linux

Bendrovė „Intel“ Šanchajuje vykstančiame „Intel“ plėtotojų forume pranešė pristačiusi antrosios kartos „Classmate PC“ kompiuterį. Nebrangus, nedidelis, atsparus aplinkos poveikiui bei į darbą internete orientuotas nešiojamasis kompiuteris bus skirtas besimokančio jaunimo informacinėms reikmėms tenkinti.

Bendrovė „Nokia“ JAV vykstančioje parodoje „CTIA Wireless 2008“ pristatė atnaujintą savo kišeninio kompiuterio „N810 Internet Tablet“ modelį, kuriame įrengta „WiMax“ bevielio ryšio galimybė. „Nokia N810 WiMax Edition“ turi 4,13 colių įstrižainės 800x480 taškų raiškos ekraną, „ištraukiamą“ QWERTY klaviatūrą, GPS imtuvą. Kompiuterį valdo „Linux“ OS.

Kanadoje surengtos kompiuterinio saugumo konferencijos „CanSecWest 2008“ metu vykusiame įsilaužėlių konkurse geriausiai pasirodė kompiuteris su „Linux“ OS: per tris dienas trukusias varžybas niekam iš saugumo ekspertų jo taip ir nepavyko įveikti, skelbia „PC World“. Šiemet įsilaužimo konkurso dalyviams organizatoriai pasiūlė pasivaržyti su trimis nešiojamaisiais kompiuteriais. Tiems, kuriems pavyktų į juos įsilaužti ir instaliuoti savo programinę įrangą, buvo pažadėtas 20 tūkst.

Hanoveryje prasidėjusioje parodoje „CeBIT 2008“ bendrovė „Asus“ pristatė nebrangų nešiojamąjį kompiuterį „Eee PC 900“. Bendrovės „Eee PC“ kompiuterių serija, kurios pirmieji atstovai rinką pasiekė praėjusiais metais, naudoja mobiliuosius „Intel“ procesorius, 7 colių TFT ekranus, turi „Wi-Fi“ ir „Ethernet“ tinklo jungtis. Priklausomai nuo modelio juose įdiegta nuo 256 MB iki 1 GB RAM ir nuo 2 iki 4 GB kietąjį diską atstojančios „Flash“ atminties.

Ieškantys mobilios alternatyvos staliniam kompiuteriui ir nesibaiminantys „Linux“ galėtų atkreipti dėmesį į „Linutop 2“ – maždaug 560 g sveriantį kompiuterį su „Xubuntu“, 500 MHz AMD „Geode“ procesoriumi, 512 MB RAM, 1 GB „flash“ kaupikliu, 4 USB lizdais, tinklo jungtimi ir kitais neišrankiam vartotojui būtinais dalykais. Tereikia atsinešus kišenėje prijungti prie monitoriaus, pelės ir klaviatūros – ir darbo vieta paruošta. Ar verta už ją mokėti 412 dolerių , spręskite patys.

WWW dizaineriams rūpi, kaip jų kūrinys bus atspindėtas įvairiose naršyklėse, populiariausiose ir populiarėjančiose, „Windows“, „Linux“ ar „Mac OS“ aplinkose. Ši svetainė siūlo pasirinkti visas 47 siūlomas ar tik kai kurias iš dominančių naršyklių ir jų versijų.

Barselonoje vykstančiame „Mobile World Congress 2008“ renginyje nemažai kompanijų pademonstravo pirmuosius veikiančių mobiliųjų telefonų prototipus su „Google Android“ operacine sistema. 2007 metais „Google“ anonsuotą operacinę sistemą „Android“ išbandė ARM, „Texas Instruments“, „Qualcomm“, „Marvell Semiconductor“, „Wind River“, „NEC Electronics“, „STMicroelectronics“.  „Kol kas tai tik technologijos demonstracijos, o ne baigti įrenginiai“, sako ARM atstovai.

„Linux“ kūrėjo Linuso Torvaldso manymu „Mac OS X Leopard“ operacinė sistema kai kuriais atžvilgiais atsilieka nuo „Windows Vista“. Duodamas interviu dienraščiui „Sunday Morning Herald“ jis prasitarė, kad iš esmės „Leopard“ OS yra mažiau akivaizdžių trūkumų, nei „Vista“, bet neretai programuoti „Mac OS X“ aplinkai būna sudėtingiau, nei „Windows“. „O „OS X“ failų sistemą galima pavadinti nebent atliekomis“, - pridūrė jis.

D. Britanijos savaitraštis „The Economist“ (www.economist.com) paskelbė tris ateinančių metų technologines pranašystes. 1. Interneto naršymas sulėtės Žvelgdami į krištolinį „Tech.view“ (teminė žurnalo skiltis –red.

Kaip turėtų atrodyti moksleiviams skirtas nešiojamasis kompiuteris? Štai kaip į šį klausimą atsakė bendrovė „One2OneMate“, pasiūliusi rinkai 400 JAV dol. kainuojantį kompiuterį. Jame - 7 colių sensorinis 800x480 taškų ekranas, „Wi-Fi“, „Ethernet“, USB jungtys, 128 MB RAM, SD kortelių lizdas, „Linux“ OS ir biuro programų bei įvairių taikomųjų programų paketas.

Taivano bendrovė „OpenMoko“ pateikė rinkai žadėtąjį pirmąjį pasaulyje mobilųjį telefoną, paremtą atvirojo kodo programine ir nelicencijuojama technine įranga.   300 JAV dol. kainuojantis „OpenMoko Neo 1973“ telefonas turi 2,8 colių TFT ekraną, 128 MB darbinės ir 64 MB pastovios atminties, „Bluetooth“ bevielį ryšį, „microSD“ kortelių lizdą. Suprantama, telefoną valdo „Linux“ OS. atmaina.

