linas kontrimas

Anksčiau žadėjusi būti premjere, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sulaukusi didžiulio gyventojų palaikymo dabar jau nebepatvirtina, ar vadovautų Vyriausybei. Kas galėtų ją pakeisti ir tapti premjeru? Viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas svarsto, kad V. Blinkevičiūtės abejonės dėl premjero posto gali būti susijusios su nenoru palikti šiltą kėdę Europos Parlamente.

Užbaigti nebaigtus darbus naujame Seime žadėjusi Laisvės partija liko už borto, nepasiekė 5 proc. partijai privalomo barjero. Politologų manymu, partija klimpsta į užmarštį, o jų nesėkmę nulėmė negebėjimas įrodyti, kad išmano daugiau nei vieną temą. Dalinasi prognozėmis, kaip trims partijos vienmandatinkams seksis antrame ture.  Laisvės partija, gavusi 4,5 proc. rinkėjų balsų neįveikė minimalios 5 proc. kartelės, taigi į Seimą nepateko.

Politiko apranga, manieros, įvaizdis, retorika – visa tai jau nuo seno buvo akcentuojama kaip labai svarbūs dalykai formuojant rinkėjų nuomonę apie kandidatus į aukščiausius valdžios postus. Deja, pastebima, kad Lietuvoje, ypač prieš artėjančius Seimo rinkimus, vaizdas nykus ir nuobodus, o patys politikai neišnaudoja galimybės savo įvaizdžiu siųsti įvairias žinutes rinkėjams.

Ekspertai kritiškai vertina politikų diskusijas jau kelias savaites vykstančiuose Seimo rinkimams skirtuose debatuose. Politologų teigimu, susidaro įspūdis, kad į naują Seimą pateiktį siekiantys politikai mažai ruošiasi viešoms diskusijoms ir į rinkėjus kreipiasi jau šimtus kartų išsakytais lozungais. „Debatavimo kultūra nebesiekia dvejetukininko lygio“, – sako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.

Iki rinkimų likus vos kiek daugiau nei mėnesiui svarbiausią partijų dokumentą – politines programas – paskelbė vos trys partijos iš penkiolikos. Politologai stebi, kad partijų lyderiai per daug pastangų į raštišką pažadų fiksavimą nededa ir pasikliauja tuo, kad žmonės nubalsuos už juos dėl žinomų veidų. O tie, kurie politines programas paskelbė rinkėjams žeria šūsnį pažadų.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Po pasikėsinimo į Donaldo Trumpo gyvybę, buvęs prezidentas pakvietė politikus bendrauti pagarbiau, vienytis. Specialistai pastebi, kad ir Lietuvoje politikų retorika yra aštresnė, nepagarbi.  Apie tai, kas laukia D. Trumpo ir apie Lietuvos politikų nesutarimus bei konservatorių aroganciją, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga ir viešųjų ryšių bei komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.

2024 m. JAV prezidento rinkimų kampanija turi naują ikoną: Donaldas Trumpas, praėjus kelioms akimirkoms po to, kai vos išvengė sunkaus sužeidimo ar mirties nuo žudiko kulkų, stovi iškėlęs kumštį, ant veido matyti tekančio kraujo žymės, o už nugaros vėjyje plevėsuoja Amerikos vėliava. Šis išpuolis jau pradėjo sklisti per Amerikos partijų dialogą, nes daugybė respublikonų pasisakė smerkdami prezidentą J. Bideną ir demokratus už tai, kad jie sukūrė smurtui palankią retorinę aplinką.

Paaiškėjo ilgai laukti prezidento rinkimų rezultatai – antrame ture susitiks prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. Vis dėlto, dėmesį patraukė ir kontroversiškais, prorusiškais pareiškimais pagarsėjusio Eduardo Vaitkaus rezultatas – jis laimėjo dviejose apylinkėse. Ekspertai sako, jog tai rodo tiek nesėkmingą rusakalbių integraciją rytuose, tiek kitų kandidatų apsileidimą, kurie šiuose regionuose neagitavo. Iš viso už Eduardą Vaitkų balsavo apie 104 tūkst.

Mažiau nei per savaitę viešojoje erdvėje pasirodė du vieši pareiškimai. Vienu Lietuvos kariuomenė ramino visuomenę, kad artimiausiu metu karo Lietuvoje nebus, o antradienį atsargos karininkai išplatino laišką šalies vadovams su punktais, kaip keisti Lietuvos krašto apsaugos sistemą ir įveikti stagnaciją. Tuo metu ekspertai rėžia atvirai – tokie vieši pareiškimai indikuoja apie dideles problemas šalies viduje.

