Dėl techninių priežasčių nukeliamas pirmadienį turėjęs pradėti veikti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas per užsienio paslaugų teikėją. Migracijos departamento duomenimis, reikalingi programiniai sprendimai bus įdiegti per savaitę ir paslauga sklandžiai pradės veikti kitą pirmadienį, sausio 9-ąją. „Šįryt, sausio 2 dieną, pradėjus teikti minėtą paslaugą realiu laiku nustatyta keletas sisteminių problemų, kurių nebuvo galimybės numatyti vykdant paslaugos testavimą uždaroje aplinkoje.

Nuo kitų metų leidimai laikinai gyventi Lietuvoje galės būti išduodami 34 pasaulio šalyse, sako Migracijos departamento vadovė. „Nuo sausio pradžios užsieniečiai, kurie norės gauti leidimą gyventi, nebeprivalės vykti į Lietuvą, jie galės dėl leidimo gyventi kreiptis būdami užsienyje“, – žurnalistams trečiadienį sakė Evelina Gudzinskaitė.

Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vaikų motinos Jelenos Kaminskas vyras Adolfas Kaminskas neteko Lietuvos pilietybės, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Sprendimą dėl pilietybės panaikinimo priėmė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, atsižvelgusi į Migracijos departamento teikimą. Pastarasis nurodo, kad A. Kaminskas tapo Rusijos piliečiu ir neturi teisės į daugybinę pilietybę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį paliko galioti Migracijos departamento sprendimą, kuriuo Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vaikų motinai Jelenai Kaminskas panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. „Pareiškėjos skundas atmestas ir teismas pripažino, kad leidimas panaikintas pagrįstai, nes turimi duomenys leidžia teigti, kad pareiškėja kelia gręsmę nacionaliniam saugumui“, – BNS sakė Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas Audris Kutrevičius.

Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pėdsakai veda į Lietuvą. Čia leidimą gyventi yra įgijusi buvusi jo meilužė Jelena, o Lietuvos pilietybę – nesantuokinė S. Šoigu dukra. Su buvusia S. Šoigu mylimąja susituokęs lietuvių verslininkas staiga praturtėjo ir gavo rusišką pasą, kas turėtų reikšti prarastą Lietuvos pilietybę.

Klientus telefonu aptarnaujantys Migracijos departamento specialistai pastebi, jog pastaruoju metu itin padaugėjo gyventojų paklausimų apie jiems skambinusius įtartinus asmenis. Šie neva prisistatinėja „migracijos darbuotojais“ bei bando apgaule išvilioti bankų prisijungimo duomenis. Vien šią savaitę fiksuota dešimt tokių susirūpinusių piliečių paklausimų.

Migracijos departamentas parengė klausimyną Rusijos ir Baltarusijos piliečiams atvykstantiems į Lietuvą. Į klausimyną sureagavo propagandos ekspertas Viktoras Denisenko, jo manymu, klausimai turėtų padėti geriau įžvelgti ar žmogus, bandantis kirsti Lietuvos sieną, turi blogų tikslų ar ne.  Migracijos departamentas papasakojo, kaip atrodo klausimynas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurie nori patekti į Lietuvą.

Migracijos departamento direktorės Evelinos Gudzinskaitės įsakymu iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą atleista Klaipėdos skyriaus specialistė. Atlikus tarnybinį tyrimą nustatyta, kad valstybės tarnautoja, teikdama informaciją į Lietuvą atvykusiai Ukrainos pilietei apie dokumentų tvarkymą, savanaudiškais tikslais pasiūlė kreiptis į tarpininką ir už tai jam sumokėti, pranešė Migracijos departamentas.

Lietuvoje norinčių laikinai apsigyventi kvalifikuotų darbuotojų iš trečiųjų šalių šiemet nuolat daugėja, sako Migracijos departamento atstovė.  „Nuo sausio iki rugsėjo vis (matomas – BNS) padidėjimas tų užsieniečių, kurie atvyksta kaip kvalifikuoti darbuotojai ir gauna leidimus gyventi“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti posėdyje teigė Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Liucija Voišnis.

Nuo vasario pabaigos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, Lietuvoje fiksuojamas rekordinis išduotų pasų skaičius. Vidaus reikalų ministerija (VRM) BNS nurodė, kad nuo šių metų vasario 24 dienos iki rugsėjo 30 dienos buvo išrašyti beveik 319 tūkst. Lietuvos pasų. Šis skaičius yra beveik 48 tūkst. didesnis nei per tą patį laikotarpį 2013 metais, kai buvo fiksuotas analogiškas rekordas.

