Darbo grupė, tirianti Sausio 13-osios bylos įtariamojo Michailo Golovatovo neperdavimo Lietuvai aplinkybes, susitiks antrą kartą. Toks susitikimas ketvirtadienį vyks Austrijos sostinėje Vienoje.
Dvišaliame susitikime bus siekiama galutinai išsiaiškinti M. Golovatovo sulaikymo ir sprendimo neperduoti Lietuvai priėmimo faktines aplinkybes bei pateikti šio incidento teisinius įvertinimus.
Rugpjūčio pradžioje vykusio pirmojo darbo grupės susitikimo metu suspėta aptarti tik dalį visų aplinkybių, be to, austrai atsakė ne į visus lietuvių pateiktus klausimus, todėl darbas tęsiamas.
„Turime tinkamai įvertinti visus šios situacijos aspektus, tiek teisinius, tiek politinius, kad nusikaltimais įtariami asmenys neturėtų jokių galimybių slėptis nuo teisingumo vieningos Europos erdvėje. Atitinkamai turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl Europos Sąjungos (ES) teisėje numatytos išlygos netaikyti Europos arešto orderio nusikaltimams, padarytiems iki 2002 metų, tinkamumo“, - sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
ES lygiu nagrinėti šį klausimą Europos Komisijos narė Vivijana Reding (Viviane Reding) paprašė Europos Tarybos pirmininkui Kšištofui Kviatkovskui (Krzysztof Kwiatkowski) adresuotame laiške, kuris buvo persiųstas ir mūsų šalies bei Austrijos teisingumo ministrams.
Šiuos klausimus V. Reding prašo svarstyti kitą mėnesį vyksiančiame Europos Tarybos posėdyje. Jų nagrinėjimui bus svarbios ir dvišalės Austrijos bei Lietuvos darbo grupės išvados.
Darbo grupėje dirba Lietuvos ir Austrijos prokuratūros bei Teisingumo ministerijų atstovai, Europos Komisijos bei Europos Tarybos atstovai.
ELTA primena, kad šių metų liepos 14-ąją pagal 2010 metų spalio 18 dieną Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį Vienos oro uoste buvo sulaikytas KGB specialiosios paskirties būrio „Alfa“ vadas, Rusijos pilietis M. Golovatovas.
Lietuvoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 1991 metų sausio 11, 12 ir 13 dienomis KGB ginkluotas specialiosios paskirties būrys „Alfa“ puolė Lietuvos valstybinę įmonę „Spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą, Lietuvos radijo ir televizijos centrą - Televizijos bokštą. Žuvo 14 žmonių, daugiau nei 600 buvo sužeisti.
Nors per 24 valandas Austrijos teisingumo ministerijai buvo nusiųsta visa prašoma informacija, liepos 15-ąją M. Golovatovas buvo paleistas.
Toks Vienos poelgis sukėlė pasipiktinimą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Lietuvos ir Latvijos diplomatinės tarnybos reagavo notomis. Lietuvai politinį palaikymą pareiškė ir Europos Sąjungai pirmininkaujanti Lenkija.
Po kilusio skandalo buvo sudaryta Lietuvos ir Austrijos ekspertų darbo grupė, kuriai pavesta ištirti visas faktines aplinkybes dėl M. Golovatovo paleidimo incidento.