Praėjusį savaitgalį nemažai dėmesio susilaukė premjerės Ingridos Šimonytės prezidentinei kampanijai pasirinktas šūkis, nuskambėjęs penktadienį vykusio pokalbio su Rolandu Mackevičiu metu. „Stipri prezidentė – stipri šalis“, – tokį šūkį pasirinko premjerė. Interneto vartotojai netrukus pastebėjo, jog pasirinktas šūkis yra bene identiškas Rusijos prezidento Putino ankstesniuose rinkimuose naudotam šūkiui „Stiprus prezidentas.

Už mokesčių mokėtojų pinigus Nausėda ir ambasadorius Eitvydas Bajarūnas su žmonomis Londone ne tik žiūrėjo „Operos Fantomą“ ir gėrė šampaną, bet ir mėgavosi vakariene restorane. Maža to, panašu, kad Bajarūnas kalbėjo netiesą Etikos komisijai – sąskaita rodo, kad 1600 eurų šios pramogos kainavo ne aštuoniems, o penkiems asmenims.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atsinaujino – savaitės pradžioje paskelbė savo naująjį logotipą. Vis tik vos jis buvo paviešintas, spėjo sulaukti ne vieno ironiško vertinimo, esą labiausiai jis primena labirintą, kurį kai kada tenka įveikti norint prasibrauti pas gydytojus. Ekspertas gi neslėpė, kad su vizualu padirbėta neblogai, tačiau jis atrodo atsiradęs ne vietoje ir ne laiku.

2024 metais lietuvių laukia tikras rinkimų maratonas, tačiau daugiausiai dėmesio tikriausiai sutrauks gegužę prie balsadėžių kviesiantys prezidento rinkimai. Ekspertai gana gerai vertina dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos šansus ir išskiria tris pagrindinius favoritus, kas galėtų kartu su juo patekti į antrąjį rinkimų turą. Visgi pergalės šampaną apžvalgininkai G. Nausėdai siūlo dar palaikyti šaldytuve, kadangi rinkimų istorija rodo, kad gali atsitikti ir didelių netikėtumų.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) antrą kartą patikėjo Ingrida Šimonyte ir išleido ją į lenktynes dėl Daukanto rūmų. Visgi ekspertai netiki premjerės šansais 2024 m. prezidento rinkimuose. Pasak jų, I. Šimonytė „susitepė valdžia“, jos reitingai prasti, tad net ir 2019 m. pasiektą rezultatą pakartoti bus itin sunku.

Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete įkurtas Politinės komunikacijos tyrimų centras. Jam vadovauti pakviestas komunikacijos specialistas, politologijos mokslų doktorantas Linas Kontrimas, rašoma pranešime spaudai. Pasak VU Komunikacijos fakulteto dekanės prof. Renatos Matkevičienės, politinė komunikacija tapo ir išliks svarbia demokratijų politinio gyvenimo dalimi.

Nežinomybės dėl kandidatų į prezidento postą – vis mažiau. Ignas Vėgėlė jau ne tik atvirai kalba, kad rinkimuose dalyvaus, bet ir tikina neketinantis pralaimėti. Taip pat ir dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad šio posto vėl sieks 2024 metais.. Apžvalgininkai svarsto, kad abu varžovai dabar bandys visais būdais įtikinti žmones, kuris yra tikrasis tradicinių vertybių ir „paprastų žmonių“ atstovas.

Artėjančiuose Seimo rinkimuose politikas Remigijus Žemaitaitis pranešė įsteigęs naują partiją „Nemuno aušra“. Ar ši politinė jėga turi bent menkiausią galimybę mesti iššūkį senbuviams?  Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Apie prezidentines ambicijas skelbia vis daugiau kandidatų. Laisviečiai traukia Dainiaus Žalimo, demokratai – Giedrimo Jeglinsko kortą. Tačiau ar nauji veidai politinėje padangėje turi bent menkiausią galimybę mesti iššūkį senbuviams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Konservatorių demokratijos šventė pasibaigė net neprasidėjusi. Visiems likusiems pretendentams atsisakius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidate prezidento rinkimuose bus premjerė Ingrida Šimonytė. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Praėjusį savaitgalį Kėdainių arenoje įvykęs konfliktas tarp buvusio Lietuvos rinktinės žaidėjo Jono Mačiulio ir sporto centro trenerio Gedimino Butkaus iškėlė daug klausimų. Kaip teigia pats treneris G. Butkus,  išstoti su viešu pareiškimu „Facebook“ tinkle jis nutarė neapsikentęs viešo žeminimo vaikų ir tėvų akivaizdoje.

