lietuvos oro uostai

Antradienio rytą daugelyje šalies vietų vyravo labai tirštas rūkas, dėl to sutriko skrydžiai Kauno oro uoste. Kaip rodo skrydžių portalas „flightradar24“ oro susisiekimo bendrovė „ASL Airlines“ lėktuvas „Boeing 738“, skridęs iš Katovicų Lenkijoje, į laikinąją Lietuvos sostinę, turėjo leisti 9:01 val. Tačiau orlaivis taip ir nenusileido. Kurį laiką suko ratus prie oro uosto, tačiau galiausiai buvo nukreiptas į Gdanską. „Ryanair“ lėktuvas iš Berlyno, taip pat negali nusileisti ir suka ratus.

Per šių metų liepą viso trijuose Lietuvos oro uostuose (LTOU) aptarnauta 647 tūkst. keleivių, tai 10 proc. nei tą patį mėnesį fiksuota praėjusias metais.  Lietuvos oro uostų duomenimis, kasmetinė tendencija lieka nepakitusi – bendras liepos mėnesio keleivių srautas oro uostuose buvo šiek tiek mažesnis nei birželio mėnesį.

Viena didžiausių pigių skrydžių airių bendrovė trečiadienį praneša apie daugybę skrydžių, kurie vėluoja visoje Europoje. Pasak pranešimo, kurį bendrovė skelbia savo svetainėje, „Ryanair“ atsiprašo keleivių „dėl pernelyg didelių skrydžių vėlavimų, kuriuos šiandien, trečiadienį, liepos 24 d., sukėlė Europos oro eismo kontrolės darbuotojų trūkumas, dėl kurio nukentėjo visos Europos oro linijų bendrovės.

Visame pasaulyje skirtingos įstaigos susiduria su informacinių sistemų trikdžiais. O minėti sutrikimai paveikė ir kai kurias Lietuvos bendroves, apie kilusius nesklandumus praneša ir „Benu“ vaistinių tinklas. „Benu“ vaistinių tinklo vadovė Dr.

Nuo pirmadienio Vilniaus oro uoste įsigalioja nauji eismo organizavimo pokyčiai. Pranešama, apie priešais statomą naują išvykimo terminalą atidaromą naujai įrengtą aikštelę trumpiems automobilių sustojimams, taip pat naujas autobusų stotelių vietas. Kaip anksčiau jau yra skelbę Lietuvos oro uostai (LTOU), į naujai atidaromą aikštelę P2 persikelia ir pavežėjų, taksi bei dalinimosi automobiliais paslaugos, kurios čia veiks iki tol, kol bus visiškai baigta oro uosto prieigų rekonstrukcija.

Oro linijų bendrovė „airBaltic“ pradeda tiesioginius skrydžius į Amsterdamą. Žadama, kad skrydžiai bus vykdomi ne tik vasarą, bet ir žiemą. Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus socialiniame tinkle rašė, kad šis tiesioginis skydis sujungs Palangos ir ketvirtą pagal dydį Europoje „Schiphol AMS“ oro uostus. „Skrydžiai vyks ne tik vasarą, bet ir žiemą, šiandien pradėta ir bilietų prekyba žiemos sezonui.

Lietuvos oro uostai (LTOU) planuoja įsigyti iki 15 naujų elektrinių autobusų, skirtų aptarnauti keleivius Vilniaus oro uoste.  Bendrovė antradienį pranešė paskelbusi elektra varomų autobusų pirkimą.  LTOU plėtros departamento vadovas Arnas Dūmanas teigė, jog nauji autobusai ne tik bus netaršūs, tačiau taip pat geriau atitiks keleivių poreikius.

Uždarius vadinamąjį pandusą prie Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas sako, kad keleiviams anksčiau atvykti nereikia.  „Nemanau, kad laike tai šiek tiek pasikeis būtent atvykimas anksčiau ar vėliau – akcentas labiau yra į žinojimą, kaip keliauti keleiviui, tai tuo tikslu esame pasamdę papildomus darbuotojus.

Nuo pirmadienio Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias. Transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. Pasak bendrovės Lietuvos oro uostai (LTOU), pokyčiai susiję su šiuo metu vykstančia Vilniaus oro uosto eismo schemos pertvarka bei kitų metų pradžioje planuojamu atidaryti dukart didesnio pralaidumo nauju išvykimo terminalu.