Migracijos departamentas prašo kitąmet labiau nei numatyta didinti darbo užmokesčio fondą, nes nepavyksta išlaikyti patyrusių specialistų. Šią savaitę bendrame Seimo Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdyje dalyvavusi Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Liucija Voišnis teigė, kad departamento darbuotojų atlyginimai nekonkurencingi, o darbo krūvis – didžiulis.

Nė vienas Rusijos pilietis, vengdamas mobilizacijos, nesikreipė į Migracijos departamentą prašydamas prieglobsčio Lietuvoje, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Nuo mobilizacijos Rusijoje paskelbimo Migracijos departamentas sulaukė trijų Rusijos piliečių prašymų suteikti prieglobstį, tačiau šie prašymai nesusiję su mobilizacija ir buvo pateikti asmenų, turinčių teisę būti Lietuvoje“, – rašoma ministerijos pranešime.

Migracijos departamente – nauja paslauga. Nuo rugsėjo 5 d. gyventojai gali užsisakyti dokumentus su pristatymu į namus. Kaip praneša Migracijos departamentas, nuo rugsėjo pradžios dokumento pristatymą į namus užsisakė 64 gyventojai. Pasą iš kurjerio atsiimti gali ne visi: įspėja nepilnamečių tėvus Naujoji paslauga kainuoja papildomai. Migracijos departamentas apibūdino, kokia yra dokumento pristatymo į namus tvarka.

Migracijos departamentas pradeda teikti naują paslaugą – nuo kitos savaitės tapatybės dokumentus pristatys į namus. Kaip antradienį pranešė departamentas, nuo rugsėjo 5-osios atsiranda galimybė kliento pageidavimu asmens tapatybės kortelę, jeigu ji yra be e. parašo sertifikato, ar pasą pristatyti nurodytu adresu Lietuvoje ir įteikti per kurjerį. Šios paslaugos kaina – 9,99 euro.

Migracijos departamentas po daugiau nei mėnesio pertraukos nuo pirmadienio atnaujins gyventojų priėmimą gyva eile visuose klientų aptarnavimo padaliniuose. Departamentas penktadienį informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog didžiausias klientų srautas aptarnaujamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, šiuose miestuose rugpjūtį specialistai klientus aptarnaus prailgintomis darbo valandomis ir savaitgalį: pirmadieniais–ketvirtadieniais 7.30–18.30 val.

Latvija užtrenkia duris rusams – vizų šioje šalyje jie nebegaus. Išimtiniai atvejai bus teikiami tik apsilankymui artimo giminaičio laidotuvėse. Drastiška tai ar ne – skėsčiojama rankomis. Aišku tik viena: sprendimas neužkirs kelio šalies, kariaujančios prieš Ukrainą, piliečiams atvykti į valstybę. Priimti sprendimai dėl vizų režimo sugriežtinimo nekeičia situacijos ir Lietuvoje – norinčių laikinai gyventi šalyje rusų ir baltarusių skaičiai auga kaip ant mielių.

Dėl sutrikdytos informacinių sistemų veiklos šiandien Lietuvoje strigo pasų išdavimas, taip pat strigo ir Migracijos departamento interneto svetainė. Dalis Lietuvos valstybinių institucijų ir įmonių jau nuo praėjusios savaitės susiduria su kibernetiniais išpuoliais, praneša Migracijos departamentas.  „Šįryt sunkiai veikė Asmens dokumentų išrašymo sistema. Incidentas buvo iš karto perduotas Informatikos ir ryšių departamentui.

Praėjusį pirmadienį Vilniaus Migracijos departamente pasikeitė gyventojų priėmimo tvarka. Iki tol gyvoje eilėje laukę paso ar asmens tapatybės kortelės prašymo pateikimo ir atsiėmimo lankytojai, nuo šiol savo vizitą privalo rezervuotis iš anksto. Tiesa, nuo to eilės nesutrumpės. Priešingai – savo vizito galite laukti iki rugpjūčio, nebent esatę pasiryžę sumokėti apvalią sumą.