Konservatoriai pradėjo „demokratijos šventę“ ir savo kandidato į prezidentus paiešką. Tarp realiausių favoritų įvardijami dabartiniai ministrai ir premjerė. Ekspertų šios pavardės nedžiugina, o kai kurios netgi pykdo. TS-LKD organizuoja atvirus pirminius prezidento rinkimus, kurių metų išsirinks savo kandidatą, kuris kitų metų pavasarį varžysis dėl Daukanto rūmų.

Tarsi tęsdami Viktoro Uspaskicho tradicijas, Lietuvos politikos Olimpe įsitaiso milijonieriai. Didžiausios valdančiosios partijos pirmininko sutuoktinė skelbia turinti turto už daugiau kaip 17 milijonų. Dirbančiųjų interesams atstovaujantis idėjinis socialdemokratas Gintautas Paluckas susikrovė turtų už daugiau kaip pusantro milijono.  Ar iš Lietuvos demokratinės santvarkos kyšo oligarchijos ausys laidoje „Dienos komentaras“ atsako politinės komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.

Nors buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad 2024 metais neketina dalyvauti rinkimuose ir grįžti į Daukanto aikštę, viešojoje erdvėje vis pasirodo buvusios šalies vadovės simpatikų lūkestis, kad D. Grybauskaitė grįš. Grotažymę #DaliaGrįžk galima pamatyti dažniau, nei pačią D. Grybauskaitę viešumoje. Tad kodėl bent dalis lietuvių taip laukia ir tikisi buvusios prezidentės sugrįžimo į aktyvią politiką? „Strategija sudėliota. Viskas paruošta.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiams Gabrieliui Landsbergiui ir Ingridai Šimonytei nusprendus pareikalauti priešlaikinių rinkimų, o jeigu jie neįvyksta – atstatydinti visą Vyriausybę, politiniame lauke susiformavo tam tikra nežinojimo uždanga: niekas tiksliai nežino, kaip elgsis kiti politikos veikėjai – koaliciją sudarančios partijos, opozicijos jėgos bei prezidentas Gitanas Nausėda.

Nors Ingridos Šimonytės kabinetą krečia viena didžiausių šios kadencijos krizių ir jo likimas yra pakibęs ant plauko, Vyriausybė privalo atsiskaityti už nuveiktus darbus ir pristatyti savo tikslus. Ekspertai dėl Vyriausybės ataskaitos vieningos nuomonės neprieina – vieniems trūksta aiškumo ir šokiruoja premjerės pareiškimai, kiti džiaugiasi pateiktais išsamiais duomenimis, bet pasigenda dėmesio kai kurioms svarbiausioms sritims.

Naujausia „Vilmorus“ apklausa rodo prezidento Gitano Nausėdos reitingo nuosmukį ir socialdemokratų partijos bei jos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės neblėstantį populiarumą. Prie prezidento reitingo suprastėjimo prisidėjo paaiškėjusi jo komunistinė praeitis, o komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas vadina šią situaciją signalu visiems politikams.

Rinkimų nugalėtojai lyg ir aiškūs, bet vieni jų – socdemai – eilinį kartą liko be Vilniaus, o konservatoriai gavo Vilnių, bet liko be Lietuvos. Apie tai, kas turėtų liūdėti ir švęsti, TV3 žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su komunikacijos ekspertu Linu Kontrimu. Kas gi laimėjo ir kas pralaimėjo rinkimus? Aš manau, kad mes kaip pilietinė visuomenė pralaimėjome juos, nes tokio mažo rinkėjų aktyvumo... Aišku, jis yra besikartojantis.

Kol vieni komiko Olego Šurajevo apsilankymą Seime laiko chamišku ir nepagarba institucijai, dalis vadina tai veidrodžiu kai kuriems parlmentarams, kurių aštrūs pasisakymai ir akivaizdi nepagarba tam tikroms visuomenės grupėms yra pražiūrimi pro pirštus. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Matas Maldeikis ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas.

Jau  šį sekmadienį šalies gyventojai rinks savo miesto merą bei tarybų narius. Kaip įprasta rinkimų laikotarpiu, gyventojai girdi daugybę pažadų– netrūksta ir tokių, kurie primena fantastiką. Jau šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kvies pasiaiškinti, kodėl vieni miestai net nėra matę kito mero, nes nuolat renka tą patį, o kiti žada tai, kas skamba kaip melas.

