marija gimbutienė

Paryžiuje įsikūrusioje Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) būstinėje ketvirtadienyje atidaryta lietuvių archeologės Marijos Gimbutienės šimtosioms gimimo metinėms paminėti skirta paroda.

Saulėtą, nors ir šaltą kovo 8-ją moterų rankose spalvingi tulpių žiedai, palydėti gražių žodžių. „Moteris – gyvybės ir dieviškosios dvasios nešėja“ sakė LR Seimo narys prof. Arimantas Dumčius Kauno Valstybiniame muzikiniame teatre vykusioje konferencijoje „Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis: moterų pasiekimus ir vizijos“. Tokios šventės proga dažniausiai gvildenamos temos apie lygias moterų ir vyrų galimybes, apie moterų diskriminaciją, patiriamą smurtą šeimoje.

V. Ciplijauskas priklauso kartai, išgyvenusiai Nepriklausomos Lietuvos kultūrinį pakilimą, sovietinę okupaciją, karą ir tremtį. Biografija Vytautas Ciplijauskas gimė 1927 m. vasario 2 d. Marijampolės apskrities Šunskų bažnytkaimyje. Tėvo broliai buvo inteligentai: vienas - kunigas, kitas - gydytojas. Tėvai turėjo keturiasdešimt trijų hektarų ūkį. Ciplijauskų šeimoje augo devyni vaikai - keturi broliai ir penkios seserys. Tėvas mirė būdamas 43 metų amžiaus.

Habemus papam (lot. "turime tėvą") sakoma, kai išrenkamas naujas popiežius. Habemus fatum - taip turėtume sakyti, Lietuvai (tiksliau, vos 51,71 proc. šalies rinkėjų, arba 1 483 222 žmonėms) išrinkus prezidente Dalią Grybauskaitę. Fatum - nes šis lotyniškas žodis reiškia likimą, arba dalią, iš kurios, pasak etimologų, kilo Dalios vardas. Drįstu paprieštarauti. Ne viskas čia taip paprasta. Dalia - vynas ar alyvmedžio šakelė? Jei manome, kad vardas Dalia - lietuviškas, teks nusivilti.

Ronis Vudas, Džimis Hendriksas, Deividas Gilmoras. Juos ir daugelį kitų legendinių gitaristų sieja tai, kad jie grojo mūsų tautiečio sukurtais instrumentais. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie mūsų šalies įvaizdį. Kuriamos naujos koncepcijos, prekės ženklai. Taip pat prisimenamos garsios asmenybės - ir istorinės, ir šiandienos - kurių gyslose teka lietuviškas kraujas.

Apie tai, ką veikia slavistai Lietuvių kalbos institute. Liepos 23 dieną „Lietuvos žinios“ išspausdino prof. habil. dr. Vytauto Vitkausko nuomonę apie Lietuvių kalbos institute (LKI) įsteigtą slavistų tyrėjų grupę. Profesorius pateikė skaitytojams net kelias tikrovės neatitinkančias šios grupės veiklos versijas, o laikraštis išplatino nepatikrintą informaciją.

Pirmadienį Lietuvos ambasadoje Londone įteiktos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaro regalijos vienam žymiausių šio laikmečio sociologų Zygmuntui Baumanui. Dėl VDU garbės daktaro vardo suteikimo VDU Senatas balsavo dar šių metų balandžio 18 dieną. Gegužės 16 d. prof. Z. Baumanas turėjo skaityti paskaitą Vytauto Didžiojo universitete, o gegužės 17 d. iškilmingame Senato posėdyje jam turėjo būti įteiktos VDU garbės daktaro regalijos.

Ką reiškia būti lietuviu? Prieš kokius dešimt metų nuoširdžiai nustebau gavęs pasaulinio garso JAV literatūrologo, šekspyrologo, „naujojo istorizmo“ pradininko Stepheno Greenblatto (Stiveno Grinblato) knygą su įrašu man, kuriame buvo parašyta „nuo vieno lietuvio kitam lietuviui“. Jau tada pažinojau S. Greenblattą, susirašinėjau su juo, žinojau, kad abu jo tėvai kilę iš Lietuvos ir kad jis pats puikiai išmano litvakų istoriją. Bet mane nustebino, kad jis save pavadino ne litvaku, o lietuviu.

Per vieną orų prognozę išgirdau didesnio dėmesio vertą frazę, maždaug tokią: „Oro temperatūra dieną, deja, dar ilgokai nesušils iki 0°C“. Vasario pradžioje, pačiu šalčiausiu žiemos metu, kai mūsų platumoje ir geografinėje padėtyje gerokai žemesnė už nulinę temperatūra turėtų būti visiškai normali. Taip, išlepino ir susilpnino mus tas visuotinis klimato atšilimas. Ir nedaug kas pasiilgsta tikros žiemos, tokios, kokia būdavo prieš dvidešimt, trisdešimt ar dar daugiau metų.

Daug šansų, išbandymų, iššūkių likimas suteikia Dariui Kuoliui. Visos jo užimtos pareigos liudija apie dalyvavimą prie pačių ištakų - pirmas Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos kultūros ir švietimo ministras, įtakingas naujai įkurto Atviros Lietuvos fondo žmogus, vienas svarbiausių Prezidento V.Adamkaus pirmos kadencijos patarėjų, dabar vėl netikėtas posūkis - D.Kuolys tapo naujai įkurto Pilietinės visuomenės instituto direktoriumi.

Ir lietuvių kalba išleista norvegų rašytojos Herbjorg Vassmo knyga susilaukė populiarios ekranizacijos “Aš Dina”, o dabar, Lietuvoje peršokusi kino teatrų tarpsnį, tapo prieinama tik namų kinui. Naujausieji Naujais reliatyviai vadinu paskutinių 3-4 metų kino produkciją. Ar tie filmai išliks žiūrovų sąmonėje ir kino istorijoje, dabar pasakyti dar niekas negali.