marius dubnikovas

2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo agresiją Ukrainoje, o praėjus metams nuo karo pradžios Kremlius ir toliau agresyviai puola kaimyninę šalį nepaisant visų savo žmogiškųjų ir ekonominių nuostolių. Apie tai, kokios ekonominės būklės Rusija pasitinka antruosius karo metus, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.

Prognozuojama, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiemet gaus bene rekordinį pelną – vieną milijardą eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai lupikauja – ima didžiausias palūkanas Europoje, ir tokius pat didžiulius mokesčius už bankines paslaugas.

2022-aisiais Lietuvą krėtusi rekordinė infliacija, be perstojo kylančios maisto prekių, energetikos ir paslaugų kainos privertė ne vieną lietuvį galvoti apie diržų veržimąsi. Tačiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistas Nerijus Mačiulis prasitarė, kad diržus labiau traukėsi regionų gyventojai, o Vilniuje žmonės elgėsi kitaip, o kokios galimos recesijos pasekmės atsakė Marius Dubnikovas.

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl draudimo auginti kailinius žvėrelius. Tokios diskusijos vyksta kelis dešimtmečius Europoje ir yra labai daug praktikos, kai kur yra priimti sprendimai drausti, tačiau įgyvendinimo keliai yra skirtingi. Daugiausiai Lietuvoje tai aktualu audinių fermoms, kurios turi ilgametę praktiką ir yra retas verslas šalyje, kuris gali pasigirti geriausia produkcijos kokybe pasaulyje ir valdo apie 5–8 proc. pasaulio audinių rinkos.

Netylant gyventojų pasipiktinimui dėl antrosios pakopos pensijų fondų, apie galimybę atsisakyti kaupimo ar išsiimti sukauptus pinigus jau pradėjo kalbėti ir valdantieji. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad jos partija siūlys keisti pasipiktinimą keliančią tvarką. Įvairiems pasiūlymams pilantis kaip iš gausybės rago, ekonomistai įžvelgia riziką, kad keičiant sistemą lietuvių kišenės tik labiau nukentės. Neskubėdama, pasiramsčiuodama lazdele gatve žengia šiaulietė Zita.

Sausį elektra biržoje kainavo vos daugiau nei 10 centų, tad gruodį ilgalaikes sutartis pasirašę žmonės tiekėjams permoka dvigubai. Kodėl tiekėjai žmonėms elektrą pardavinėja brangiau nei biržoje, aiškino laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Lietuvoje milijonai gyventojų pastaruoju metu girdi ir stebi žinias, kad labai atpigo elektra ir jos kaina – vos per 20 centų. Dėl to visiems reikia labai džiaugtis ir reikalauti, kad tiekėjai atpigintų elektrą.

Žmonėms pykstant, kad antrosios pakopos pensijų fondai nuvertėjo, o ir savo pinigų atsiimti anksčiau laiko niekas neleidžia, apie pokyčius prabilo Lietuvos bankas. Tiesa, minėtų jautriausių klausimų bankas neliečia, siūlo tiek daug kartų neįtraukinėti žmonių į sistemą ir duoti poros mėnesių terminą iš kaupimo pasitraukti.

Lietuvoje dalis dirbančių ir netoli pensinio amžiaus esančių mūsų tautiečių ėmė piktintis II pakopos pensijų fondais ir abejoti jų nauda, nes praėjusiais metais visi papildomai kaupiantys pensijai prarado net 800 milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Žmonių sunešti šimtai milijonų išgaravo, nes esą buvo prasti metai.

Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs. Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2022 metais pradėjo veikti ilgametė akcizų politika, kuri realiai sumažino išgeriamo alkoholio kiekį, kuris suvartojamas per stipriuosius gėrimus. Apie 43 proc. viso alkoholio yra suvartojamas geriant stipriuosius gėrimus. Tai didelis skaičius, palyginti su Vakarų Europa, kur šis skaičius svyruoja apie 20 proc., tačiau jis palengva pradėjo mažėti, nes 2021 metais sudarė apie 45 proc.

Gyventojai masiškai atakuoja elektros pardavėjus ir reikalauja sumažinti elektros kainas. Nebeturėdami, kur trauktis, tiekėjai po truputį jas mažina. Tačiau, kad susimažintų elektros sąskaitas, gyventojai turi pasirašyti naujas sutartis, o dominuojančios rinkoje bendrovės „Ignitis“ elektroninė savitarna kaip tyčia nuo penktadienio užstrigo.