Lietuvos oro uostai (LTOU) sako, kad „Wizz Air“ dar pernai pateikė informaciją apie planuojamos techninius orlaivių patikrinimus, kurie lėmė sumažėjusias veiklos apimtis. LTOU teigia, kad dėl to buvo sustabdyti skrydžiai iš Vilniaus į Reikjaviką bei iš Kauno į Bergeną, Alesundą ir Stavangerį.

Trečiadienį paskelbta, kad jau artimiausiu metu iš Vilniaus bus vykdomi reguliarūs skrydžiai dviem naujomis kryptimis. Lietuviai galės patogiau nuskristi į Portugalijos sostinę Lisaboną ir Vokietijos miestą Hamburgą. „Šiandien žengiame dar vieną svarbų žingsnį plečiant Lietuvos pasiekiamumo ir skrydžių žemėlapį!“ – naujiena džiaugiasi susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Vokietijos oro bendrovės „Lufthansa“ darbuotojų streikas šią savaitę paveiks šešis skrydžius ir iš Lietuvos. Dėl streiko antradienį ir trečiadienį bus atšaukti keturi „Lufthansa“ skrydžiai – iš Vilniaus į Frankfurtą ir atgal. Be to, du skrydžius tarp Vilniaus ir Miuncheno antradienį atšaukė ir Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“, BNS pranešė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Jau netrukus mūsų šalyje skrydžius pradės siūlyti dar viena pigių skrydžių oro bendrovė. Apie tai asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pranešė susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Į Lietuvą žengia dar viena nauja aviakompanija – Islandijos pigių skrydžių „Play“, nuo gegužės startuosianti su reguliariais skrydžiais tarp Vilniaus ir Reikjaviko“, – rašė ministras. Jo teigimu, skrydžiai pradžioje bus vykdomi kartą per savaitę, šeštadieniais.

Tūkstančiams Vilniaus, Palangos ir Kauno gyventojų kiekvieną dieną ir naktį tenka susitaikyti su galingų lėktuvų variklių gausmu. Tačiau netoli oro uostų įsikūrę gyventojai gali tikėtis kompensacijų, o kai kuriems iš jų būtų duodama ir iki 6 tūkst. eurų.

Neeilinis inicidentas Vilniaus oro uoste – iš Milano į Vilnių skridęs orlaivis nuslydo nuo pakilimo tako ir galiausiai nusileido ant žolės. Visas lėktuvas pasidengė purvu, pro jo langus keleiviai nieko nematė. Oro uosto tarnybos pradėjo tyrimą ir aiškinasi, dėl ko galėjo kilti incidentas. Lėktuvo iš Milano į Vilnių keleivių užfiksuoti vaizdai liudija – visi orlaivio langai apsinešę purvu, pro juos nieko nematyti. Lėktuvas popietę nuslydo nuo pakilimo tako ir galiausiai nusileido ant žolės.

Įgyvendindami teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, Lietuvos oro uostai pradėjo rengti perspektyvinius triukšmo žemėlapius, kurių pagrindu bus nustatytos Vilniaus, Kauno ir Palangos tarptautinių oro uostų triukšmo apsauginės zonos (TAZ). Arčiausiai oro uostų įsikūrusiems gyventojams, gydymo, švietimo, poilsio įstaigoms tai sudarys galimybes gauti kompensacijas už jų išlaidas, skirtas triukšmą mažinančioms priemonėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kelias pastarąsias dienas nepaliauja snigti, o antradienį įsismarkavo ir vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Dėl to pagrindiniame šalies oro uoste vėluoja išskristi ir nusileisti daugelis lėktuvų. Kaip skelbiama Vilniaus oro uosto interneto svetainėje, antradienį iki 10 val. ryto vėlavo ar tebevėluoja išskristi net 11 orlaivių. Lėktuvai vėluoja dėl sniego Kelias valandas vėliau, nei numatyta, kilo lėktuvai į Barseloną, Milaną, Kopenhagą, Stokholmą, Amsterdamą, Hurgadą, Varšuvą, Taliną, Rygą.

Šią savaitę susisiekimo ministrui Marius Skuodžiui užsiminus apie galimybę Lietuvai įsigyti Latvijos skrydžių bendrovės „Air Baltic“ akcijų, Lietuvos oro uostų (LOU) vadovas Simonas Bartkus tvirtina, kad sprendimą šiuo klausimu turi priimti politikai. Tačiau jis pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvoje nuolat jau yra keturi šios bendrovės lėktuvai, o perspektyvoje jų galėtų būti septyni. „Air Baltic“ jau dabar yra mūsų partneris ir trečias pagal dydį vežėjas Lietuvos oro uostuose.

