Buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright interviu austrų laikraščiui „Die Presse“ pasakoja apie Rusijos grįžimą į politinę areną, ES susiskaldymą ir pasaulinės bendrijos silpnumą migracijos krizės fone. Pirmoji tokias aukštas pareigas JAV užėmusi moteris, kurios tikrasis vardas yra Marie Jana Korbelová, yra Antrojo pasaulinio karo metais į JAV emigravusio Čekoslovakijos diplomato duktė, tikriausiai, todėl ji turi tokią kategorišką poziciją pabėgėlių klausimais.
Viena žymiausių savo laikmečio pasaulio politikių politikių pažymėjo, kad Baltijos šalims iš tiesų yra dėl ko nerimauti stebinti tokią Rusijos politiką, o šios šalies prezidentą pavadino gudriu ir blogu žmogumi.
Ką veikia JT pabėgėlių reikalų komisaras?
„Mes turime save įsivaizduoti pabėgėlių vietoje ir suprasti, koks sunkus gali būti sprendimas palikti tėvynę ir trenktis kažkur, kur tave turėtų priimti su pagarba. Mes su jumis gyvename patogų gyvenimą – kodėl gi negalėtume padėti tiems žmonėms?“ – pradžioje interviu pažymi M. Albright.
Anot buvusios JAV Valstybės departamento vadovės, tarptautinė sistema demonstruoja silpnybę daugeliu aspektų. „Juk egzistuoja JT pabėgėlių reikalų komisaras, aš nesuprantu, kodėl neveikia tie mechanizmai, kurie turėtų padėti tokių krizių metu“, – piktinosi profesorė.
Didžiuojasi NATO plėtros įgyvendinimu
Paklausta, kas pasikeitė pasaulyje po jos pasitraukimo iš aktyviosios politikos 2001 metais, M. Albright atsakė: „90-ieji buvo įsimintinas periodas. Po Berlyno sienos griūties Centrinė Europa su euforija žvelgė į ateitį. Aš itin didžiuojuosi įvykusia NATO plėtra. Tuomet mums pasisekė pasinaudoti Vakarų galia ir padėti Balkanų šalims“.
JAV save laikė nepakeičiama nacija, kuri turi kurti gėrį įvairiuose pasaulio kampuose. „Nepakeičiama“ nereiškia, kad mes veikėme vieni. Šio vaidmens esmė yra ta, kad mūsų dalyvavimo reikėjo visame pasaulyje. Egzistuoja dvi tendencijos – su pozityviomis ir negatyviomis tendencijomis. Visų pirma, globalizacija leido mums sustiprinti mūsų ryšių, tačiau viena savaime ji yra bevertė. Ir todėl daugelis, pajutę, kad praranda savo identiškumą, pradėjo į ją kabintis: tai pasireiškė etniniame, religiniame ir nacionaliniame lygiuose. Ir tame nėra nieko baisaus – kol kaimyno nepaskelbia priešu. Nacionalizmas – ypač pavojinga jėga. Antra, naujų komunikacinių technologijų pasekmė yra ta, kad dingsta pasitikėjimas oficialiais institutais. Nacionalinės valdžios iš dalies nustoja funkcionavę, pažymi buvusi JAV užsienio politikos vadovė, kalbėdama apie ES viduje vyraujantį susiskaldymą nacionalizmo kai kuriose jos šalyse augimo fone.
M. Albright įžvelgia problemą ir vieningos finansų politikos nebuvime Europoje, kai ištikus ekonominėms problemoms kiekviena šalis bando suversti kaltę viena ant kitos.
Šiandien, M. Albright manymu, „JAV kaip pasaulio policininko klausimas“ turėtų būti taikomas šalies žmonėms, kurie turi suprasti, kad šalis negali sau leisti laikytis nuošalėje nuo to, kas vyksta pasaulyje. Kai George’as Bushas tapo prezidentu, jis norėjo daryti viską savaip – taip neretai nutinka keičiantis valdžiai JAV. Ir čia atsitiko 2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykiai. Ji „visa širdimi palaikė“ karą Afganistane – teroro aktai buvo suplanuoti iš ten. Todėl G. Busho vyriausybė forsavo operaciją Irake. Ir tai tapo didžiule katastrofa. Šiomis aplinkybėmis prezidentu tapo Barackas Obama – laimėjęs rinkimus pažadu pasitraukti iš Afganistano ir Irako. Amerikiečiai pavargo nuo karo. Todėl ir įgavo populiarumą idėja, kad kitos šalys turėtų daryti daugiau.
M. Albright apie RusijąInfographic
„Pasaulyje yra tokių problemų, kurių sprendimui reikia daugiau, negu vienos šalies pastangų, – konstatavo politikė. – JAV nenori būti pasaulio policininku – mes ne imperinė valstybė“.
M. Albright sutinka su teiginiu, kad Irako kampanija baigėsi nesėkme todėl, kad buvo blogai suplanuota. Libijoje buvo padaryta ta pati klaida. „Niekas nebuvo pasiruošęs operacijos pasekmėms“, – pažymėjo ji, kalbėdama apie skubotai priimtus sprendimus.
Rusija – šalis, kuri provokuoja, kad paskui galėtų jaustis įsižeidusi
Komentuodama Rusijos reakciją į JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos poziciją dėl Libijos, M. Albright teigė: „Man jau pabodo, kad Rusija visada bando surasti pasiteisinimą. Rusija – tai šalis, kuri provokuoja, kad paskui galėtų jaustis įsižeidusi. Rusija praėjo identifikacijos krizę. Niekada nepamiršiu, kaip sykį 90-aisiais (M. Albright vizito į Rusiją metu) vienas žmogus man pasakė: „mes buvome „supervalstybe“, o dabar mes Bangladešas su raketomis“. Vladimiras Putinas pasinaudojo šia situacija ir paskelbė apie savo ketinimus grąžinti šaliai buvusią didybę.
„Putinas gudrus, tačiau iš tiesų blogas žmogus. Jis, KGB karininkas, nori viską kontroliuoti ir mano, kad visi kažką rezga prieš Rusiją. Taip nėra. Putino rankose – prastos kortos kuriomis jis puikiai žaidžia. Aš manau, kad jo tikslas yra ES pagrindų pakirtimas ir jos griūtis. Jis norėtų išstumti NATO iš savo įtakos zonų“, – pažymėjo buvusi Valstybės departamento vadovė.
Baltijos šalių baimės – pagrįstos
Baltijos šalių baimes dėl V. Putino veiksmų M. Albright pavadino pateisinamomis: „Visų pirma, tai susiję su asimetrinių karo veiksmų metodais, kuriuos naudoja rusai“.
Politikė taip pat mano, kad V. Putinui buvo negalima leisti iki galo „užbaigti“ Krymo aneksijos.
Kremliaus politikos ekonominę sėkmę XXI a. pirmąjį dešimtmetį ji paaiškino išskirtinai aukštos naftos kainos efektu.
Kalbėdama apie Siriją, politikė teigė, kad „Rusijos tikslas buvo nukreipti dėmesį nuo Ukrainos ir sustiprinti savo įtaką Artimuosiuose Rytuose. Kalbama būtent apie valdžios demonstravimą. Tačiau ji norėtų pabrėžti: JAV neturi problemų su Rusija – kol ši nenusprendžia okupuoti kitų valstybių“.
