metų laikai

Žemaitijos gyventojai užfiksavo meteorą „bolidą“. Šis dangaus šviesulys pažymėjo žiemos saulėgrįžą. Mat, Lietuvoje ką tik, be vienos minutės aštuonioliktą valandą vėl pradeda ilgėti dienos, o naktys trumpėti. Anot etnologų, senovės Lietuviai tikėjo, kad saulę jiems vėl atneša elnias devyniaragis. Skriejantį žalsvą meteorą įamžino Lietuvos dangaus stebėtojai vakar apie 11-ą valandą vakaro netoli Salantų.

Žmones vis dažniau kankina čiaudulys, perštinti nosis ir įvairūs išbėrimai. Dažniausiai tai siejiame su alergijos požymiais ir sezoniškumu. Tačiau nepaisant metų laiko, net penktadalis suaugusiųjų pasaulyje kenčia nuo alergijos. 150 milijonų – tiek Europos piliečių kenčia nuo lėtinių alerginių ligų. Pusė iš jų nėra diagnozuota dėl nepakankamo informatyvumo ir medicinos specialistų trūkumo.

2015-ieji buvo ypač darbingi metai orų pranešėjams. Tai ne tik karščiausi metai istorijoje, tačiau taip pat ir vieni audringiausių. Todėl net nelieka abejonių kad šiame pagreitinto vaizdo įraše parodyti pernai įvykę svarbiausi meteorologiniai reiškiniai neleis atitraukti akių. Šioje vizualizacijoje parodomi visi 2015-ųjų metų mūsų planetos klimatui reikšmingi įvykiai. Ir visa tai sutalpinta į vos devynias minutes.

 Vienas didžiausių mūsų šalies klimato privalumų – itin ryškūs keturi metų laikai. Mums savaime suprantamas, o užsieniečiams rodosi egzotiškas temperatūrų skirtumas vasarą ir žiemą. Kitas privalumas – ramybė: nors nutinka visko, tačiau Lietuvos nesiaubia gigantiški potvyniai, nekankina badu grasinančios sausros, neprasuka mirtimi besibaigiantys tornadai. Tačiau ar ilgai taip bus? Ką Lietuvai žada globalinis atšilimas ir ką galime padaryti, kad jį pristabdytume.

Rusijos federalinės Hidrometeorologijos ir aplinkos stebėjimo tarnybos („Roshidromet“) specialistai konstatavo, kad dėl klimato kaitos procesų vis labiau trumpėja pavasario sezonas, o žiema vis dažniau „sklandžiai“ pereina į vasarą. Tokie pokyčiai apibūdinti „Roshidromet“ paskelbtoje klimato kaitos ir jos poveikio Rusijai 2012 metais ataskaitoje, skelbia „Newsru.com“. Pranešama, kad dėl metų laikų „pasislinkimo“ 2012-ieji tapo vienais šilčiausių Šiaurės pusrutulyje per praėjusius 122 metus.

Atsisveikinome su rudeniu. Čia pat – kalendorinės žiemos pradžia. Diena trunka 7 valandas 45 minutes. Jai trumpėti – dar pusė valandos. Gyvename tamsių dienų ir juodų naktų metą. Nieko nekeičia žinojimas, kad kažkur už debesų šviečia saulė, o naktimis švyti pilnatis. Tiesa, pranašaujama kažkas panašaus į žiemą, su šaltuku, sniegeliu ir sniegu. Matyt, tada taps šviesiau. Bent jau baltoji žiemos spalva nušvies trumpučių dienų pilkumą.

Saulė, šįryt patekėjusi tiksliai rytuose, 7 val. 14 min. Lietuvos laiku savo dangaus kelyje kirto pavasario lygiadienio tašką. Prasidėjusi pirmoji astronominė pavasario diena pasibaigs saulės nusileidimu tiksliai vakaruose. Lygiadienio metu dienos ir nakties trukmė susilygina. Astronomai lygiadienį apibūdina kaip akimirką, kai Saulė pasiekia vieną iš dviejų ekliptikos (Saulės kelio danguje) ir  dangaus pusiaujo (Žemės ekvatoriaus projekcijos danguje) susikirtimo taškų.

Kai prieš 4,5 mlrd. metų į Žemę atsitrenkė Marso dydžio objektas, jis išmušė tokio dydžio gabalą, iš kurio vėliau susiformavo Mėnulis. Po susidūrimo Žemė taip pat šiek tiek pasviro į šoną, tad dabar mūsų planeta aplink Saulę skrieja nuožulniai. Tai buvo du didžiausi pokyčiai. Nuo to laiko per metus Šiaurės ir Pietų pusrutulius pasiekiančių saulės spindulių kiekiai skiriasi – pirmiausiai Saulės link nukreipiamas pietinis, tuomet šiaurinis. Dėl šio ciklo Žemėje vyksta sezoniniai pokyčiai.