Žiaurumu Kremliaus kare prieš Ukrainą pagarsėjusios karinės grupuotės „Wagner“ laikas, regis, baigėsi, kai mįslingomis aplinkybėmis sudužo jos vadovybę skraidinęs lėktuvas. Tačiau jos ženklų ketvirtadienį pastebėta Vilniaus oro uoste. Krepšys su „Wagner“ simbolika Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Rusijos informacinis karas“ vienas internautas pasidalijo tai įrodančiu įrašu. „Vilniaus oro uostas, eilė į įlaipinimą.

Valstybės valdomai bendrovei Lietuvos oro uostai (LTOU) ateityje tikintis uždirbti iš skrydžių tarp Vilniaus ir Londono, Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad bendrovei būtų skirta 3 mln. eurų. Lėšos iš Susisiekimo ministerijai numatytų asignavimų bus skirtos įmonės įstatiniam kapitalui didinti, o kartu ir skrydžių plėtrai skatinti. Dar 5 mln. eurų biudžeto lėšų tam numatoma skirti 2024 metais, pranešė ministerija.

Lietuvos oro uostų (LTOU) keleivių srautas trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 5 proc. didesnis nei pernai tuo pat laiku, o skrydžių padaugėjo 4 proc., pranešė LTOU. Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Tomas Zitikis sako, kad rezultatai prilygo iki pandemijos buvusiam srautui.

Jau kurį laiką tęsiantis sumaiščiai Vilniaus oro uoste dėl nusidriekusių milžiniškų keleivių eilių, apie tai pasisakė ir pats Susisiekimo ministerijos valdomos bendrovės Lietuvos oro uostų generalinis direktorius. Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus vienoje iš internetinių platformų teigė, kad pastarąsias dvi savaites nusidriekusios eilės Vilniaus oro uosto keleivių patikroje nėra jokia paslaptis, o už tai jis pats asmeniškai atsiprašo.

Lietuvos oro uostai skelbia papildomų darbuotojų paiešką: šiuo metu nuolatiniam darbui Vilniuje aktyviausiai ieškoma daugiau kaip 20 keleivių patikros (aviacijos saugumo) specialistų. Taip pat darbo galimybės siūlomos ir terminalo asistentams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Teigiama, kad aviacijos saugumo specialistai, praėję specialius mokymus, per mėnesį gali uždirbti apie 1 300 eurų (po mokesčių), dirbdami slenkančiu grafiku (pamainomis) po 3–4 dienas per savaitę.

Vilniaus oro uoste nusidriekusios eilės supykdė gyventojus – kai kurie vos spėjo įlipti į lėktuvą, o dalis jau pateikė ir skundus, kad galėtų susigrąžinti prarastus pinigus. Tiesa, Lietuvos oro uostų atstovai ramina, kad situacija netrukus turėtų pagerėti. Tačiau Civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) kalba kitaip – nesiėmus reikiamų priemonių, keliaujantiems apie atvykimą į oro uostą likus 20 ar 30 minučių teks pamiršti.

Nuo rugsėjo pasikeitė Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų tinklą valdančių Lietuvos oro uostų teisinė forma – valstybės įmonė tapo akcine bendrove, pranešė Susisiekimo ministerija. Tai paskutinė iš ministerijos kuruojamų įmonių, persitvarkiusių į akcinę bendrovę, ši forma bendrovėms padės gerinti paslaugų kokybę ir pritraukti papildomų lėšų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Daugėjant labai svarbių asmenų vizitų į Lietuvą ir Lietuvos oro uostams tampant akcine bendrove, Susisiekimo ministerija siūlo iš valstybės biudžeto finansuoti visas tokių asmenų aptarnavimo šalies oro uostuose išlaidas, o ne mažą dalį, kaip yra dabar.  Lėšos tam būtų numatytos ministerijos asignavimuose. Galutinį sprendimą priims Vyriausybė, o jei jis būtų teigiamas, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2024 metų sausio.

Oro uoste visada netrūksta veiksmo, čia šurmuliuoja smagūs poilsiautojai, tačiau ne visi į oro uostą atvyksta savo noru – taip gali būti išgabenamos ir prekybos žmonėmis aukos. Tad oro uoste pastebėję tai nedelskite ir nelikite abejingi. Vilniaus oro uostas socialiniuose tinkluose pasidalino kreipimusi į keliautojus su prašymu pastebėjus kelis dalykus nelikti abejingais.