Lietuvoje daugėja bankrotų, per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau ekonomistai skuba gesinti aistras: esą vyksta natūrali įmonių kaita, o bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje vis dar pakankamai žemas. Pinigų trūksta ne tik daliai verslininkų, bet ir gyventojams, kurie beveik dvigubai dažniau gręžiasi į vartojimo kreditus, paskolas su didelėmis palūkanomis. Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį.

Kalėdinis pigių degalų festivalis baigėsi. Degalų kainos vėl kopia į viršų. Ypač tai jaučia dyzelinių automobilų vairuotojai. Litras dyzelino beveik 20 centų brangesnis už benziną. Dyzelino kainas dar labiau kaitina Europoje tvyranti įtampa ruošiantis atsisakyti rusiškų degalų. Ekspertai prognozuoja, kad jau po dviejų savaičių įsigaliojus embargui rusiškiems naftos produktams, dyzelino kaina dar labiau šoks į viršų. Benzinas ir dyzelinas degalinėse vėl brangsta.

Lietuvos gyventojams būstui bankai skolina brangiausiai visoje euro zonoje. Tokius duomenis skelbia Europos Centrinis Bankas. Komercinių bankų asociacija aiškina, neva Lietuva čia niekuo neišsiskiria, esą vakarų valstybių gyventojai tiesiog ilgesniam laikotarpiui fiksuoja palūkanas dėl to jos mažesnės nei Lietuvoje. Tiesa, dalis ekonomistų mano, kad Lietuvos bankai tiesiog naudojasi proga pasipelnyti ir priduria, kad Lietuvoje šiame sektoriuje trūksta konkurencijos.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų. Pensijų fondai stengiasi visais įmanomais būdais išsaugoti savo klientus, dėl to skuba raminti gyventojus.

Trečią mėnesį iš eilės mažėjanti infliacija pirmąjį šių metų ketvirtį gali sumažėti dar sparčiau, sako analitikai. Anot jų, dėl mažėjančių verslo išlaidų artimiausiu metu galima tikėtis ir mėnesio defliacijos. Vis dėlto kai kurie ekonomistai teigia, kad sausio infliacija dar gali nustebinti, nes kyla reguliuojamos elektros, gamtinių dujų, vandens kainos ir tai bendrą indeksą padidins maždaug 1 proc. punktu.  „Infliacija traukia rankinį stabdį, aišku, drąsu taip sakyti prie 21,7 proc.

Bankai per devynis mėnesius pernai uždirbo daugiau negu užpernai per visus metus, jų pelnas išsipūtė 40-čia procentų. Pelnai dar didės, nes už paskolas žmonės bankams jau moka papildomus šimtus eurų. Tačiau už terminuotus indėlius jie savo klientams temoka centus. Žmonės ir vartotojų atstovai piktinasi, kad bankai eilinį kartą elgiasi grobuoniškai ir gręžia žmonių pinigus. O didinti palūkanas už indėlius ragina ir Lietuvos bankas.

Nauji metai – naujos kainos. Lietuvoje toliau brangsta maistas. Lietuvos barai, kavinės, restoranai ragina gyventojus nenustebti išvydus nuo 5-ių iki 20 procentų pabrangusias picas, kebabus, alų. Pasak ekonomistų, kainos taip greitai baruose, restoranuose ir kitose maitinimo vietose nekiltų, jei nebūtų milžiniškos paklausos. Mat gyventojai noriai perka pačius brangius patiekalus, dėl to verslininkams nėra priežasčių nekelti kainų.

Naftos kainoms nukritus į prieš karą Ukrainoje buvusį lygį, BNS kalbinti ekspertai sako, kad kainos šiemet gali svyruoti, tačiau į karo pradžioje buvusias aukštumas sugrįžti neturėtų.   Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, nepaisant galimų svyravimų ilguoju laikotarpiu naftos kainos turėtų siekti 60-80 JAV dolerių už barelį.

Valdžia lengvina sąlygas savivaldybėms skolintis ir įsisavinti šimtus milijonų eurų europinės paramos. Merai jau svaičioja, kaip prisiskolinę statys naujus sporto centrus, baseinus, uostus, paplūdimius, pirks elektrinius autobusus. Ekspertai jau nerimauja, kad už skolintus pinigus savo miestelių gyventojams pristatę brangių projektų, savivaldybių vadovai skolas paliks mokėti gyventojams. Panašius perspėjimus jau žeria ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

Ką tik pasibaigę metai buvo pilni chaoso ir baimės – Rusijos Ukrainoje pradėtas karas nemažai ką pakeitė. Daugelis spėja, kad panašiai sunkūs metai gali būti ir šie. O štai lietuviai labiausiai baiminasi dėl vis dar kylančių kainų ir nustojusių augti atlyginimų. Šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – kaip išgyventi ateinantį sunkmetį? Savo nuomone laidoje dalinsis du ekonomistai – Nerijus Mačiulis ir Marius Dubnikovas.