Klaipėdos kamerinis orkestras ir pianistas Alexander Paley vasario 10 dieną, penktadienį, 18 valandą pristatys 6-ąją, priešpaskutinę, programą iš ciklo „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui“. Klaipėdos koncertų salėje jau trečius metus vykstančio koncertų ciklo renginiai miesto melomanams tampa tikrais muzikiniais atradimais.

Šių metų gruodžio 10 dieną, 19 valandą, Šv. Kotrynos bažnyčioje išskirtinė premjera – būtent šiai, ypatingai erdvei pritaikyta šviesos partitūra, lydėsianti visiems puikiai žinomą A. Vivaldi kūrinį – „Metų laikai". Šv. Kristoforo orkestras savo gerbėjus nuolatos stebinantis originaliais muzikiniais sprendimais, šįkart į pagalbą pasitelkė moderniųjų technologijų specialistus. Kūrėjus įkvėpė ne tik  turtingas barokinis interjeras, bet ir tapybiškas paties Vivaldžio požiūris į muziką.

Lietuvos geografinė padėtis mums lėmė laimę, o gal negandą, įvertinti visų keturių metų laikų privalumus ir trūkumus. Vasarą galime puikuotis šokoladiniu įdegiu, o žiemą pasitikrinti pusiausvyrą ant slidžių. Tačiau geografinė padėtis viena ranka glosto, kita suduoda – išryškina ne tik malonius sezoninių pramogų kontrastus, bet ir išlaidų pokyčius. Grėsmingiausias išlaidų pikas pasiekiamas šaltojo sezono metu, kuris jau pasibeldė ne tik į mūsų duris, bet ir į pinigines.

Lietuvoje spalio 29-osios naktį, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bus atšauktas vasaros laikas. Jis nuo 2003-iųjų mūsų šalyje kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda atgal. Pernai vasaros laikas buvo atšauktas keletą dienų vėliau – spalio 31-ąją. Vasaros laikas įvedamas kovo paskutinį sekmadienį trečią valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda pirmyn.

Skaičiuojame vasario dienas, o, kartu net apie tai negalvodami, matome vis anksčiau auštančias ir vėliau užsimerkiančias dienas, tirpstantį kalendorinės žiemos laiką. Tai – amžina, dėsninga, tokiais dalykais lyg ir nederėtų stebėtis. Tačiau mes stebimės ir džiaugiamės. Gali būti, kad kelionė šviesos link, kuri dabar yra vis labiau pastebima, kaskart yra vis kitokia: juk gamtoje būtų sunku rasti panašius sausio, vasario mėnesius.

Jeigu gamtoje viskas vyktų pagal mūsų sugalvotą kalendorių, šiandien švęstume pusiaužiemį. Taip rodo kalendorius, tačiau iš tikro žiema yra pati ilgiausia iš visų metų laikų, ji gali užtrukti iki kovo pabaigos, - vadinasi, jos vidurys bus kada nors vėliau. Dabar galime pasidžiaugti kitais jos laimėjimais ir pakalbėti apie tai, kas svarbiausia gamtai ir mums. Atrodo, kad visai neseniai pradėjusi ilgėti diena jau gali didžiuotis pirmais tikrais rezultatais: ji “prisidūrė„ pusvalandį šviesos.

Aštrialiežuviai juokauja, kad Lietuvą ir vėl ištiko stichinė nelaimė – tinkamai nepasiruošus, gruodžio mėnesį netikėtai užklupo gili žiema... Nors seni žmonės sako, kad nuo pirmo ne iškart ištirpusio sniego iki rogių kelio – 2–3 savaitės, šiemet kaip pradėjo gruodžio pirmosiomis dienomis snigti, taip nesiliauja iki šiol. Gamta valdininkams rodo špygą Lietuvoje paprastai guli 20–30 centimetrų storio sniego danga rytinėje dalyje ir 8–10 centimetrų – pajūryje.

Pilkos gatvės, nykūs aplinkinių veidai, mažiau šildanti saulės šviesa, paniurusios mintys ir šaltas vėjas beldžiasi į širdis... Pagrindinis rudeninės depresijos požymis – nuotaikų kaita, dėl kurios atsiranda nuovargis, mieguistumas ir sunku susikaupti. Kai šalta, vis dažniau norisi valgyti ir miegoti, o lytinis potraukis pasislepia kažkur sielos užkampyje. Tačiau blogą nuotaiką ir dirglumą galima įveikti.

Kauno šokio teatro AURA sveikina visus su pavasariu ir kviečia į savo premjerinį šokio spektaklį „Metų laikai“, kuris bus rodomas balandžio 10 d., šeštadienį, 18 val. REVAL HOTEL NERIS renginių centre (K. Donelaičio g. 27, Kaunas). Spektaklį pagal garsiojo italų kompozitoriaus Antonio Vivaldi muziką pastatė „Auros“ auklėtinė, profesionali šokėja ir šokio pedagogė Lina Puodžiukaitė. Savita šokio ir muzikos kalba čia įprasminama moters ir gamtos gyvenimo paralelė.