lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ketvirtadienį Seime pristatė savo šešėlinį ministrų kabinetą. Jai vadovauti ėmėsi partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, o ekspremjeras Saulius Skvernelis liko be posto.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketvirtadienį stojo prieš valstiečių teismą. Didžiausia opozicinė frakcija liberalų deleguotam ministrui turėjo ne vieną klausima, daugiausiai apie konfliktą su Aplinkos ministerijai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento vadovybe. S. Gentvilas gynėsi, kad spaudimo departamento vadovei nedarė, o vieno susitikimo metu buvo slapta įrašinėjamas.

Valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui paskelbus, kad atsisakys Seimo nario mandato, pasigirdo svarstymų, kad šį žingsnį politikas buvo suplanavęs dar prieš rinkimus. Visgi ekspertai svarsto, kad R. Karbauskis liks parlamente, nes kitaip tai reikštų valstiečių pražūtį. Ketvirtadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis paskelbė, kad atsisako Seimo nario mandato, protestuodamas prieš naujosios valdžios veiksmus skirstant pozicijas parlamente.

Ramūnui Karbauskiui planuojant pasitraukti iš Seimo, jo vietą turėtų užimti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Asta Kubilienė. R. Karbauskis į Seimą pateko pagal partijos sąrašą, tad jam atsisakius Seimo nario mandato, jo vietą užims pirmas pagal sąrašą į parlamentą nepatekęs politikas. Šiuose Seimo rinkimuose pirma „už brūkšnio“ liko praėjusią kadenciją parlamente dirbusi A. Kubilienė. Visgi, nors į Seimą nebuvo perrinkta, parlamento rūmų A. Kubilienė neapleido.

Valstiečių reklaminiame leidinyje – grubi klaida. Valstybės pavadinimas parašytas mažąja raide. O dar įdomiau yra tai, kad pats leidinys spausdintas ne Lietuvoje, o Lenkijoje. Valstiečių pusėn skrieja kritikos strėlės dėl netesiamų pažadų remti vietinį verslą, o patys valstiečiai sako, kad taip buvo tiesiog taupyti pinigai. Artėjant rinkimams, natūralu, akylai stebimos partijos. Plačiau aptarinėjami jų sprendimai, o pro akis nepraslysta net menkiausios klaidos.

Ketveri metai valdžioje reiškia ir buvimą po padidinamuoju stiklu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tai patyrė savo kailiu, kai kiekvienas partijos ir jos lyderių sprendimas buvo plačiai aptarinėjamas, o bet kuri tamsesnė valstiečių atstovų biografijos detalė keliama į dienos šviesą.

Seimas atmetė valstiečių iniciatyvą kurti valstybines vaistines Lietuvoje. Seimo salėje pritrūko balsų, nes opozicija atsisakė dalyvauti balsavime. 61 Seimo nariai balsavo už, tačiau įstatymo priėmimui balsų neužteko. Seimo salėje tarp valdančiųjų ir opozicijos virė karštas ginčas, tačiau galiausiai opozicija triumfavo.  Norint įstatymą priimti, reikia, kad balsuotų ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Ruošiantis Seimo rinkimams ir rašant savo programas, politinių partijų fantazijai nėra ribų. Todėl programų eilutėse nugula ne tik reikšmingi pasiūlymai, kaip tobulinti mokesčių ar pensijų sistemas, bet ir pažadai naikinti erkes, apskritai atsisakyti tam tikrų mokesčių ar pensininkams kasmet dalinti 200 eurų vertės kelialapius. Na, o neatidžiausios partijos kelia ir tuos pažadus, kuriuos valstybė įgyvendina jau ne vienerius metus.

Dauguma politinių partijų savo rinkimų programas pristatė dar vasarą, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) delsė. Vis tik po ilgo laukimo partija savo puslapyje paskelbė programą. Tačiau tai ne partijos kurta vizija, kaip ji, jei laimėtų rinkimus, dirbtų ketverius metus, o Vyriausybės ir atskirų ministerijų parengti valstybiniai dokumentai.

Piliečių laisvės, teisės, prievolės bei draudimai – bene labiausiai viešai aptarinėjami klausimai partijų rinkimų programose. Įvairios gyventojų grupės baiminasi drakoniškų draudimų, apribojančių jų laisves, ir tikisi sulaukti daugiau teisių ir laisvių. Ir kol vienos partijos grūmoja pirštu, sakydamos, kad skiepai ar kūno kultūros pamokos bus privalomos, kitos atleidžia vadeles ir žada įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimas, kartais net santuokas ar galimybę įsivaikinti vaikus.