Vadovauti Lietuvos oro uostams nuo trečiadienio pradeda konkursą laimėjęs aviacijos ir transporto specialistas Simonas Bartkus. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdančios bendrovės vadovo atrankoje jis įveikė aštuonis kandidatus. Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, konkurso komisija S. Bartkaus kandidatūrą geriausiai įvertino dėl profesinių kompetencijų aviacijos srityje, lyderystės, komandinio darbo gebėjimų bei dalykinių savybių, jam keliami aukšti reikalavimai ir lūkesčiai.

Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 6,1 mln. eurų grynojo pelno – 2,5 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, o pajamos augo 42 proc. iki 29,6 mln. eurų. Finansinių rezultatų augimui įtakos turėjo ir itin aktyviai prasidėjęs vasaros skrydžių sezonas, ir sėkmingai suvaldytos augančios sąnaudos, pranešė bendrovė. Apie du trečdalius Lietuvos oro uostų pajamų šiemet sudarė aviacinės veiklos pajamos, jos šiemet augo 59 proc. iki 19,97 mln. eurų.

Susisiekimo ministerija informuoja, kad nuo birželio 24 d. VĮ Lietuvos oro uostams laikinai vadovaus Vidas Kšanas, šioje įmonėje einantis Saugos ir saugumo departamento direktoriaus pareigas. Jis pakeis iki šiol laikinai generalinio direktoriaus pareigas ėjusį Aurimą Stikliūną.

Pagrindiniame Lietuvos oro uoste – neeilinė situacija. Jame laikinai negalėjo leistis ir kilti lėktuvai, nes vienas iš orlaivių patyrė avariją. Lietuvos oro uostai atstovai portalui tv3.lt patvirtino, kad oro uosto kilimo takas bent iki 17:30 val. uždarytas dėl lėktuvo gedimo, kuris buvo įvardytas kaip techninis.Kiek vėliau patikslinta, kad oro uosto pakilimo takas bus uždarytas iki pat 21 val.

Lietuvos oro uostai skelbia esantys pasirengę aptarnauti išskirtinius NATO susitikimo dalyvių lėktuvus, tarp jų ir JAV prezidento – „Air Force One“. „Vilniaus ir Kauno oro uostai pasirengę priimti didelius ir įspūdingus valstybių vadovų lėktuvus, kurie neretai vadinami skraidančiais prezidentų rūmais ir vadavietėmis“, – rašoma antradienį išplatintame pranešime.

Tris šalies oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) planuoja plėsti aerodromus pritaikant juos kariniam mobilumui. Įmonė gegužę pasirašė sutartį su transporto infrastruktūros projektavimo bendrove „Kelprojektas“, kuri už 87 tūkst. eurų parengs projektinius pasiūlymus.  Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas sako, jog šios paslaugos susijusios su projektų parengimu karinio mobilumo investicijoms trijuose šalies oro uostuose.

Susisiekimo ministerija ieško naujo tris šalies oro uostus valdančios bendrovės Lietuvos oro uostai vadovo – ji paskelbė šių pareigų konkursą.  „Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai dar šiais metais taps akcine bendrove, taigi,tikimės, kad naujas įmonės vadovas užtikrins sklandų perėjimą į naują teisinį statusą ir gebės išnaudoti jo privalumus, toliau stiprinant šalies oro uostus ir didinant Lietuvos pasiekiamumą oru“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Lietuvos oro uostai skelbia darbuotojų paiešką, o už 4 darbo dienas per savaitę iš viso per mėnesį gautumėte daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Paviešintame darbo skelbime rašoma, kad šiuo metu yra ieškoma kandidatų, kurie norėtų tapti keleivių patikros ir oro uosto saugumo specialistais.

Keleivių skaičiui Lietuvos oro uostuose, kaip tikimasi, 2030 metais viršijus 10 mln., turėtų būti atverstas naujas jų istorijos puslapis – valdytoja aiškinasi, kaip jie atrodys ir veiks pasiekus šį tikslą.   Oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) jau sutarė, kad ilgalaikius vystymo planus parengs Nyderlandų bendrovė „Haskoning“ – su ja pasirašyta 1 mln. eurų vertės (su PVM) sutartis.

Lietuvos oro uostai trečiadienį pranešė kreipęsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, prašydami patikrinti ir įvertinti kuro bazių operatoriaus Vilniaus ir Palangos oro uostuose atitiktį nacionalinio saugumo interesams.

