Kremlius išreiškė apgailestavimą dėl žmogaus teisių aktyvistės Natalijos Estemirovos nužudymo ir pažadėjo kruopščiai ištirti bylą. Tačiau „Spiegel Online“ teigia, kad dauguma analitikų abejoja tokiais pažadais, kadangi, šaltinių Rusijos žvalgyboje teigimu, už nužudymą yra atsakingas Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas.
Žudikai nebijojo milicijos. Praėjusį trečiadienį apie 8 valandą 30 minučių keli vyrai pagrobė N. Estemirovą greta jos namų ir įsodino pagalbos besišaukiančią moterį į netoliese laukusį baltos spalvos automobilį „Lada“. Grobikai už 100 kilometrų nuo sostinės Grozno be jokių problemų sugebėjo kirsti itin akylai kontroliuojamą Čečėnijos sieną su Ingušija.
Po 8 valandų moters lavonas buvo rastas būtent ten, vos už 100 metrų nuo pagrindinio greitkelio. Kūne buvo galima pastebėti šautynes žaizdas galvoje ir krūtinėje. Aktyvistei buvo įvykdyta egzekucija.
50 metų N. Estemirova Čečėnijoje darbavosi žmogaus teises ginančioje organizacijoje „Memorialas“ ir dokumentavo pačius grubiausius žmogaus teisių pažeidimus. Būtent dėl to jos nemėgo dauguma uniformuotų valdininkų. Kai aktyvistės kūnas ketvirtadienį buvo pargabentas laidotuvėms, Grozno gatvėmis karstą lydėjo žmonės, savo rankose nešantys nužudytosios protretus, ant kurių buvo matyti klausimas: „Kas kitas?“. Valdžia greitai išvaikė šią mažą procesiją, kurioje dalyvavo apie 100 žmonių.
N. Estemirova buvo tikra rakštis Čečėnijos ir Rusijos valdžiai. Moteris rašė nepriklausomam Maskvos dienraščiui „Novaja Gazeta“. Ji buvo kitos nužudytos šio laikraščio žurnalistės, Anos Politikovskajos, kolega. N. Estemirova nuolatos rašė apie be žinios Čečėnijoje dingusius žmones ir apie jaunuolius, kuriuos pagrobė mirties būriai, susiję su vietos saugumo pajėgomis.
N. Estemirova taip pat buvo artima žmogaus teisių aktyvisto Stanislavo Markelovo, kuris sausio mėnesį vidutyje dienos buvo nušautas Maskvoje, kolegė. Rusijos valdžia iki šiol teigia neradusi jokių S. Markelovo žudikų pėdsakų.
Žudynės, grobimai ir prievarta yra įprastas dalykas Kaukaze. Vien per pirmuosius 5 šių metų mėnesius saugumo pajėgos regione užfiksavo 308 „teroristinius nusikaltimus“ ir dėl to likvidavo 112 „banditų“. Siekdama žūtbūt bent dalinai išlaikyti savo kontorlę regione Maskva visas viltis pastaruoju metu deda į 32 metų Čečėnijos prezidentą R. Kadyrovą.
Atsakydamas į pasipiktinimą, kurį užsienyje sukėlė N. Estemirovos nužudymas, R. Kadyrovas užtikrintai pareiškė, kad šis „siaubingas nusikaltimas“ bus greitai ištirtas ir tą jis esą garantuoja pats asmeniškai. Be to, jis pridūrė: „Kaip lemia amžių senumo Čečėnijos žmonių tradicijos ir mentalitetas, mes taip pat ieškosime ir nusikaltėlių, naudodami kitus, tradicinius metodus. Metodus, kurie kartais pasirodo esantys itin efektyvūs“ - teigė R. Kadyrovas.
Tradicinius metodus? Šie žodžiai, kaip rašo „Spiegel Online“ labiau pritinka mafijos bosui, o ne prezidentui.
Kadangi toks mąstymas yra itin būdingas R. Kadyrovui, žmogaus teisių aktyvistai ir Rusijos saugumo ekspertai įtaria, kad N. Estemirovos nužudymą pats asmeniškai užsakė būtent R. Kadyrovas. Jau anksčiau buvo nušauti keli Čečėnijos prezidento konkurentai, tarp jų ir buvęs Rusijos Dūmos narys Ruslanas Jamadajevas, kurį žudiko kulka pakirto 2008 metų rugsėjį Maskvoje.
R. Kadyrovas Čečėniją valdo tiek naudodamas stalinistinio tipo represijas, tiek vadovaudamasis kaukazietiškų vendetų tradicijomis. Per 2005 metais Kremliui palankiam laikraščiui „Komsomolskaja pravda“ duotą interviu, R. Kadyrovas prisipažino, kad vienas iš jo hobių yra „velnių žudymas“. Į pagalbą jis pasitelkia kraujo ištroškusius samdinius, kurie yra užtikrinti, kad nė vienas milicijos pareigūnas ar prokuroras, o galiausiai net pats Vladimiras Putinas, nedrįs jų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dėl to šiaurės Kaukazas tapo laukinių įstatymų valdomu regionu, o tai palaimino pats Kremlius. R. Kadyrovas tapo tikru žmogaus teisių aktyvistų košmaru.
