m. le

Prieš 20 metų Rusijoje į valdžią atėjo Vladimiras Putinas. Nuo tol jis vadovauja šiai šaliai nuolat demonstruodamas didžiules ambicijas. Tiesa, susimokėti už tai skaudžią kainą tenka jos gyventojams. Vladimirą Putiną prieš 20 metų B. Jelcinas pristatė kaip Rusijai būtinų reformų garantą. Jau po pirmųjų kelių valdymo metų reformų ir valdžios uzurpavimo santykis pradėjo stipriai keistis pirmųjų nenaudai.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen ketvirtadienį išreiškė pasipiktinimą dėl teismo jai skirtos psichiatrinės ekspertizės už tai, kad viename socialiniame tinkle paskelbė kelias džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ įvykdytų nužudymų nuotraukas. Šias šiurpias nuotraukas tinkle „Twitter“ ji paskelbė 2015 metų gegužę, praėjus kelioms savaitėms po to, kai per IS džihadistų atakas Paryžiuje žuvo 130 žmonių.

Prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen (Marin Le Pen) ketvirtadienį buvo pateikti kaltinimai dėl socialiniame tinkle „Twitter“ politikės paskelbtų džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) padarytų žiaurių nusikaltimų nuotraukų, pranešė prokurorai. Kaltinimus M. Le Pen pateikė teisėjas iš Nantero miesto, esančio netoli Paryžiaus. Lapkritį Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja panaikino kraštutinių dešiniųjų lyderės teisinę neliečiamybę.

Praėjusią savaitę JAV nacionalinė žvalgyba įvardijo Rusijos strateginius tikslus Ukrainoje. Paviešintoje ataskaitoje yra kalbama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tikriausiai, toliau tęs Kijevo spaudimą, įskaitant ir Donbaso smogikus. Pasak leidinyje „Apostrofa“ cituojamo rusų politologo Dmitrijaus Oreškino, Kremlius jau pralaimėjo Ukrainoje, ir šiuo metu yra atsidūręs sudėtingoje situacijoje.

Visiška Emmanuelio Macrono pergalė sekmadienio rinkimuose daugeliui tapo Rusijos pralaimėjimo simboliu, kurios kišimasis į kelis prieš tai Vakaruose vykusius rinkimus rodė niūrią ES ir demokratijos visame pasaulyje ateitį, rašoma „The Daily Beast“. Tačiau kai kurie nerimąstingi požymiai leidžia teigti, kad Rusijos kova dėl įtakos artimiausiu metu nesibaigs ir visa tai dar turi perspektyvų tęstis ne tik Prancūzijoje, tačiau ir visuose Vakaruose.

Hillary Clinton dalį kaltės, kodėl ji patyrė pralaimėjimą, perkelia ant „rusų Wikileaks“, kuris „pasėjo abejonę“ jos potencialių šalininkų protuose ir „išgąsdino juos“. Tačiau tas pats ginklų arsenalas – internetiniai botai, „fake news“ ir programišių išpuoliai – buvo panaudoti ir prieš Emmanuelį Macroną, o jis vis tiek nugalėjo prezidento rinkimuose, surinkęs du trečdalius rinkėjų, rašoma „Bloomberg“. Balandžio pabaigoje atlikto Oksfordo universiteto ekspertų tyrimo rezultatai atskleidė, kad „ž...

Sekmadienį Prancūzija pirmoji iš didžiųjų Vakarų valstybių atmetė tradicinių, centro dešiniųjų ar kairiųjų partijų, kurios dominavo Europos politikoje po Antrojo pasaulinio karo, atstovus. Nei Emmanuelis Macronas, nei Marine Le Pen – du kandidatai, laimėję pirmąjį balsavimo turą Prancūzijos prezidento rinkimuose, – nėra siejami su senosiomis kairės ar dešinės partijomis.

Kraštutinių dešiniųjų partijų Europoje ekspertas Antonas Šechovcovas Prancūzų leidiniui „Le Monde“ pasakojo, kad europiečių ultranacionalistinių partijų, tokių kaip „Nacionalinis frontas“ Prancūzijoje, patriotizmas yra tik masalas, nes iš tiesų jos visos paklūsta Kremliui. Belgijos neofašistų 80-ųjų epochos ideologas Jeanas-Françoisas Thiriartas siūlė įkurti eurosovietinę imperiją – fašistinę-komunistinę supervalstybę nuo Vladivostoko iki Dublino.