Iki šiol savo Seimo rinkimų programą laikiusi paslaptyje, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) galiausiai praskleidė paslėptas kortas. Partija žada daugiau dėmesio pokyčiams sveikatos apsaugos srityje, gyventojų sveikatai bei vyresnio amžiaus žmonėms. Jei pavyktų laimėti rinkimus, valstiečiai iš premjero posto nenorėtų patraukti Sauliaus Skvernelio.

Prieš spalį vyksiančius Seimo rinkimus portalas tv3.lt siūlo pasitikrinti savo žinias ir išsiaiškinti, kiek daug (o gal kaip tik mažai) žinote apie garsiausius šalies politikus, kurie dalyvaus rinkimuose. Šį kartą kviečiame pasukti galvą ir pabandyti atsakyti į 10 klausimų apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pirmadienį patvirtino ir paskelbė galutinį reitinguotą partijos sąrašą daugiamandatėje apygardoje. Anot partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, partija sąmoningai nepildė savo sąrašo garsiomis pavardėmis. O štai narių reitingą sąraše nulėmė ne visuomenės nuomonė, o kandidatų lytis ir darbas Seime.

Naisiuose susirinkę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai sprendžia, kas ves rinkiminį sąrašą šį spalį. Nors daugelis prognozuoja, kad pirmuoju numeriu bus įrašytas premjeras Saulius Skvernelis, šis tvirtina, kad sąrašą vestų tuo atveju, jei būtų stipri komanda. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis kol kas išlaiko intriga, ar sieks Seimo nario mandato vienmandatėje apygardoje.

Prieš ketverius metus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Seimo rinkimuose pasiekė triuškinančią pergalę. Viena iš sėkmės rinkimuose priežasčių, be abejo, buvo programa, kurioje pažadai it iš gausybės rago žerti visiems. Valstiečiai užsimojo rūpintis šeimomis, medikais, mokytojais, mokslininkais, darbininkais, pensininkais, užtikrinti teisingus mokesčius ir kovoti su socialine nelygybe.

Pasaulinė Covid-19 pandemija sumaišė politikų ir jų partijų kortas prieš šiųmečius Seimo rinkimus. Ir nors partijų reitingai kito nežymiai, dalis politikų krizės situacijoje sugebėjo susižerti gausybę populiarumo taškų. Iki spalį vyksiančių rinkimų liko tik keli mėnesiai, tačiau sociologas Vladas Gaidys prognozuoja, kad valdančiųjų per karantiną gyventojams žarstytos dovanos nebus pamirštos.

Pernai užtikrintai teigęs, kad jo vadovaujama partija laimės visus trejus rinkimus, bet pergalės skonio taip ir nepajutęs Ramūnas Karbauskis šiųmečius Seimo rinkimų rezultatus prognozuoja nuosaikiau. Ir nors tebėra neaišku, kam šiemet bus patikėta tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo lyderiu, R. Karbauskis sako šiuo klausimu palaikantis premjerą Saulių Skvernelį, o ne pandemijos metu sparčiai išpopuliarėjusį Aurelijų Verygą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus miesto skyrius, kuriam beveik du metus vadovavo buvęs Ekonomikos ir inovacijų ministras, Europos komisaras  Virginijus Sinkevičius, išrinko naują vadovą – Seimo narį Tomą Tomiliną, rašoma pranešime žiniasklaidai. LVŽS Vilniaus skyriaus pavaduotoja išrinkta tarptautinės verslo vadybos specialistė Vilma Galdikė. Vilma šiuo metu dirba Seime Seimo narės Astos Kubilienės padėjėja ir Vilniaus m. Savivaldybės LVŽS frakcijos referente.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas naujienų portalui tv3.lt pripažino sulaukęs ne vieno valstiečių atstovo prašymo prisijungti prie socialdemokratų prieš artėjančius Seimo rinkimus. Valstietė Agnė Širinskienė įsitikinusi, kad jei frakcijos kolegos nusprendė bėgti iš dabartinių valdančiųjų gretų, tai turėtų padaryti kuo greičiau. Sausį atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) turi 11,3 proc.

