madeleine albright

Pasaulio diplomatijos bendruomenė trečiadienį reiškė pagarbą velionei Madeleine Albright – pirmajai moteriai, stovėjusiai prie JAV Valstybės departamento vairo, ir vienai įtakingiausių savo kartos valstybininkių, kuri mirė būdama 84 metų.   M. Albright, atvykusi į Jungtines Valstijas 11 metų amžiaus kaip politinė pabėgėlė, Amerikos diplomatijos vadove buvo paskirta prezidento pareigas einant Billui Clinton ir dirbo šiame poste 1997–2001 metais.

Mirė pirmoji moteris, tapusi JAV valstybės sekretore, Madeleine Albright. Moteriai buvo 84-eri. Apie jos mirtį paskelbė jos šeima. Pirmoji moteris, tapusi JAV sekretore Madeleine Albright buvo JAV politikė, diplomatė, pirmoji moteris tapusi JAV valstybės sekretore. Madeleine Albright gimė Prahoje žydų kilmės Čekoslovakijos diplomato, vėliau perėjusio į katalikybę, šeimoje.

NATO šalių susitikimo metu 1997-aisias, kuomet buvo sprendžiamas ir bendradarbiavimo su Rusija klausimas, vyko Kremliaus ir Baltųjų rūmų derybos. Jų metu nuskambėjo B. Jelcino noras „džentelmeniškai susitarti“, kad buvusios sovietinės respublikos „nebūtų kviečiamos į NATO“. Rusijos prezidentas džiaugėsi tuo, kad pavyko sutarti dėl bendrų principų.

Bataliono dydžio kovos dalinių dislokavimas Lenkijoje ir Baltijos šalyse bus posūkio taškas NATO istorijoje, pareiškė penktadienį buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright per NATO šalių vadovų susitikimą surengtame ekspertų forume „NATO taikos gynyboje: 2016 ir vėliau“ (NATO in Defence of Peace: 2016 and Beyond). „Bataliono (dydžio) kovos grupių dislokavimas Lenkijoje ir Baltijos šalyse bus reikšmingas posūkio taškas NATO istorijoje.

Po pirminių rinkimų Niujorko valstijoje ženkliai padidėjo tikimybė, kad Hillary Clinton ir Donaldas Trumpas bus savo partijų kandidatai į prezidentus. Clinton kandidatūra sukluptų tik tuo atveju, jei jai būtų pareikšti kaltinimai dėl aplaidumo dirbant su slapta informacija, kai savo namuose įsteigė nuosavą interneto serverį. Vargu, ar Teisingumo ministerija ryžtųsi imtis tokio žingsnio rinkimų kampanijos įkarštyje. Trumpo padėtis yra sudėtingesnė.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright interviu austrų laikraščiui „Die Presse“ pasakoja apie Rusijos grįžimą į politinę areną, ES susiskaldymą ir pasaulinės bendrijos silpnumą migracijos krizės fone. Pirmoji tokias aukštas pareigas JAV užėmusi moteris, kurios tikrasis vardas yra Marie Jana Korbelová, yra Antrojo pasaulinio karo metais į JAV emigravusio Čekoslovakijos diplomato duktė, tikriausiai, todėl ji turi tokią kategorišką poziciją pabėgėlių klausimais.

 Su buvusia JAV valstybės sekretore Madeleine Albright šeštadienį susitikęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikisi, kad ji rudenį atvyks į Vilnių dalyvauti Lietuvos diplomatinių santykių su Vakarais atkūrimo 25-mečio renginiuose. „Ji pasistengs atvykti į Lietuvą, jei leis jos įtemptas grafikas. Labai norime jos sulaukti rugsėjo viduryje, kai minėsime diplomatinių santykių atkūrimo su laisvuoju pasauliu 25-metį“, - BNS sakė L.Linkevičius telefonu iš Slovakijos.

Vašingtone su darbo vizitu viešinti Seimo Pirmininkė Irena Degutienė išgirdo „didžiausią susižavėjimą“ per du dešimtmečius įvykusiais pokyčiais Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione ir sužinojo, kad Lietuva yra labai artima Amerikai. Susižavėjimą pareiškusi buvusi JAV Valstybės sekretorė Madeleine Albright paragino vertinti Baltijos regiono, Vidurio ir Rytų Europos tautų istorinius laimėjimus, patvirtino planus atidaryti Demokratų partijai artimo analitinio instituto atstovybę Vilniuje.

Antradienį Seimo pirmininkė Irena Degutienė išvyks į JAV, kur su darbo vizitu viešės iki savaitės pabaigos. Seimo pirmininkė susitikimuose Vašingtone ir Čikagoje sieks JAV politinės ir diplomatinės paramos Lietuvai svarbiems projektams bei abipusiai naudingo glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo. I. Degutienė Vašingtone susitiks su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Johnu Boehneriu, Kongreso komitetų vadovais, senatoriais ir kongreso nariais, buvusia JAV valstybės sekretore Madeleine Albright.

Šiaurės Atlanto aljansas koreguoja savo strategiją. Prieš dvejus metus peržengęs 60-mečio slenkstį, jis naujam dešimtmečiui parengė programines nuostatas, kaip plėtosis ir kokią misiją vykdys ateityje. Svarbiausia jų tokia: NATO turi būti pasirengusi vykdyti karines intervencijas už savo ribų.

NATO turi būti pasirengęs vykdyti karines intervencijas už savo ribų, pirmadienį, pristatydami savo siūlomą naują aljanso strateginę koncepciją, pareiškė ekspertai, kuriems vadovauja buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright. Ekspertai siūlo, kad NATO karines pajėgas už savo ribų siųstų tuo atveju, kai reikia užkirsti kelią išpuoliui prieš aljanso teritoriją arba apsaugoti aljanso narių teises bei gyvybinius interesus.

Grupė ekspertų, kuriems vadovauja buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright, rengiasi pasiūlyti naują strategiją, kuria, jų manymu, NATO aljansas turėtų vadovautis ateityje. Kaip pagrindiniai NATO iššūkiai yra įvardijami karas Afganistane, santykiai su Rusija ir priešraketinė gynyba. Karas Afganistane aljanso gretose kelia daug nesutarimų.