Iki Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimų liko mažiau nei mėnuo, tačiau rimtesnių politinių kampanijų, o ypač mažesniuose miestuose ir miesteliuose, nematyti. Komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas kritikuoja partijų požiūrį į šiuos rinkimus ir sako, kad tai gesina mūsų šalies demokratiją. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo L. Kontrimas ir VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

Tebeverdant pedofilija kaltinamo buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus skandalui, aistros nerimsta ir politinėje padangėje. Įtariamąjį į Seimą atvedusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vicepirmininkas Paulius Saudargas pareiškė, kad partija atsiriboja nuo šios situacijos, tačiau politinės komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas šį pasisakymą vertina kritiškai.

Jau visai netrukus įvyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tad kas pretenduoja valdyti mūsų miestus ir miestelius – kokių rinkimų sulauksime? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Konservatorius Kristijonas Bartoševičius pirmadienį paskelbė atsisakantis Seimo nario mandato, tačiau vėliau paaiškėjo, kad politikas yra ikiteisminiame tyrime, kurio metu aiškinamasi dėl seksualinio nepilnamečio ir mažamečio asmens prievartavimo bei tvirkinimo prieš jaunesnį nei 16 metų asmenį. Nors jis paliko frakciją, anot ekspertų, tai Tėvynės sąjungai nepalengvins kelio artėjančiuose rinkimuose.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai jau visai ne už kalnų. Kandidatų daug, tačiau klausimas, ar tikrai tai reiškia, kad gyventojai turės už ką balsuoti. Kaip savivaldos rinkimų kandidatus vertina ekspertai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologas Virgis Valentinavičius ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Šiais metais Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išliks viena populiariausių šalies partijų, konservatoriai neturėtų nusivilti ir rezultatais savivaldos rinkimuose. Taip sako ekspertai, kurie 2023-aisiais mato ir toliau besitęsiančius konfliktus tarp valdančiųjų ir prezidento. Visgi, jų nuomone, TS-LKD vis stipriau įtvirtina paklusnumo hierarchiją savo viduje, o tai konservatorius veda pavojingu keliu.

Dalis ekspertų mano, kad Mykolui Majauskui konservatorių sprendimas jį išmesti iš partijos gali išeiti į naudą. Jų nuomone, politikas gali tapti geidžiama preke opozicinėms partijoms, o jo pasirinkimą gali nulemti sprendimas, kokio tikslo jis sieks – Seimo, o gal.

Valdančiojoje koalicijoje laksto kibirkštys. Konservatoriai tvirtina, kad laisviečiai sulaužė koalicijos sutartį, pastarieji siūlo neieškoti priešų ten, kur jų nėra. Barniai vyksta, nors koalicija yra trapi ir gali tapti dar trapesnė, nes konservatoriai svarsto, ar iš partijos išmesti nusižengusį Mykolą Majauską.

Rusija, prieš pradėdama bombarduoti Ukrainą, ilgą laiką skleidė propagandinius melus, siekdama pristatyti istoriją taip, kaip jai naudinga: vienus faktus paminėdama, o kitus nuslėpdama. Kokia yra istorijos išmanymo svarba, kodėl svarbu žinoti tikrąją istoriją ir kaip užkirsti kelią manipuliavimui istoriniais faktais? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Karas ne tik fronte“ diskutuoja istorikas Algimantas Kasparavičius ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.

Nors dabartinis Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis nepaskelbė, ar sieks trečiosios kadencijos, ekspertai neabejoja, kad jis būtų perrinktas dar kartą. Tam anot jų, nesutrukdytų ir reputacijos krizė, kurią šiuo metu išgyvena V. Matijošaitis. Ekspertai taip pat pastebi, kad iš dabartinio Kauno vadovo balsų nugnybti galėtų potencialus Laisvės partijos kandidatas Marius Matijošaitis.

Artėjant merų rinkimams tiek Vilnius, tiek Kaunas neriasi iš kailio, tačiau daugelį neramina klausimas, ar nepaisant Visvaldo Matijošaičio verslo sąsajų su Rusija, kauniečiai jį dar kartą nuspręs išrinkti meru. Kaunas jau netrukus atvers baigtą renovuoti Dariaus ir Girėno stadioną, tačiau komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas ir politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad tai nėra kertinis aspektas, galintis padėti V. Matijošaičiui užsitarnauti kauniečių širdis.

