Migracijos departamentas naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad A. Švanio prašymu jo 9,5 mėnesių dukrai buvo padaryti asmens taaptybės dokumentai.
„Migracijos departamento duomenimis, asmens dokumentai nepilnamečio asmens tėvui buvo išduoti laikantis visų galiojančių teisės aktų“, – atsakė departamentas.
A. Švaniui tai pavyko, nes jis su dukros motina nebuvo susituokę, taigi nebuvo ir išsiskyrę. Tokiu atveju užtenka tik vieno iš tėvų prašymo.
„Pagal galiojančią tvarką, prašymą išduoti nepilnamečiui vaikui asmens dokumentą teikia vienas iš tėvų, o antrojo iš tėvų sutikimo, teismo sprendimo ar kitų papildomų dokumentų pateikti nereikia. Tokiu atveju yra laikoma, jog abiejų tėvų teisė pateikti minėtą prašymą yra lygiavertė. Ši nuostata galioja, kai vaiko tėvai yra susituokę arba nebuvo susituokę iš viso“, – paaiškina Migracijos departamentas.
Viskas būtų kitaip, jei A. Švanys su dukros mama būtų susituokę, o vėliau išsiskyrę. Tada, norint gauti nepilnamečiui asmens dokumentą, reikėtų abiejų tėvų sutikimo.
„Jeigu vaiko tėvai yra išsituokę, prašymą išduoti asmens dokumentą ir kitus dokumentus pateikia vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, arba pastarojo rašytiniu sutikimu – kitas iš tėvų“, – komentuoja departamentas.
Tokiu atveju dėl asmens dokumento išdavimo mergaitei turėtų sutikti jos motina. Būtent su ja Kaune, teismo sprendimu, turėjo gyventi kūdikis. Tačiau faktas, kad A. Švanys su dukros motina nebuvo susituokę, procedūra palengvino ir prieš pabėgdamas į Rusiją vyras jau turėjo – pagal Lietuvos įstatymus išduotus – dukros dokumentus.
Tėvas galėjo pats nesunkiai gauti Rusijos pilietybę
Kaip pranešė policija, rugpjūčio 27 d. (sekmadienį), 14.16 val., Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 27 metų moters pranešimą.
Ji teigė, kad tą pačią dieną, apie 10 val., Kretingos rajone, Sausdravų kaime, 37 metų vyras paėmė jų vienų metų dukrą ir vaiko sutartu laiku negrąžino.
Atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad tą pačią dieną, apie 13 val. 4 min., Šilutės rajone, Rusnės miestelyje, Skirvytės upėje, vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną. Jie buvo sulaikyti Rusijos teritorijoje.
Pirmadienį paaiškėjo, kad dukrą pagrobė Klaipėdos rajono gyventojas A. Švanys. Pasiekė informacija, jog jis gali būti Rusijos pilietis.
„Mūsų pirminis sumanymas greituoju būdu per sienos įgaliotinius susigrąžinti piliečius nepavyko. Tai nutiko todėl, kad atsirado galimai sunkinančios aplinkybės. Tai yra, kaip teigia Rusijos pusė, pilietis, tėvas mažametės, yra taip pat Rusijos pilietis“, – teigė V. Vitkauskas.
Tokią informaciją telefonu suteikė pareigūnai iš Rusijos Federacijos. Tačiau oficialių duomenų apie tai, kad vyras turėtų Rusijos pilietybę, kol kas nėra.
Keli su tv3.lt bendravę teisininkai pažymėjo, kad Lietuva apie dar vieną A. Švanio pilietybę galėjo ir nežinoti, mat ją gauti nesudėtinga. Pagal Rusijos įstatymus, šios šalies pilietybę gali gauti visi buvusios SSRS piliečiai.
Šansų susigrąžinti mergaitę beveik nėra
Teisininkai sako, kad situaciją sunkintų tai, jeigu iš tiesų pasitvirtintų, jog mergaitės tėvas yra Rusijos pilietis.
