m. golovatovas

Sausio 13-osios byloje už akių dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiamas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas sako, kad sovietų armijos daliniai tuo metu į Lietuvą atvyko prezidento Michailo Gorbačiovo nurodymu. Šis aukštas karininkas 1991 metų sausio 11-13 dienomis vadovavo „Alfa“ grupei, ji šturmavo Vilniaus televizijos bokštą ir radijo ir televizijos pastatus Vilniuje.

Praėjusią savaitę per „Pervij Baltijskij“ televizijos kanalą (PB) transliuota laida apie sausio 13-osios įvykius, kuri turėjo akivaizdžiai propagandinį atspalvį, sukėlė daugybės žmonių pasipiktinimą. Pirmadienį Seimo narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (LRTK) su prašymu sustabdyti PB kanalo transliavimą Lietuvoje. Pirmadienio vakarą„Cgates“ vadovas Paulius Dambrauskas 15min.

Maskvoje gyvenantis dabartinis Rusijos Slidininkų federacijos prezidentas Michailas Golovatovas nutarė pasamdyti du sostinės advokatus, kurie kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu susipažinti su byla bei jų ginamajam pateiktais įtarimais. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Irmantas Mikelionis portalui Balsas.lt sakė, kad M. Golovatovui įtarimai jau pateikti už akių dar vykdant Europos arešto orderį.

Sausio 13-oji pažymėta krauju, bet ši Laisvės gynėjų diena yra mūsų tautos moralinės pergalės ir laisvės įprasminimo diena. Turėtume suvokti: laisvėje gimęs jau nevergaus. Laisvė yra tikrasis tautos laimės ir gerovės šaltinis, o jos netektis – galimybės augti, tobulėti praradimas. Vargu ar kuris mūsų norėtų būti vergu, nes tai žemina bei menkina valią ir dvasią. Mums laisvė kainavo brangiai: ji pažymėta krauju ir išpirkta Lietuvos žmonių gyvybėmis.

Rusija atmetė Lietuvos prašymą dėl M. Gorbačiovo apklausos. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į kitus šaltinius, rusai tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ET konvencijoje nurodoma, jog toks teisinės pagalbos prašymas gali būti atmestas esant pavojui, kad prašymas gali pakenkti šalies, gavusios prašymą, vidaus gyvenimui, suverenitetui ir t.t. Asmeninė M. Gorbačiovo kaltė prisidėjus prie civilių žudynių nėra įrodyta. Lietuva jį norėjo apklausti kaip liudytoją.

Europą neseniai sudrebino tarptautinis skandalas, į vieną politinį ir teisinį rezginį įpainiojęs Sovietų Sąjungos karininką Michailą Golovatovą, Austrijos teisėsaugą, Lietuvos institucijas ir Europos sąjungos vienybę bei autoritetą. Įvykis sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio ir įvairių nuomonių. Mes nusprendėme sužinoti, kaip šį skandalą vertina du skirtingų sričių mokslininkai, kilę iš postsovietinių šalių ir įgiję išsilavinimą Vakarų Europos universitetuose.

Darbo grupė, tirianti Sausio 13-osios bylos įtariamojo Michailo Golovatovo neperdavimo Lietuvai aplinkybes, susitiks antrą kartą. Toks susitikimas ketvirtadienį vyks Austrijos sostinėje Vienoje. Dvišaliame susitikime bus siekiama galutinai išsiaiškinti M. Golovatovo sulaikymo ir sprendimo neperduoti Lietuvai priėmimo faktines aplinkybes bei pateikti šio incidento teisinius įvertinimus.

Įvykiai Austrijoje dėl įtariamojo Sausio 13–osios byloje Michailo Golovatovo sulaikymo įrodė, jog Lietuvoje teisinė sistema nėra tobula. Lietuvos generalinės prokuratūros duomenimis, pernai išduotas 291 Europos arešto orderis (EAO), tačiau tenkinta tik 138. Panaši padėtis ir ankstesniais metais: 2009 m. – išduota 211, tenkinta – 108; 2008 m. –  atitinkamai 248 ir 119;   2007 m. – 225 ir 117;   2006 m. – 388 ir 62;  2005 m. – 433 ir 68. Visi EAO, anot Generalinės...

Rusija tvirtai pasiryžusi ginti savo piliečių užsienyje interesus ir saugumą, tuo labiau tais atvejais, kai užsienio valstybės valdžios veiksmai jų atžvilgiu yra nepagrįsti. Tai pareiškė RF prezidento spaudos sekretorė Natalija Timakova, komentuodama „Alfos“ dalinio veteranų asociacijos atvirą laišką valstybės vadovui dėl incidento su buvusiu grupės vadu Michailu Golovatovu, kurį Lietuva įtaria dalyvavus Vilniaus įvykiuose 1991 metų sausį.