2016-ieji jau pribloškė tikinčiuosius amžinai stabilia pasaulio santvarkos idėja – „babyboomerių“ kartos britai nubalsavo už „Brexit“, analogiškai JAV rinkėjai pasirinko valdančiuosius ir privilegijuotuosius pažaboti pažadėjusį politikos išsišokėlį Donaldą Trumpą. Iššūkiai ir alternatyvų paieškos Tačiau šie metai žada ne ką mažiau galimų sukrėtimų – rinkimai vyks nuo pabėgėlių antplūdžio kenčiančios Europos „širdyje“, šalyse, kurių išbalansavimas galėtų pakirsti visos ES ateitį.

Kalbėti apie Europos Sąjungos (ir plačiau – Europos) krizę yra madinga. Senąjį žemyną yra apnikusios kelios rimtos krizės, kurios gali tapti Europos saulėlydžio priežastimi. Viena vertus, ES sunkiai sekasi spręsti pabėgėlių krizę, dėl kurios stiprėja paprastų ES gyventojų nepasitenkinimas. Kita vertus, Europa išgyvena ir geopolitinio nestabilumo laikotarpį, aštrinamą agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą ir Maskvos polinkio į konfrontaciją su Vakarais.

Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC paskelbė, kad buvęs televizijos serialo „Draugai“ žvaigždė Mattas LeBlancas pasirašė kontraktą du sezonus vesti populiarią laidą apie automobilius „Aukščiausia pavara“.  Transliuotojas pirmadienį paskelbė, kad M. LeBlancas ves laidą, kai 2017-aisiais bus rodomas jos 24-asis sezonas. M. LeBlancas buvo vienas iš dviejų vedėjų, kai „Aukščiausia pavara“ gegužės mėnesį buvo atnaujinta, pasitraukus senajai jos vedėjų komandai.

Viename viešame ekspertų susitikime prieš kelis metus iš tuo metu pagrindinės „Ukrainos politikos specialistės“ T. Guzenskovos, įgavusios skandalingą žinomumą po šių eilučių autoriaus publikacijos „Nesėkmės anatomija“, nuskambėjo tokia tezė: „jūs netgi neįsivaizduojate, ką mes (Rusija) galime padaryti, siekiant išsaugoti savo pozicijas Ukrainoje. Iš tiesų niekas tyliame Rusijos strateginių tyrimų instituto kambaryje negalėjo įsivaizduoti, ko jie galėtų imtis.

Prancūzijos proputiniški nacionalistai – „Nacionalinis frontas“, vadovaujami Marine Le Pen, kiek netikėtai pralaimėjo regioninius rinkimus. Prieš savaitę vykusio pirmojo turo metu, dėl migrantų krizės ir teroro išpuolių, neregėtų populiarumo aukštumų sulaukęs „Nacionalinis frontas“ buvo laimėjęs šešiuose regionuose. Antrajame partija patyrė visišką fiasko ir nesugebėjo laimėti nė viename jų.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partietis ir buvęs jos vyriausybės ministras mano, kad Vladimiras Putinas gali prisidėti prie Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kad šią susilpnintų.

Prancūzijos ir kitų šalių žiniasklaidos priemonės sužinojo apie Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ lyderės vizitą į Maskvą, pranešama „Le Figaro“. Spaudos atstovai pačiame M. Le Pen ir Rusijos valdžios susitikime dalyvavo tik pačioje jo pradžioje, vėliau derybos vyko už uždarų durų. Tačiau labiausiai prancūzų žurnalistus stebina pačios kelionės, apie kurią spauda sužinojo paskutinę akimirką, slaptumas.

Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ frakcija, kuriai vadovauja Marine Le Pen gavo pinigų iš Maskvos už prorusiškos politikos palaikymą. Pavyzdžiui, Kremlius ją apdovanojo už Krymo pusiasalio aneksiją. Apie tai rašo prancūzų „Le Monde“, kurie remiasi savaitgalį paviešintais dviejų Kremliaus valdininkų SMS susirašinėjimo žinutėmis, kuriuos publikavo „Anonymous International“ programišiai.

Rusijos įvaizdis Vakarų pasaulyje itin prastas. Teigiama, kad ši šalis dabar neturi draugų susivienijusioje Europoje, tačiau yra ne visai taip. Europos Sąjungoje egzistuoja tiek atskiri politikai, tiek atskiros politinės jėgos, kurioms imponuoja V. Putino Rusijos ryžtingumas, agresyvumas bei antiamerikietiškumas. Maskva irgi rodo šioms jėgoms dėmesį, vertindama jas kaip galimas savo agentes Europos širdyje. Europos „disidentai“ Putino draugus galima suskirstyti į kelias kategorijas.