„Rusija savo piliečių neišduoda. Nežinau, kokios yra galimybės jį susigrąžinti į Lietuvos teritoriją, net tokiu atveju, jei tas asmuo turi dvigubą pilietybę. Žodžiu, klausimas yra sudėtingas“, – teigia advokatas Valdemaras Bužinskas.
„Turint galvoje Rusijos Federacijos nusistatymą prieš Lietuvą, paskutiniai Rusijos oficialių institucijų veiksmai yra priešiški. Nemanau, kad būtų problemų suteikti tai mergaitei Rusijos Federacijos pilietybę (jeigu ji tokios neturi ir tėvas nebuvo jos susitvarkęs iki to laiko)“, – pažymi V. Bužinskas.
Anot advokato, tikimybė susigrąžinti į Lietuvą tėvą su dukra yra labai menka, mat dėl šaltų Rusijos Federacijos ir Lietuvos santykių, rusų pareigūnai ignoruoja bet kokius, net ir teisinius, prašymus.
„Kada teisiniai santykiai su Rusija buvo daugmaž normalūs, Rusija vykdydavo mūsų teismo sprendimus. Dabar santykiai yra nenormalūs ir, mano duomenimis, ne tik šitoje situacijoje, Rusija visiškai nereaguoja į Lietuvos prašymus. Teisinis bendradarbiavimas, kiek man yra žinoma, su Rusija yra nutrūkęs visiškai“, – komentuoja V. Bužinskas.
„Dėl to kalbėti apie kažkokius teisinius veiksmus, matyt, yra sudėtinga. Jeigu subjektyviai kažkoks Rusijos pareigūnas ir turėtų noro bendradarbiauti, aš labai abejoju, ar jam būtų suteiktos galimybės“, – priduria V. Bužinskas.
Advokatas sako, kad nenori nuvilti motinos, tačiau perspėja turėti kantrybės ir vilties – bus sudėtingas laikotarpis.
„Na, o motinai taip aš pasakysiu: eis laikas, reikia neduoti šitai situacijos užsimiršti. Galbūt ateis tas laikas, kai Rusijoje pasikeitus politinei situacijai bus galima tą klausimą spręsti civilizuotai. Mano nuomone, dabar yra labai sudėtinga, kadangi Rusijos Federacija ignoruoja bet kokius mūsų teisinius prašymus ir reikalavimus. Ir ne tik šioje situacijoje“, – kalba advokatas.
Motina siekia vizito į Kaliningradą
Lietuvos tarnybos toliau deda pastangas susigrąžinti pagrobtą mergaitę. Taip pat gauti vizą ir vykti į Kaliningradą bando ir pagrobto vaiko motina. Moters advokatas Tomas Ryzgelis tolesnių jos ketinimų neatskleidžia, tačiau aiškina, kad 9 mėnesių mergytė be motinos būti negali.
„Tėtis neturi praktinių socialinių tėvystės įgūdžių, iki tol vaikų neturėjo. Šitas vaikelis, kai gimė ir iki tol, kol teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatė laikiną bendravimo tvarką, su tuo vaikeliu buvo susitikęs keletą kartų“, – kalbėjo T. Ryzgelis.
Kad A. Švanys garbino Rusiją, tikina ir bendruomenės pirmininkas. Jau anksčiau rusų pasieniečiai Lietuvos tarnyboms tvirtino, kad Algirdas Švanys turi Rusijos pilietybę. Mūsų tarnybos to negalėjo patikrinti. Tačiau Kaliningrado bendruomenės pirmininkas turi informacijos, kad Švanys iš tiesų turi Rusijos pilietybę.
„Neseniai, aš kiek supratau, visai neseniai, vasarą šią jis pasą gavo“, – sakė Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas.
Sugrąžinti motinai 9 mėnesių mergytę bando ir Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnyba. Specialistai bendrauja su Lietuvos konsulatu Rusijoje.