Perspėjo atvirai
N. Estemirova buvo čečėno tėvo ir rusės motinos dukra. Neseniai ji kategoriškai pasmerkė R. Kadyrovo smogikų nuolatinę praktiką sudeginti namus šeimų, kurių nariai yra įtariami priklausą pogrindiniams separatistų judėjimams. N. Estemirova tarptautinei organizacijai „Human Rights Watch“ padėjo dokumentuoti 13 tokių atvejų. Ji taip pat tyrė ir atvejį, kai milicijos pareigūnas yra įtariamas nužudęs vieno kovotojo žmoną.
N. Estemirova buvo tikra rakštis Čečėnijos ir Rusijos valdžiai. R. Kadyrovui žmogaus teisių aktyvistė tebuvo provokatorė, priešė. Jis ėmėsi veiksmų prieš šią moterį ir pašalino ją iš Grozno „Piliečių tarybos“ pirmininkės pareigų. Jis viešai įžeidinėjo aktyvistę ir perspėjo ją nesiartinti prie Grozne esančių ministerijų ir kitų vyriausybinių pastatų. Vienas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pulkininkas „Spiegel Online“ teigė, kad „egzistuoja stiprus įtarimas, jog R. Kadyrovas ir jo bendrai suplanavo ir įvykdė N. Estemirovos žmogžudystę“. FST pareigūnas teigia, kad nusikaltimas labai primena „kadyrovcų“, R. Kadyrovui lojalių smogikų, veikimo bruožus.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas dalyvavo Miunchene vykusiame susitikime su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kai jam buvo pranešta apie žmogžudystę. Jis pagerbė N. Estemirovą ir pareiškė, kad ji atliko „labai naudingą darbą, nes kalbėjo tiesą“. D. Medvedevas taip pat įpareigojo vyriausiąjį prokurorą asmeniškai prižiūrėti vykdomą tyrimą.
Ar tokie D. Medvedevo žodžiai turės kokių nors pasekmių? Ar ši žmogžudystė vis dėlto bus ištirta?
Remdamiesi savo patirtimi, N. Estemirovos kolegos tuo labai abejoja. Laikraščio „Novaja Gazeta“ redaktorius Viačeslavas Izmailovas teigia: „Aš norėčiau, kad Rusijos tyrėjas iš Maskvos pradėtų tyrimą Čečėnijoje“. V. Izmailovas teigia, kad Maskvos tyrėjai puikiai žino, kad Kremlius remia R. Kadyrovą. Jis yra įsitikinęs, kad D. Medvedevo nurodymai bylą tiriantiems pareigūnams tėra fikcija. Redaktoriaus teigimu, R. Kadyrovas aplink save subūrė asmenis, kurie nežino nieko kito kaip tik žudymą. Ir šie asmenys jaučiasi saugūs. Tokią V. Izmailovo nuomonę paremia kai kurios D. Medvedevo pastabos, išsakytos per birželio 22 dieną vykusį susitikimą su R. Kadyrovu.
Per susitikimą Rusijos prezidentas, kuris pats anksčiau yra perspėjęs dėl „teisinio nihilizmo“ grėsmės šalyje, teigė R. Kadyrovui, kad jo kampanija prieš pogrindžio kovotojus „davė rezultatų“. Tuomet jis paragino R. Kadyrovą „tęsti šį darbą“.
Tą pačią dieną kaimyninėje Ingušijos respublikoje per bombos sprogimą buvo sunkiai sužeistas šios respublikos prezidentas Junusas Bek Jevkurovas. Jis vis dar yra gydomas Maskvos ligoninėje. D. Medvedevas patvirtino J. Bek Jevkurovą 2008 metų spalį ir taip vylėsi pradėti naują politikos kursą Kaukaze. Naujasis Ingušijos prezidentas, buvęs desantininkas, užmezgė dialogą su opozicija yra net žmogaus teisių aktyvistai nestokojo atsargaus optimizmo ir kalbėjo apie „atšilimą“.
J. Bek Jevkurovas, kaip buvo laukiama, turėjo tapti atsvara tironijai kaimyninėje Čečėnijoje, kur R. Kadyrovo taikomi „tradiciniai metodai“ nebuvo itin sėkmingi. R. Kadyrovas nesugebėjo sustabdyti srauto jaunuolių siekio prisijungti prie kalnuose veikiančių sukilėlių. Be to, jo valdymo metodai, tik padidino priešų skaičių.
Rusai itin akylai stebi R. Kadyrovą. Jo asmens sargybiniais dirba elitiniai kovotojai ir FST žvalgybos tarnybos. Jie saugo R. Kadyrovą, tačiau ir praneša Kremliui apie jo veiklos metodus. Apsauginiai pastebėjo, kad pastaruoju metu R. Kadyrovas tapo itin įžūlus ieškodamas naujų pajamų šaltinių. „R. Kadyrovas yra V. Putino iškelta rupūžė. V. Putinas gali jį lengvai uždusinti“ - teigė vienas FST generolas.