Rusija tvirtai pasiryžusi ginti savo piliečių užsienyje interesus ir saugumą, tuo labiau tais atvejais, kai užsienio valstybės valdžios veiksmai jų atžvilgiu yra nepagrįsti. Tai pareiškė RF prezidento spaudos sekretorė Natalija Timakova, komentuodama „Alfos“ dalinio veteranų asociacijos atvirą laišką valstybės vadovui dėl incidento su buvusiu grupės vadu Michailu Golovatovu, kurį Lietuva įtaria dalyvavus Vilniaus įvykiuose 1991 metų sausį.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis tikėtųsi Austrijos atsiprašymo dėl įtariamojo Sausio 13-osios įvykiuose Michailo Golovatovo paleidimo, jeigu teisininkų grupė nepateiks įtikinamų paaiškinimų, kodėl jis nebuvo perduotas Lietuvai. „Jeigu bus (dvišalės darbo grupės - ELTA) išvados, kokios aš įsivaizduoju turėtų būti, po to turėtų eiti atsiprašymas. (...) Natūralu, jeigu žmogus suklysta, tai jis atsiprašo. Tai yra taip paprasta suvokti.

Lietuvos ir Austrijos ekspertų darbo grupė, tirianti Michailo Golovatovo neperdavimo Lietuvai aplinkybes, kitą savaitę dirbs Austrijoje. Lietuvos teisininkai tikisi apklausti ne tik pareigūnus, bet ir neoficialią įvykio versiją pateikiančius austrų politikus, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Kol buvęs KGB pulkininkas, Sausio 13-osios bylos įtariamasis, nusikaltimais žmogiškumui kaltinamas M. Golovatovas ilsisi Maskvoje ir dalija interviu, Lietuvoje tęsiasi protestai prieš Austrijos spr...

Suomijos ambasada Maskvoje panaikino Šengeno vizą, išduotą buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui. Apie tai skelbiama Suomijos užsienio reikalų ministerijos svetainėje, kuria remiasi „Lenta.ru“. Atitinkamą sprendimą Suomija esą priėmė po to, kai sužinojo, kad Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderį sulaikyti M. Golovatovą. Šengeno viza buvusiam „Alfa“ būrio vadui buvo išduota 2009-aisiais.

Buvęs grupės „Alfa“ pulkininkas Michailas Golovatovas, kuris praėjusią savaitę Lietuvos prašymu buvo sulaikytas Vienoje, davė išskirtinį interviu „RIA Novosti“ korespondentui. Buvęs KGB darbuotojas papasakojo apie savo sulaikymo aplinkybes ir sugrįžimą į Maskvą. Kai kurios detalės, kurias papasakojo M. Golovatovas, iki šiandien nebuvo žinomos plačiai visuomenei.

Europos komisarė teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės reikalams Viviane Reding mano, jog Austrijos valdžia turėjo teisę paleisti Vienoje sulaikytą buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. „Tai dvišalė problema. Teisiniu požoūriu Austrija neprivalėjo laikytis Europos arešto orderio - čia viskas aišku.

Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Laima Čekelienė antradienį Eurojusto kolegijos posėdžio metu įregistravo bylą prieš Austrijos Respubliką. Tuo siekiama išsiaiškinti Rusijos piliečio Michailo Golovatovo sulaikymo ir jo paleidimo aplinkybes bei teisinius pagrindus.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, komentuodamas tai, kad nepaisant Europos arešto orderio, Austrija paleido vieną pagrindinių įtariamųjų Sausio 13-osios byloje – buvusį KGB karininką M Golovatovą, „Balsas.lt“ sakė abejojantis, kad panašiai kaip su Lietuva galėjotų būti pasielgta kurios nors didesnės ar stipresnės valstybės atžvilgiu. „Aš neįsivaizduoju, kad pavyzdžiui, R. Mladičiaus atveju taip galėtų įvykti.

KGB pulkininko Michailo Golovatovo bendradarbiai, karinio dalinio „Alfa“ veteranai, sužinoję Austrijos teismo sprendimą, negalėjo nuslėpti savo džiaugsmo, rašo „Novyje Izvestija“ („NI“). „Riestainio skylę jie gaus, o ne Golovatovą“, – savo tinklaraštyje parašė Tarptautinės veteranų asociacijos antiteroro padalinio „Alfa“ viceprezidentas Aleksėjus Filatovas. „NI“ jis pranešė, kad artimiausiomis dienomis asociacijos taryboje jie aptars klausimą apie teismą Austrijoje.

Penktadienį Austrijoje sulaikytas grupės „Alfa“ vadas šeštadienį grįžo į Rusiją. Lietuvos kaltinimą dėl 1991 m. Vilniaus šturmo Viena pripažino neteisėtu, trimituoja rusiška spauda. Praėjus kelioms valandoms po sulaikymo Austrijos teismas atsisakė išduoti M. Golovatovą.