Brangstant paskoloms, lietuviai įperka vis mažesnį būstą. Būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose nukrito į dešimtmečio žemumas. O nekilnojamojo turto rinką apima vis didesnis sąstingis. Tačiau ekspertai turi ir geresnių žinių – mažėjant paklausai ir pingant statybinėms medžiagoms, prognozuoja kitąmet būsto kainų kritimą, galimai net dešimtadaliu.

Už paskolas visi mokės dar daugiau. Europos Centrinis Bankas toliau didina palūkanų normą ir tai – ne riba. Kitąmet lietuviams per metus paskolos gali išbrangti ir keliais tūkstančiais eurų. O pelną iš to kraunasi bankai. Tiesa, dalis ekonomistų tvirtina, kad bankai žmones laiko tiesiog atpirkimo ožiais, esą Centrinis Bankas pats per pandemiją prispausdino daug pinigų, o dabar chaosą bando suvaldyti tuos pinigus gręždamas iš žmonių.

Įsigaliojant vis naujoms Vakarų sankcijoms rusiškai naftai ir degalams – liūdnos žinios dyzelino vartotojams. Nors rinkos ir degalinių švieslentės į naująsias sankcijas sureagavo ramiai, kai kurie ekspertai ragina neapsigauti. Esą Kinija dar gali pateikti siurprizų mažindama kovidinius ribojimus ir didindama naftos paklausą, o kartu ir kainas.

Pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“ – 60 JAV dolerių. Ekonomistai įvertino, kokią įtaką naujos sankcijos padarys Rusijos ekonomikai, taip pat ir tai, kaip gali pasikeisti degalų kainos.  Laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ finansų analitikas Marius Dubnikovas, vertindamas naujų sankcijų Rusijai į vedimą, tvirtino, kad Europa tokiu būdu siekia sukurti keletą skirtingų efektų.

Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė naujausią Nekilnojamojo turto įstatymo projektą. Juo siūloma apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą, kaip yra dabar. Pasak G. Skaistės, pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama.

Mažmeninės prekybos apyvartai per mėnesį smukus vienu procentu tai reiškia vartotojų elgsenos pokyčius, sako analitikai. Pasak jo, mažėjantis vartojimas, tikėtina, tęsis bent jau iki kitų metų pavasario.  Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad, nors ir nežymiai, žmonės peržiūri savo išlaidas, tačiau tai dar nėra reikšmingas pokytis.  „Matosi tam tikras susitraukimas, jis yra labai neženklus pagal tai, kaip buvo gąsdinamasi.

Elektros kainos biržoje smarkiai nukrito, tačiau Lietuvos elektros tiekėjai gyventojams jų mažinti neskuba. Net garantinis tiekimas per du mėnesius jau atpigo daugiau kaip perpus, tačiau nepriklausomi tiekėjai toliau tempia gumą ir gyventojams reikšmingai pigesnių planų nesiūlo. Kodėl? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Marius Dubnikovas ir Vidmantas Jankauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvai ir visai Europai kovojant su aukštomis kainomis už energiją, pinigines krapšto ne tik gyventojai, bet ir verslai. Visgi ekonomistas svarsto, kad valstybės užmojis aklai dalinti pinigus verslininkams, neįvertinant, ar jie bus pajėgūs išgelbėti savo įmones nuo bankroto, gali baigtis didžiulėmis išlaidomis, kurios galiausiai atsirems į kiekvieną mokesčių mokėtoją.

„TV Pagalbos“ žvaigždė Rūta Filejeva prieš keletą metų nusprendė įsigyti beveik 100 kvadratinių metrų kotedžą Vilniaus pakraštyje, nes keturių asmenų šeimai iki tol turėtas butas tapo per ankšta vieta gyventi. Bankas Rūtai naujam būstui paskolino 126 tūkstančius eurų, kuriuos moteris įsipareigojo išsimokėti per 30 metų. Moteris ramiai gyveno, mokėjo po 470 eurų per mėnesį ir prieš keletą dienų sužinojo nemalonią žinią. Dėl augančių palūkanų netrukus teks mokėti kone dvigubai.

Gyventojams ir verslui sukant galvą dėl išaugusių išlaidų, ekonomistas įvertino, kaip galėtų pasikeisti kainos už elektrą ir dujas netolimoje ateityje. Naujienų portalo tv3.lt laidoje apsilankęs ekonomistas Marius Dubnikovas, vertindamas dabartinius iššūkius energetikos srityje, išsakė prognozę, ar netolimoje ateityje elektra ir gamtinės dujos pigs. Taip pat ekonomistas užsiminė ir apie tai, ar gyventojams teks išgyventi dar vieną krizę.