Artėjant merų rinkimams ryškėja nesibaigianti Kauno ir Vilniaus priešprieša. Pasirodžiusi informacija, kad dabartinis Vilniaus meras Remigijaus Šimašius Kalėdinei eglutei išleis ketvirtį milijono eurų sukėlė didžiulę pasipiktinimo bangą tiek tarp tautiečių, tiek tarp oponentų. Tuo metu Kaunas jau netrukus atvers baigtą renovuoti Dariaus ir Girėno stadioną, kol Vilnius dar tik ardo savojo griaučius. Negana to, prie pastarųjų atsirado ir Kauno stadiono reklama.

Artėjant pirmiesiems šių metų rinkimams, viešąją erdvę užplūsta vis daugiau politikų reklamų, o dalis jų itin išpopuliarėja socialiniuose tinkluose. Reklamose pažadų netęsiantys ar su katinais pozuojantys politikai internautus verčia juoktis susiėmus už pilvų, bet reklamos specialistai atkreipia dėmesį – ne visos klaidos daromos netyčia.

Nevykėliškumas, kuris visada yra maskuojamas, lyginant mūsų menkesnius arba daugiau pasiekusius kūrėjus su pasaulio pavardėmis, ženklina vieną mūsų sąmonės blogybę, „Žinių radijui“ sakė viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas.   „Mes tampame priklausomi ne nuo to, ką susikuriame patys, o tiktai lygindamiesi arba prisitempdami prie kitų įvaizdžių nesukuriame terpės, kurioje tikrai gali išaugti Elvis Preslis. Nepaisant to, Lietuvoje turime labai stiprių kūrėjų.

Žinių radijas Į skandalus papuolę Anykščių ir Alytaus merai padarė klaidų komunikacijoje, „Žinių radijui“ sakė viešųjų ryšių agentūros „PR Service“ vadovas Linas Kontrimas. Anot jo, bloguosius poelgius politikai turėtų paviešinti ir atsiprašyti už tai bent metai iki rinkimų, o dabar jie turi demonstruoti ryžtą ir pasitikėjimą.

Socialiai atsakingas verslas tas, kuris savo veiklą vykdo atsakingai žiūrėdamas tiek į aplinką, tiek į įmonės vidų. Kitaip tariant, svarbūs socialiniai ir aplinkosaugos klausimai bei vadovų pagarbos darbuotojams santykis. Toks verslas Lietuvoje - realybė ar tik graži rožinė svajonė? Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP), kuri dirba su socialiai atsakingu verslu, duomenimis, Lietuvoje Nacionaliniame atsakingo verslo tinkle veikia per 70 bendrovių.

Pasaulio politikos ir verslo lyderių nuomonės tyrimas „Trust Barometer“ parodė, kad visuomenės pasitikėjimas verslo kompanijomis šių metų antrojoje pusėje, palyginti su šių metų pradžia, ėmė augti. Tyrimą atliko pasaulinė ryšių su visuomene kompanija „Edelman“. „Trust Barometer“ („Pasitikėjimo barometras“) – visuomenės lyderių nuomonės tyrimas, atliktas 6 didžiausią įtaką ekonomikai darančiose pasaulio valstybėse: JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Indijoje ir Kinijoje.

Sunkmečiu priimamus skausmingus sprendimus visuomenė galbūt vertintų nuosaikiau, jei jie būtų argumentuotai pateikiami žmonėms suprantama kalba. Specialistai tvirtina, kad valdžia neskiria pigios propagandos nuo viešųjų ryšių. Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė ne kartą yra gavusi pylos dėl prastų viešųjų ryšių - ministrai atitolę nuo paprastų žmonių, nesikalba su jais. Priekaištų dėl netinkamos komunikacijos itin gausiai pasipylė po sausį vykusių neramumų.

Nepakeldami slegiančios finansinės naštos JAV gyventojai griebiasi ginklo. Lietuvos bankai ramina, kad tokio scenarijaus tikėtis nėra pagrindo. Aplink pasaulį ir toliau skrieja šiurpios žinios iš JAV - šalies ekonomikai nusiritus žemyn, būsto paskolų įmokų bankams neišgalinčius mokėti amerikiečius apniko masinė psichozė. Prasidėjo masinės savižudybės ir ištisų šeimų žudynės.

Po vakarykščio Ūkio banko apiplėšimo Kaune turėtų padaugėti tikinčiųjų, kad 13-oji - penktadienis - nelaiminga diena. Kaip LŽ teigė Ūkio banko valdybos patarėjas komunikacijos klausimais Linas Kontrimas, vakar rytą atsitiko tai, ko dar nėra buvę per 20 banko egzistavimo metų. „Įžūlūs plėšikai“ - šis epitetas per menkas apibūdinti herojaus neregėto „šou“, surengto šio banko Girstučio klientų aptarnavimo skyriuje per pačias rytinio piko valandas.