Kas sakė, kad rankiniai laikrodžiai skirti rodyti laiką? Jie gali pavirsti kuo nori: televizoriumi, kompiuteriu, vaizdo kamera ar barometru, įspėti apie oro permainas arba pamokyti japonų kalbos.

Skamba kaip trumpas anekdotas, bet kompiuterio klaviatūra, ant kurios nepažymėtos nei raidės, nei skaičiai - rimtas dalykas. Tai patvirtina vien kaina - beveik 80 JAV dolerių. Mano skaitmeninės jaunystės laikais naudotis pele buvo laikoma blogo tono požymiu: bent kiek labiau patyręs „kompiuterastas“ lakstydavo po programų meniu vien klavišų kombinacijomis.

Automobilyje paliktas ir sėkmingai pavogtas nešiojamasis kompiuteris su KAM, o gal ir NATO paslaptimis, neužšifruota pagarsėjusios įmonės juodoji buhalterija su „abonento“ honorarais, neapsaugoti WLAN tinklai Vilniuje liudija apie pernelyg didelį tautiečių pasitikėjimą - ir savimi, ir technologijomis. Įsiminė bene prieš metus viename kompiuterijos žurnale aprašytas pasivažinėjimas po Vilnių ieškant „skylėtų“ bevielių tinklų.

„Linux“ gerbėjų tvirtinimą, kad viskas, kas geriausia, dalijama nemokamai, pagrindžia ir įspūdinga skaitmeninių nuotraukų apdorojimo programa „AutoStitch“, paprastai ir greitai sugeneruojanti 360 laipsnių panoramas iš paprasčiausia „muiline“ padarytų nuotraukų.

Masačūsetso (JAV) technologijos instituto profesorius, „Media Lab“ laboratorijos įkūrėjas Nicholas Negroponte ėmėsi iniciatyvos pateikti besivystančių šalių rinkoms nešiojamus asmeninius kompiuterius, kurie kainuotų ne daugiau kaip 100 JAV dolerių. N. Negroponte pareiškė šiam projektui jau užsitikrinęs AMD, „Google“, „Motorola“, „Samsung“ ir kitų bendrovių paramą. Pasak profesoriaus, būsimasis kompiuteris turės 14 colių monitorių, AMD gamybos procesorių ir naudos „Linux“ operacinę sistemą.

Klaipėdiečiams netrukus teks varstyti Valstybinės mokesčių inspekcijos duris. Prasidėjo laikotarpis, kai gyventojams privalu pateikti ne tik pajamų, kaip praėjusiais metais, bet ir turto deklaracijas. Iki šių metų gegužės 1-osios deklaracijų nepateikusiems grės baudos. Apie deklaravimo tvarką kalbėjomės su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Klaipėdos AVMI) viršininku Audriumi Morkūnu.

Šioje rubrikoje - per paskutinę savaitę išleistos (ar bent jau internautų dėmesio šiuo laikotarpiu sulaukusios) naujos programos arba senesniųjų naujos versijos, nusipelniusios dėl vienokių ar kitokių priežasčių būti žinomos. Programos atrenkamos pagal populiarumą programų atsisiuntimo serveriuose ir išbandomos realybėje, o ne tik pasitikima jų kūrėjų aprašymais. Daugiausia dėmesio apžvalgoje skiriama nemokamoms programoms. El.paštas gali būti.

Šioje rubrikoje - per paskutinę savaitę išleistos (ar bent jau internautų dėmesio šiuo laikotarpiu sulaukusios) naujos programos arba senesniųjų naujos versijos, nusipelniusios dėl vienokių ar kitokių priežasčių būti žinomos. Programos atrenkamos pagal populiarumą programų atsisiuntimo serveriuose ir išbandomos, o ne tik pasitikima jų kūrėjų aprašymais. Daugiausiai dėmesio apžvalgoje skiriama nemokamoms programoms. "Word". Bet ne MS. Nemokamas ir su rašybos tikrinimu Pasirodo, būna ir taip.

Praėjusią savaitę JAV bendrovė "NeoSpeech" paskelbė pritaikiusi savo programinį produktą "VoiceText 2.0", skirtą kalbos sintezei - TTS (tekstas į kalbą), operacinei sistemai "Linux". "NeoSpeech" programa leidžia atgaminti tekstą skirtingais balsais. "VoiceText" dirba tiktai su trimis kalbomis: anglų, korėjiečių ir kinų. Programa turi devynis skirtingus balsus visoms šioms kalboms. Į kiekvieną žodyną pagal nutylėjimą įeina tūkstančiai tarties variantų.

Programinės įrangos milžinė "Microsoft" pateiks kelių valstybių vyriausybėms ir valstybinėms įstaigoms pirminius operacinių sistemų "Windows" kodus, kad jos nesikreiptų į "Microsoft" konkurentus pagalbos, kuriant taikomąsias programas.

Norvegijos teismas antradienį (01.07) visais kaltinimo punktais išteisino 19 metų norvegą, iššifravusį DVD formato filmų apsauginį kodą. Joną Lechą Johanseną į teismą padavė didžiausios pasaulio kino kompanijos, kai jis su draugais iš užsienio išsiaiškino DVD formato duomenų šifravimo kodą. Žinant šį kodą, DVD formato filmus galima žiūrėti naudojant piratinę programinę įrangą bei kopijuoti juos asmeniniais kompiuteriais.