Seimo rinkimams nenumaldomai artėjant, ir premjeras Saulius Skvernelis, ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas vis garsiau kalba apie galimybę po rinkimų formuoti bendrą koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tačiau pats G. Paluckas akcentuoja, kad bendradarbiavimas bus neįmanomas, jei valstiečiai nepripažins savo klaidų ir toliau dirbs kaip iki šiol.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ketvirtadienį paviešino sąrašą su pavardėmis asmenų, kuriuos buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis įdarbino susisiekimo sektoriuje. Valstiečių lyderis R. Karbauskis kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau – ir susisiekimo, ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų.

Pastarąjį mėnesį partijų reitingai didelių permainų nepatyrė, tačiau per metus beveik trečdaliu sumažėjo valdančiųjų valstiečių rinkėjų, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama apklausa. „Per mėnesį valstiečių padėtis beveik nepasikeitė, bet per metus jų reitingas krito esmingai. Jie prarado apie trečdalį balsų“, – BNS sakė apklausą atlikusios bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako nematantis priežasčių, dėl ko turėtų būti atleistas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. „Mes nemanome, kad be priežasties galima atleisti ministrą“, – trečiadienį Žinių radijui sakė R. Karbauskis. Jis pabrėžė, jog dalis viešumoje pasirodžiusios informacijos apie šį ministrą vėliau buvo paneigta.

Nors premjeras Saulius Skvernelis nelinkęs atskleisti, ar kitąmet mato save politikoje ir ar bandys sėkmę artėjančiuose Seimo rinkimuose, jis neabejoja, kad juose triumfuos būtent Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tiesa, premjeras pripažįsta, kad partijai reikia atsinaujinimo. Kalbėdamas apie savo planus politikoje kitąmet, S. Skvernelis teigia, kad daug kas priklausys nuo sveikatos, mat šiuo metu premjeras kovoja su vėžiu.

Garsiau ar tyliau girdimi vidiniai konfliktai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) lydi nuo pat pergalės 2016 m. Seimo rinkimuose. Premjeras Saulius Skvernelis nesutarimus su partijos lyderiu Ramūnu Karbauskiu vadina tik išsiskiriančiomis nuomonėmis, tačiau pripažįsta, kad tai turi neigiamos įtakos šių politikų ir visos partijos reitingams.

Likus metams iki Seimo rinkimų premjeras Saulius Skvernelis neskuba atversti visų kortų ir atvirai pasakyti, ar išbandys jėgas rinkimuose kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), ar su kita politine jėga, o gal išvis burs savo judėjimą. Vis dėlto ministras pirmininkas įsitikinęs, jei LVŽS dalyvaus rinkimuose, jie dar kartą švęs pergalę. Premjere, kalbame apie ateitį. Ne tik Lietuvos, bet ir jūsų asmeninę. Ne kartą esate minėjęs, kad dar nežinote, ką darysite kitais metais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį švenčia savo 50-ąjį jubiliejų. Tačiau kolegos Seime negalėjo pasveikinti jubiliato – R. Karbauskis plenarinių posėdžių salėje nepasirodė. Liberalas Eugenijus Gentvilas Seimo rytinio posėdžio pradžioje teiravosi, kur dingo jubiliatas R. Karbauskis. „Mes su Seimo pirmininku norėjome jį pasveikinti, išbučiuoti raudonus žandus“, – sakė E. Gentvilas.

Jeigu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) palaikymas tarp rinkėjų kris taip pat, kaip dabar, partija neperkops kitų metų Seimo rinkimų barjero, prognozuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius. Jo teigimu, prie tokio valdančiųjų fiasko prisidėjo nesibaigiantys skandalai ir nestabilumas Seime.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ilgą laiką buvo įsivaizduojamas kaip tvirtą ranką turintis politikas, kurio nurodymų vieningai klauso visi jo frakcijos nariai. Tačiau politiniu cirku ir fiasko kai kurių apžvalgininkų ir politikų pakrikštyta drama dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo bei stringantis biudžeto svarstymas Seime kelia klausimus, ar R. Karbauskis vis dar suvaldo anksčiau aklai juo sekusius valstiečius ir visą valdančiąją daugumą.