Didelės elektros sąskaitos didina ir prekybininkų kaštus, kurie neatsiperka, nes žmonės pradeda pirkti vis mažiau. Dėl to dalis prekybininkų siūlo Seimui uždrausti didžiosioms parduotuvėms dirbti sekmadieniais. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad tai padėtų ir darbuotojams praleisti daugiau laiko su šeima, tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas laikosi nuomonės, jog kada dirbti ar nedirbti turėtų būti pačių parduotuvių reikalas.

Gruodį įsigalios rusiškos naftos embargas, kuris esą turėtų būti pats skaudžiausias smūgis Rusijos ekonomikai. Ekonomistas Marius Dubnikovas aiškino, kad tai labai paspartins pramonės revoliuciją. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistas aiškino, kad Rusija tikrai nuo to nukentės.

Spalį 2,1 procentinio punkto smukusią metinę infliaciją galima laikyti lūžiu, tačiau ji vis tiek yra labai didelė, sako ekonomistai. Pasak jų, statistikų paskelbtos išankstinės metinės infliacijos rodiklį lemia ir palyginamosios bazės efektas.  „Buvo lauka jau seniai, panašu, kad tas lūžis vyksta. Bet kokiu atveju 22 procentai yra labai didelis skaičius“, – penktadienį BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Dar vienas piniginių tuštėjimo metas – Europos Centrinis bankas vėl didins paskolų palūkanas. O tai reiškia, kad palūkanos greičiausiai pasieks du procentus, tokį skaičių jau perkopė ir palūkanas lemiantis „Euriboras“. Ekonomistai gerų žinių neturi – esą kitąmet palūkanos gali didėti net ir iki keturių procentų, o tai daliai žmonių būsto paskolas pabrangintų tūkstančiais eurų per metus. Išsigandę tautiečiai jau ima mažiau būsto paskolų.

Energetikos ministrai Liuksemburge tarėsi dėl elektros ir dujų kainų mažinimo, tačiau konkrečių sprendimų jiems pasiekti nepavyko. Esą Europos Komisija nespėjo pateikti žadėtų vertinimų dėl dujų kainų „lubų“ ir kitų mechanizmų, tad sprendimai įstrigo. O tuo pasinaudojusi Vokietija ir vėl bando įtikinti bendrijos šalis, kad kainų „lubų“ išvis nereikia.

Rusijai toliau šantažuojant Europą dėl dujų tiekimo, rinkoje tendencija keičiasi europiečių naudai – ekonomistai skelbia, kad pirmadienį dujų kainos smarkiai krito. Vienu metu jų kaina buvo netgi neigiama. Ekonomistas Marius Dubnikovas dar pirmadienį pasidalijo grafiku, iš kurio matosi, kad gamtinių dujų kainų kreivė smarkiai krito žemyn. „Smagi dujų rinka šiandien – testavo net 94 eurų už megavatvalandę“, – pirmadienį rašė ekonomistas.

Kitais metais Vyriausybė dosniai atsuks pagalbos kranelius, iš kurių net vienas milijardas bus išleistas elektros ir šildymo kainų kompensacijoms. Tačiau, nors parama rekordinė, ja patenkinti ne visi, nes vieni jos gaus labai daug, o kiti – vos kelis eurus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilniaus rajono gyventoja Ana savo trobelę kūrena malkomis, kurioms išleido net tūkstantį eurų – net tris savo pensijas. „Dar neužteks, teks vėliau pirkti briketus.

Šią savaitę Vilnius ir Kaunas pradėjo šildymo sezoną. Rekordinių šildymo sąskaitų laukiantys gyventojai jau nerimauja ir planuoja veržtis diržus, tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas ragina „nedaryti tragedijos“, nes išgyventi padės kylančios algos ir kompensacijos.

„Mes faktiškai metame iššūkį Norvegijai“, – išvydęs apgyvendinimo pasiūlymą namelyje miškų apsuptyje Lietuvoje už 260 eurų naujienų portalui tv3.lt kalbėjo žurnalistas, rašytojas Liudas Dapkus. Kelionių entuziastas palygino lapkričio savaitgalio apgyvendinimo kainas Balio saloje, Italijoje ir Lietuvoje. Skirtumai – pribloškiantys. Pabėgti iš miesto į atokų namelį už 260 eurų nakčiai dviem asmenims siūloma Rytų Lietuvoje.

