memorialas

Antradienį rasti nužudytų Čečėnijoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos „Spasiom pokolenije“ („Išgelbėkim kartą“) lyderės Zaremos Sadulajevos ir jos sutuoktinio Aliko Džabrailovo kūnai. Čečėnijos pareigūnai apie šių sutuoktinių dingimą pranešė pirmadienį, informuoja naujienų portalas Lenta.ru. Paaiškėjo, kad nevyriausybinės organizacijos atstovai iš jų biuro Grozne buvo išvežti viduryje baltos dienos.

Kremlius išreiškė apgailestavimą dėl žmogaus teisių aktyvistės Natalijos Estemirovos nužudymo ir pažadėjo kruopščiai ištirti bylą. Tačiau „Spiegel Online“ teigia, kad dauguma analitikų abejoja tokiais pažadais, kadangi, šaltinių Rusijos žvalgyboje teigimu, už nužudymą yra atsakingas Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas. Žudikai nebijojo milicijos.

Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas paneigė savo galimas sąsajas su žmogaus teisių aktyvistės Natalijos Estemirovos nužudymu. R. Kadyrovo atstovas „The Daily Telegraph“ teigė, kad prezidentas „gerbė“ N. Estemirovą ir jos vykdytu tyrimus dėl žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje. Aktyvistė buvo pagrobta ir nužudyta trečiadienį. Ketvirtadienį organizacija „Memorialas“, kuriai priklausė ir žuvusioji, rengia demonstraciją centrinėje Maskvoje. Demonstracija skirta N. Estemirovai pagerbti.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje rašoma, jog Maskva užsimojo bausti tuos, kurie neigia Raudonosios armijos lemiamą vaidmenį Antrajame pasauliniame kare nugalint nacizmą. Reikia bausti abejojančius Iš pradžių atrodė, kad Rusijos nepaprastųjų situacijų ministro Sergejaus Šoigu žodžiai bus priimti kaip nevykęs juokas.

Kovo 2 dieną Maskvos leidykla „Atticus Group“ nutraukė kontraktą išleisti knygą apie stalinistinės eros represijas. Nors leidykla aiškina, kad kontraktas nutrauktas tik dėl ekonominių motyvų, britų istorikas Orlando Figesas, kuris ir parengė leidinį, mano, jog tai yra politinio spaudimo padarinys, nes Rusijoje pastaruoju metu visaip bandoma reabilituoti Staliną ir jo epochą. O. Figesas teigia, kad jo knyga yra itin nepatogi dabartiniam Rusijos režimui.

Zigmas Stankus. Kaip tampama albinosais. V.: Colibris, 2008. Zigmo Stankaus knyga „Kaip tampama albinosais“ savo kalbos proziškumu ir siužeto rafinuotumu pranoksta tokius karinio romano korifėjus, kaip Remarque‘ą, Celine‘ą, ar Hemingway‘ų. Turbūt tai lėmė ne autoriaus asmeninės savybės, bet pats karas. Jau nuo Vietnamo laikų pasaulinė imperinė karo mašina daugeliui eilinių gyventojų, išskyrus pavienius patriotus-idiotus, nebekelia jokių iliuzijų – tik pasibjaurėjimą ir šleikštulį.

Grupė Rusijos visuomenės ir kultūros veikėjų ragina statyti visuotinį Memorialo ir muziejaus kompleksą stalininių represijų aukoms atminti. Jų manymu, dabartinė ir būsimosios kartos privalo atminti šią tragediją ir kuo daugiau apie ją žinoti. Prie šios akcijos prisidėjęs paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas, 77-erių Michailas Gorbačiovas sakė, jog tai esanti „didelė problema“ jo šaliai. „Tai didelė problema mūsų šaliai. Ji liečia beveik kiekvieną šeimą, milijonus mūsų šalies žmonių.