Ketvirtadienį darbą Seime pradėjo nauja „tvarkiečio“ parlamentaro Vytauto Kamblevičiaus vadovaujama frakcija „Lietuvos gerovei“. Šie pokyčiai įnešė sumaišties į Seimo kasdienybę ir iškėlė klausimą, ar naujoji frakcija taps valdančiosios koalicijos dalimi ir pretenduos į „tvarkiečiams“ anksčiau žadėtus postu ministrų kabinete.

Kai kurie Seimo nariai itin mėgsta naujus automobilius. Tačiau jei vieni renkasi mažai išsiskiriančias transporto priemones, kiti gali pasipuikuoti mažai kam įperkamais modeliais. Beveik 100 tūkst. eurų kainuojantį galingą BMW neseniai nusipirko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Aurimas Gaidžiūnas. Parlamentaro interesų deklaracijoje nurodyta, kad birželio pradžioje su „Šiaulių banku“ jis sudarė išsimokėtino pirkimo sandorį, kurio vertė yra 95,2 tūkst.

Jei premjeras Saulius Skvernelis netaps „valstiečių“ sąrašo lyderiu Seimo rinkimuose, partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis neatmeta, kad ją į rinkimus ves pats. „Tikriausiai, tada man teks vesti sąrašą, jeigu neis S. Skvernelis, arba partija nutars kitaip – kaip nutars partija“, – žurnalistams Prienų rajone šeštadienį sakė R. Karbauskis. Jis nepaneigė galimybės, jog tuomet partijai laimėjus rinkimus jis užimtų premjero pareigas. „Iš tikrųjų, yra labai daug įvairių variantų.

Valdančiosios koalicijos partijų lyderiai susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti vyriausybės formavimo. Prezidentas išreiškė palaikymą trims dabartinio ministrų kabineto nariams.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai pirmadienį patvirtinus valdančiosios koalicijos sutartį, šios partijos deleguotam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui gresia nepasitikėjimo procedūra. Kaip žurnalistams Kaune sakė „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis, pirmadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje 68 politikai atvirame balsavime pasisakė už koalicijos sutartį, vienas buvo prieš, septyni susilaikė.

Vytautas Bakas mano, kad valstiečiai, sudarydami koaliciją su teisiama „tvarkiečių“ partija, išdavė savo pažadą laikytis aukščiausių politikos kultūros ir skaidrumo standartų. Iš valstiečių gretų pasitraukęs V. Bakas įsitikinęs, kad toks sprendimas gali pakenkti Lietuvos reputacijai.  Stebėkite transliaciją: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas antradienį paskelbė, kad paliko valstiečių frakciją.

Vaiko pinigai turėtų didėti iki 70 eurų, o kai kurios šeimos gautų ir 100 eurų išmoką. Dėl naujos koalicijos besiderantys politikai dar negali įvardinti, kada bus pasirašyta nauja koalicijos sutartis, bet jau žino – įgyvendinus sutartas nuostatas prireiks papildomų šimtų milijonų.

Sauliui Skverneliui prakalbus apie tai, kad jis savo ateitį mato nebūtinai valstiečių gretose, prasidėjo svarstymai apie galimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) skilimą. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad konfliktas tarp Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio brendo ilgai, o variantų, kuris po šio mūšio išeitų aukštai iškėlęs galvą – ne vienas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ateitis valdančiojoje koalicijoje išlieka miglota. Partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis atsisako detaliau atskleisti savo planus apie jėgų perstumdymą tarp valdančiųjų, o dar daugiau nežinios įneša premjeras Saulius Skvernelis, dar rinkimų naktį pareiškęs, kad savo ateitį sieja nebūtinai su valstiečiais.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija trečiadienį susitiko su prezidento posto siekiančiu Gitanu Nausėda atvirame frakcijos posėdyje. Kandidatas frakcijai atsakė į 11 iškeltų klausimų, susijusių su šiuo metu valstiečių vykdomais darbais ir galimu jų tęstinumu. Į posėdį kviesta ir kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė, tačiau ji dalyvauti atsisakė, kadangi yra ne Vilniuje, o savo atsakymus valstiečiams išplatino viešai.

Valstiečių sprendimą pasitraukti iš Seimo valdančiosios daugumos, o tada sekusį persigalvojimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis aiškina tariamu opozicijos nepasiryžimu formuoti valdžios. Be to, R. Karbauskis teigia sieksiantis įkalbėti Saulių Skvernelį likti premjero poste. Gegužės pradžioje (LVŽS pirmininkas R. Karbauskis pareiškė, kad, partijai pralaimėjus prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, valstiečių frakcija paliks Seimo valdančiąją daugumą.

