lucas

Kad ir kas nutiks mūšio lauke artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais, aišku, kad Rusijai nepavyko pasiekti pagrindinio savo karo tikslo – sugniuždyti Ukrainą ir priversti ją geopolitiškai vergauti. Tačiau klausimas, ar, kai kovos liausis, už ukrainiečių pasiaukojimą bus atlyginta jų trokštamais saugumu, klestėjimu ir laisve, vis dar atviras. Yra du pavojai. Vienas – būsima Rusijos agresija.

Betarpiška kaltė už Ukrainą apėmusią katastrofą tenka nusikalstamam Kremliaus režimui ir jo svaičiojančiam bei kerštingam lyderiui – Vladimirui Putinui. Tačiau gilesnė atsakomybė tenka šalims, kurios yra daug kartų didesnės, turtingesnės ir galingesnės negu Rusija. Jos galėjo šią katastrofą užgniaužti arba ją atgrasyti, bet to nepadarė.

Rusija laimi – iš dalies dėl savo pačios privalumų, bet daugiausiai – dėl mūsų silpnumo. Ant kortos pastatyta ne vien Ukrainos ateitis, bet ir mūsiškė. Štai ko dauguma Vakarų lyderių neįstengia suvokti, didėjant statymams šioje bauginamoje viduržiemio geopolitinio pokerio partijoje. Jeigu gruodžio 17-ąją Rusijos paskelbtas Rusijos reikalavimų sąrašas būtų priimtas, tai sugriautų NATO ir užbaigtų Jungtinių Valstijų kaip Europos saugumo garantės vaidmenį.

Ar jums teko skaityti, kaip Rusija mėgina spausti Holivudą? Ar teko girdėti, kad koks nors scenarijus, kritikuojantis Vladimirą Putiną, nebūtų pasiekęs kino studijos? Arba kad koks nors aktorius, viešai sukritikavęs Kremlių, būtų pasmerkęs save faktinei bedarbystei? Ne, tokių dalykų jums girdėti neteko – nes pati mintis, kad Rusija galėtų surengti sėkmingą įtakos operaciją JAV kino pramonės širdyje, atrodo verta pajuokos.

Prisimenat „žaliuosius žmogeliukus“? Šios nereguliariosios pajėgos be atpažinimo ženklų tapo Kremliaus užmojų Ukrainoje priešakine linija. Dirbtinai kurstomo chaoso sąlygomis jie atrodė nesustabdomi. Dabar jie atrodo atgyvena. Gerai valdoma šalis pajėgi tokius įsibrovėlius blokuoti, sekti, suimti ir (jei būtina) – į juos šaudyti. Šio dešimtmečio grėsmės – daug didesnės, susijusios su elektronais, o ne atomu, smegenų pajėgumu, o ne šiurkščia jėga.

Rusija paskelbė leisianti fejerverkus, kad paminėtų septyniolikos Rytų Europos sostinių „išvadavimo“ 1944–1945 metais 75-ąsias metines. Diplomatiniai fejerverkai – ne mažiau įspūdingi. Visų Baltijos šalių užsienio reikalų ministerijos iškvietė Rusijos ambasadorius, kad pareikštų jiems protestą. Nacių valdymo pabaiga Baltijos šalyse žymėjo prasidedančią kitą okupaciją, ir ji truko dešimteriopai ilgiau, be to, kai kuriais atžvilgiais jos žala buvo daug didesnė. Kitų šalių patirtis – panaši.

2014-ųjų rugsėjį buvau pakviestas į JK Bendruomenių Rūmų užsienio reikalų komitetą. Jo nariams pateikiau ne vien savo liudijimą, bet ir lenkiškų obuolių bei lietuviško sūrio. Rusija buvo ką tik įvedusi sankcijas maisto produktų iš Europos importui. Lenkijos obuolių augintojai, apie pusę savo produkcijos eksportuodavę į Rusiją, patyrė ypač skaudų smūgį – kaip ir Lietuvos pieno pramonė.

Ronaldas Reaganas buvo teisus, kalbėdamas apie „blogio imperiją“. Anuomet, 1983-aisiais, politkorektiški veikėjai šiurpdavo dėl, anot jų, JAV prezidento smarkiai sutirštintų spalvų. Tais laikais, kaip ir dabar, antiimperializmas pasižymėjo keista ypatybe: esą kapitalistinių imperijų aukos nusipelno daugiau užuojautos negu patiriantieji komunistų priespaudą.