Ar „skylėtas“ kitų metų valstybės biudžetas nuvarys Lietuvą į skolas? Tokį klausimą kelia opozicija, biudžeto projekto sulaukusi Seime. Valdančiuosius oponentai kaltina ir didžiulės skolos auginimu, ir rožinėmis svajonėmis apie būsimą ekonomikos augimą. Dalis politikų mano, kad Lietuva neišsisuks ir turės skolintis brangesnėmis palūkanomis. Apie raudonas linijas, kurių peržengti nevalia, kalba ir finansų ministrė. Visgi ekonomistai aiškina, kad politikai ginčijasi dėl to, ko patys nežino.

Vilnius ir Kaunas nuo pirmadienio pradeda šildymo sezoną, kiti miestai taip pat jau skuba tą daryti. Koks bus artėjantis šildymo sezonas? Kiek sąskaitos už šildymą paplonins gyventojų pinigines? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vis daugiau Lietuvos miestų skelbia apie šildymo sezono pradžią. Nors dalis gyventojų baiminasi, kad neišsimokės sąskaitų už šildymą, greitai šiltesniais namais galės džiaugtis ir kauniečiai, savo sprendimą netrukus žada skelbti ir Vilnius. O Prahoje Europos Sąjungos energetikos ministrai derasi, kaip atpiginti elektros energiją ir šilumą, sumažinti dujų kainą Europoje. Šiaulietė Liongina tvarko savo daugiabučio kiemą: nuo šaligatvio šluoja lapus.

Maisto produktų kainos nenustoja augti, o nuo naujųjų metų elektra ir dujos gyventojams toliau brangs.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Marius Dubnikovas atsakė, kaip vertinti siūlomą kitų metų biudžetą tokių prognozių akivaizdoje. Kiek infliacija dar gali kilti ir kodėl ji perkopė jau 24 proc.? Lengviau atsakyti, kodėl ji pakilo. Taip nutiko dėl to, nes rugpjūčio mėnesį mes turėjome aukščiausias elektros, dujų, žaliavų kainas – visos kortos buvo blogos.

Privačiuose pensijų fonduose kaupiantys lietuviai šiemet neteko pusės milijardo, mat pensijų fondai šiemet dirba į minusą. Gyventojai ir biudžetas toliau į juos perveda savo pinigus, tačiau sukaupto turto vertė mažėja. Fondų valdytojai dėl tokių prastų rezultatų kaltina karą Ukrainoje, visame pasaulyje prasidedančią ekonominę krizę ir sąmyšį.

Vyriausybė pagalbos planą verslui kurpia per lėtai ir smarkiai atsilieka nuo kitų šalių, kritikavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis buvo išsikvietęs ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, tačiau verslui dėl to aiškiau nepasidarė. Paramos planą ministrė ir toliau slepia po devyniais užraktais, tik užsimena, kad ieškos būdų įmonėms stabilizuoti elektros kainas. Nausėda įmonėms ragina skirti milijardą eurų.

Energetikos kainoms šovus į aukštumas, Europos valstybės vis dažniau nusprendžia tiesiog padalyti žmonėms pinigų – vienkartinių išmokų. Vokietijos valdžia žmonėms ketina skirti po 300 eurų, dalis prancūzų tikriausiai gaus po šimtą, o kaimynai latviai – po keliasdešimt eurų. Dar dosniau atverti skolintų biudžeto pinigų kapšą ragina ir Lietuvos opozicija, esą tai būtų efektyviau nei versti žmones stovėti eilėse dėl šildymo kompensacijų.

Nuo dujų priklausomas Lietuvos verslas neviltyje dėl gresiančių milijoninių sąskaitų. Verslininkai ragina Lietuvos valdžią kuo greičiau kurti planą, kaip padėti verslui išgyventi žiemą: mokėti kompensacijas, siūlyti paskolas, nes kitu atveju bendrovės pavasario gali ir nesulaukti. Ekonomistai perspėja: bendrovėms gali tekti stabdyti veiklą arba net skelbti bankrotus. Ministerijos gelbėjimosi rato verslui mesti neskuba.

Nepakeldamos rekordinių sąskaitų, dešimtis darbuotojų jau atleidžia ir didžiosios Lietuvos įmonės. „Rokiškio sūris“ išvis nutraukė gamybą Ukmergėje. Įmonės vadovas Dalius Trumpa rėžia kritiką Vyriausybei – esą jei verslas pagalbos nesulauks dabar, vėliau gali ir nebereikėti – įmonės tiesiog užsidarys. Premjerė Šimonytė kompensacijų planus aptarė su prezidentu Nausėda, tiesa, aiškumo mažai –  nuo visuomenės planus vis dar slepia.