Gegužės pradžioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad, partijai pralaimėjus prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, valstiečių frakcija paliks Seimo valdančiąją daugumą. Tokiam pirmininko sprendimui frakcijos nariai pritarė beveik vieningai. Tačiau antradienio vakarą valstiečių frakcija Seime sukurpė naują scenarijų ir vieningai nusprendė likti Seimo daugumoje, o galutinį sprendimą partijos taryba priims penktadienį.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nuomonė dėl likimo Seimo valdančiojoje koalicijoje keičiasi kaip oras pavasarį – vieną savaitę frakcija žada trauktis, kitą – jau likti. Seimo opozicija tokius viražus laiko rinkiminiais žaidimais, o politologai – politiniu cirku.

Bent kol kas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) karaliavimas Seime aprimo – frakcijos gretas palikus būreliui Seimo narių, valdančioji koalicija nebeturi daugumos. Ir nors valstiečius Seime palaiko ir socialdarbiečiai, ir „tvarkiečiai“, politologai prognozuoja, kad netrukus valstiečiai gali likti vieni. Valstiečiui Broniui Markauskui Seimo nario mandatą iškeitus į Klaipėdos rajono mero postą, Gargždų apygardoje vyks nauji Seimo rinkimai.

Kad ir kokiomis prognozėmis prieš rinkimus dalinasi sociologai ir politologai, nebūna rinkimų be intrigų, net tada, kai viskas atrodo aišku kaip dieną. Todėl ir šiųmečiai savivaldos rinkimai pažėrė toli gražu ne vieną netikėtumą. Portalas tv3.lt politologų teiravosi, kas juos labiausiai nustebino šiuose rinkimuose. Daugiausiai mandatų per savivaldos rinkimus gavo konservatoriai ir socialdemokratai – po 274, dar kelis mandatus konservatoriai prisidūrė dalyvaudami koaliciniuose sąrašuose.

Ramūnas Karbauskis dar visai neseniai garsiai skelbė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga laimės visus 2019 m. vyksiančius rinkimus. Tačiau savivaldos rinkimuose valstiečiai nusileido ir visuomeniniams komitetams, ir senosioms partijoms. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad ateityje R. Karbauskio gali laukti ir daugiau nusivylimų. Savivaldos rinkimuose balsuojant už kandidatų sąrašus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) surinko 11,14 proc. balsų.

Valstiečių frakciją paliekantys nariai Ramūną Karbauskį kaltina diktatūra, partijos viduje vis garsiau kalbama apie diskusijų ir demokratijos stoką, o pats valstiečių lyderis nevengia viešojoje erdvėje kritikuoti jo partijos iškeltą Seimo pirmininką. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai mano, kad apie valstiečių krizę kalbėti per anksti, bet situacija gali drastiškai pasikeisti. Šią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime neteko dviejų narių.

Seimo narys Mindaugas Puidokas pirmadienį spaudos konferencijos metu paskelbė, kad sieks Lietuvos prezidento posto ir stabdo narystę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje (LVŽS). Vasario 8 d. M. Puidokas sulaukė viešo kreipimosi laiško, kuriame buvo kviečiamas kelti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose. „Stabdau savo įgaliojimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, nes dalyvausiu prezidento rinkimuose“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė M. Puidokas.

Kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose dalyvausiančios partijos ir rinkimų komitetai jau sužinojo rinkimų numerius, kurie bus įrašomi rinkimų biuletenyje. Numeriai paaiškėjo per penktadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Seimo rūmuose surengtą burtų traukimo ceremoniją. Penktadienį numeriu traukė tik 15 partijų. Likę 8 numeriai atiteks savivaldybėms, kurios penktadienį organizuoja komitetų numerių traukimą. Pirmoji biuleteniuose bus įrašyta partija Tvarka ir teisingumas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį Rusnėje paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Portalo tv3.lt kalbinti politologai sutaria, kad toks premjero žingsnis tikėtas, tačiau stebisi, kad tai buvo padaryta dabar. „Aš dalyvausiu rinkimuose“, – susitikime su Rusnės gyventojais sakė premjeras. Ministras pirmininkas sakė norintis, kad „valstybėje būtų darna tarp valdžių“, nes tai padėtų sklandžiai įgyvendinti Vyriausybės programą.