Praėjus dešimtmečiui nuo „Rytų partnerystės“ projekto įkūrimo, dėl ko galėtume švęsti? Armėnijoje stebima kukli, vidaus pastangomis pasiekta pažanga; Azerbaidžanas ir Baltarusija tebėra autokratijos; Gruzija žengia atgal; Moldova išlieka silpna. Ukrainai, palyginus su jos sunkia padėtimi 2009-aisiais, sekasi gerai, bet ji sumokėjo baisią kainą krauju ir kančiomis. Taigi, ši sukaktis turėtų būti metas blaiviai apmąstyti, o ne save sveikinti.

Centrinėje trečiojo Anglijos „Premier“ lygos turo rungtynėse triuškinančią pergalę įsirašė „Tottenham Hotspur“ futbolininkai, kurie išvykoje 3:0 (0:0) sutriuškino blankiai sezono pradžioje atrodančią „Manchester United“. Visi įvarčiai krito antrajame kėlinyje, o šeimininkai į nokautą buvo pasiųsti vos per dvi minutes. Iš pradžių Harry Kane’as gražiu ir preciziškai tiksliu smūgiu galva 50-ąją minutę išvedė Londono ekipą į priekį, o vos po dviejų minučių rezultatą padvigubino Lucas.

Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzija, skirianti 56,3 mlrd. dolerių. Net jeigu dėl šių veiksnių Rusijos biudžetas faktiškai yra dvigubai didesnis, vis tiek akivaizdu, kad visų NATO narių Europoje išlaidos mažų mažiausiai dvigubai lenkia Rusijos.

„Jis dievina dėti iš viršaus. Jam patinka užsikabinti ant lanko,“ –  taip „Raptors“ aukštaūgį Joną Valančiūną apibūdina Lietuvos nacionalinės rinktinės komandos draugas ir Madrido „Real“ krepšininkas Martynas Pocius. Nusiimti kamuolį ir dėti jį į krepšį, matyt, mėgstamiausias J. Valančiūno dalykas išėjus į aikštelę rašo yahoo.com. Kuomet Toronto „Raptors“ 2011 metais naujokų biržoje pasirinko lietuvį, komandos gerbėjai nežinojo kaip reaguoti.

Martyno Gecevičiaus atstovaujama Pirėjo „Olympiacos“ ekipa nutraukė sutartį su 22 metų 185 cm ūgio gynėju Kalinu Lucasu. Tik šį sezoną į Graikijos vicečempionų komandą atvykęs amerikietis nesugebėjo įsitvirtinti Dušano Ivkovičiaus treniruojamame klube. Eurolygos turnyre K.Lucasas per 18 minučių rinko po 5,4 taško, atkovojo po 1,6 kamuolio bei atliko po rezultatyvų perdavimą.

Triuškinančią pergalę Graikijos čempionate pasiekė Martyno Gecevičiaus atstovaujama Pirėjo „Olympiacos“ ekipa, kuri svečiuose 105:57 (25:18, 28:13, 25:16, 27:10) sutriuškinusi Atėnų „Ikaros Kallitheas“ klubą. M.Gecevičius aikštėje praleido 18 minučių, pelnė 17 taškų (2/4 dvit., 4/5 trit., 1/2 baud.), atkovojo 2 kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą, išprovokavo 4 varžovų pražangas bei sykį pažeidė taisykles.

Brazilijos futbolo rinktinė draugiškose rungtynėse namuose 2:0 (0:0) įveikė Argentinos futbolininkus. Abi komandos rungtyniavo be žaidėjų iš Europos klubų. Įvarčius įmušė 19-mečiai - Lucas (54 min.) ir Neymaras (76 min.). Rungtynes stebėjo 45 tūkst. žiūrovų. Brazilai tapo „Superclassico“ mačo nugalėtojais.

Kai „The Economist“ žurnalistas Edvardas Lucas, niekada nelaikytas Lietuvos ir ypač jos dešiniųjų politikų priešu, pareiškė, kad mūsų šalis yra neprognozuojama, buvo pasipiktinimo ir piktų padžiūgavimų. Tik nelabai pastebėta mėginimo suprasti - kas verčia taip manyti. Prezidentės Dalios Grybauskaitės papurkštavimai į JAV pusę, visiškai nerezultatyvūs (dujos neatpigo) ir net komiški mėginimai pasiglėbesčiuoti su Kremliaus ir Baltarusijos lyderiais - tik viena reikalo pusė.

Mauro Lucas dos Santos Alonso – antrasis brazilas ekipoje ir pirmasis prie komandos tikslų prisidėsiantis aikštėje savo žaidimu. Sausį atvykęs į peržiūrą, vidurio arba kairiojo saugo pozicijoje galintis rungtyniauti 22 metų futbolininkas treneriams paliko gerą įspūdį ir su žaidėju pasirašytas trijų metų kontraktas, praneša klubas. M.Lucas Alonso praėjusį sezoną priklausė Baltarusijos čempionų Borisovo BATE klubui.