Sulaukęs kitų institucijų pagalbos registruojant karo pabėgėlius iš Ukrainos, Migracijos departamentas planuoja šią savaitę pamažu atkurti gyventojų priėmimą gyva eile. „Planuojame, kad nuo rytojaus iš dalies galėsime atkurti piliečių aptarnavimą gyva eile. Ne visur, ne visu pilnu laiku, bet mažuosiuose padaliniuose jau galėsime atkurti“, – pirmadienį BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Tokio srauto žmonių besigaminančių pasus, Lietuvoje nebuvo dar niekada. Į Migracijos departamento skyrius plūsta lietuviai, dažniausiai norintys net skubos tvarka pasigaminti dokumentą. Pasus išduodančios institucijos didina apsukas, tačiau spėti jau darosi sunku, mat registruoti savo atvykimo skuba ir vis daugiau nuo karo pabėgusių ukrainiečių. Na,  o lietuviai neslepia – nerimą dėl ateities išties jaučia.

Migracijos departamentas stebi smarkiai išaugusį besikreipiančių dėl dokumentų gyventojų srautą, tai rodo gyventojų nerimą dėl karo Ukrainoje, sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Interviu LRT penktadienį ji taip pat neatmetė, kad augant ukrainiečių pabėgėlių srautui, departamentas gali stabdyti Lietuvos gyventojų priėmimą padaliniuose be išankstinės registracijos.   „Matome, kad daugiau nei 70 proc.

Lietuvoje jau registravosi 643 nuo karo bėgantys Ukrainos piliečiai, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Migracijos departamento duomenimis, iš jų 623 pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, šeši pateikė prašymus dėl nacionalinės vizos, 14 naudojasi beviziu režimu. VRM ragina Lietuvoje apsigyvenusius ukrainiečius registruotis artimiausiame migracijos skyriuje.

Praėjus pusmečiui po sulaikymo neteisėtai kirtus Lietuvos sieną iš Baltarusijos, teisė laisvai judėti šalyje suteikta keliems iš maždaug 180 migrantų. Dviem užsieniečiams laisvai judėti leido Migracijos departamentas, o tokią teisę toliau apribojo 115-ai asmenų.

Migracijos departamentas iki šiol suteikė prieglobstį 97-iems migrantams, atvykusiems į šalį per sieną su Baltarusija, pirmadienį pranešė įstaigos vadovė. „Šio ryto duomenimis, 97-iems buvo suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga“, – žurnalistams sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Pasak jos, prieglobstis suteiktas asmenims, persekiotiems dėl savo politinių įsitikinimų, seksualinės orientacijos, atsisakymo tarnauti kariuomenėje ir kankinti žmones.

Nors daugumos neteisėtai sieną kirtusių migrantų prieglobsčio prašymai yra atmetami, o kai kurie tokių prašymų nė nepateikė, tai nereiškia, kad šie žmonės išvyks. Didžiausia tikimybė, kad prieglobsčio statuso neturintys žmonės vis tiek liks Lietuvoje, nes ne visos šalys priima savo piliečius, kurie patys nenori sugrįžti.

Pirmieji penki migrantai sulaukė galutinių sprendimų nesuteikti prieglobsčio, institucijos toliau spręs dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos. Kaip BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, nesuteikus prieglobsčio migrantui, šiuo metu veikia dar dvi apeliacinės instancijos –  Migracijos departamento apeliacinė komisija bei teritorinis Apygardos administracinis teismas.

Per mėnesį, kai sudaryta galimybė pateikti prieglobsčio prašymus Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje, jų gauti du. „Šiuo metu Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje gauti du prieglobsčio prašymai“, – BNS informavo ministerija. Šie prašymai persiųsi nagrinėti Lietuvos Migracijos departamentui. Atsakydama į tai, kodėl, jų vertinimu, šių prašymų yra tiek mažai, ministerija nurodė, jog galimybės tam yra sudarytos: „Asmenys, norintys kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje tai padaryti gali teisėtu būdu.

Migracijos departamentas informuoja, kad jau išnagrinėjo trečdalį – 1 289 – neteisėtai Baltarusijos sieną kirtusių migrantų prašymų suteikti prieglobstį, rašoma pranešime spaudai. Pabėgėlio statusas suteiktas 2 Eritrėjos pilietėms, joms išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, 878 migrantams prieglobstis nebuvo suteiktas, o 409 neteisėtų migrantų prašymai suteikti prieglobstį buvo nutraukti dėl migrantų grįžimo į kilmės šalis arba pasišalinimo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viešai pareiškė, kad tarp Lietuvoje esančių migrantų nustatyta „keliolika“ asmenų, kurie siejami su viena ar kita teroristine organizacija bei grupuote. Tačiau Migracijos departamentas, kuris gauna informaciją iš Valstybės saugumo departamento, jeigu užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, per šiuos metus teišsiuntė vos 2 asmenis ir daugiau informacijos apie kitų asmenų galimai keliamą grėsmę neturi.