Lietuvos oro uostai praneša, kad pasirašytas oficialus susitarimas pratęsti Lietuvos verslo aplinkai svarbius tiesioginius reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uostų. Sutarties su Lenkijos oro linijomis „LOT Polish Airlines“ vykdymas pratęsiamas nuo šių metų gegužės 1 iki rugsėjo 30 dienos, rašoma pranešime spaudai.

Turbūt kiekvienas, bent kartą skridęs lėktuvu, žino, kaip kartais prieš skrydį ar po jo, prireikia į tualetą. Iki šiol pagrindiniame Vilniaus oro uoste apsilankymas tualete buvo nemokamas. Tačiau jau netrukus keleiviams teks ieškoti pinigų, jei kartais prireiks jame apsilankyti. Šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė „Lietuvos oro uostai“ tikina, kad tualetai apmokestinami dėl svarbių priežasčių ir žada, kad apmokestins tik du viešuosius tualetus.

Tris oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) ieško visų jos valdomų parkavimo aikštelių operatoriaus – tam įmonė paskelbė tarptautinę atranką, pranešė bendrovė. Naujasis operatorius valdys daugiau nei 3,3 tūkst. parkavimo vietų Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose. Planuojama, kad jų valdymą atrankos laimėtojas perims šių metų antroje pusėje.

Inžinierinių sistemų įrengimo įmonei „Civinity Engineering“ anksčiau pranešus, kad ji už 2,35 mln. eurų įrengs naujo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo inžinerines sistemas, projekto užsakovė bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) teigia, kad įmonė dar nepatvirtinta kaip subrangovė – dar bus tikrinama, ar ji gali dalyvauti terminalo statybose.   Tuo metu pati „Civinity Engineering“ tvirtina, kad sutartis jau įsiteisėjusi.

Po pandemijos atsigaunantys Lietuvos oro uostai, pernai įdarbinę itin daug naujų darbuotojų, šiemet toliau teikia dešimtis darbo pasiūlymų, trečiadienį pranešė įmonė.  Tris oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LOU) pernai įdarbino 147 žmonės, o šiemet ji pasiūlys daugiau nei 40 darbo pozicijų.

Naujo Lietuvos oro uostų vadovo atranką planuojama skelbti kitų metų pradžioje, BNS informavo Susisiekimo ministerija. Ministras Marius Skuodis penktadienį dėl to sutarė su Lietuvos oro uostų valdyba.  „Susitikime su Lietuvos oro uostų valdyba aptartas įmonės naujo vadovo atrankos klausimas, ją planuojama skelbti kitų metų pradžioje“, – BNS teigė ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.

Lietuvos išvykstamojo turizmo sektorius rudenį stebėjo skrydžių ir keleivių srauto atsigavimą, teigia Lietuvos oro uostų atstovai. Anot jų, aviacinės prognozės ir išankstiniai žiemos sezono kelionių pardavimai rodo, kad atsigavimo tempas išsilaikys ir metų pabaigoje. Lietuvos oro uostų duomenimis, rugsėjo ir spalio mėnesiais pavyko atstatyti apie 90 proc. keleivių srauto ir daugiau nei 80 proc.

Lietuvos aviacijos verslas sparčiai vejasi ikipandeminių 2019 metų rezultatus – spalį pavyko atstatyti beveik 90 proc. keleivių ir 80 proc. skrydžių srauto. Vien Kauno oro uostas aplenkė kai kuriuos 2019 metų spalio rodiklius, pranešė Lietuvos oro uostai. Visi trys Lietuvos oro uostai spalį aptarnavo 548 tūkst. keleivių – 49 proc. daugiau nei prieš metus, bet 12 proc. mažiau nei 2019-ųjų spalį. Per mėnesį aptarnauta 4,7 tūkst. skrydžių – atitinkamai 15 proc. daugiau ir 20 proc.

Planas iki šių metų pabaigos valstybės įmonę Lietuvos oro uostai (LOU) pertvarkyti į akcinę bendrovę atidedamas 2023-iesiems – tai lėmė poreikis keisti turto vertinimo ir apskaitos politiką, teigia įmonės atstovas. Pasak Tado Vasiliausko, dabar smarkiai skiriasi valdomo turto rinkos ir balansinė vertė.   „Pertvarka į akcinę bendrovę norint užtikrinti teigiamus pokyčius ir naudas bus siekiama, kad būsimos akcinės bendrovės turtas būtų apskaitomas rinkos verte.

Lietuvos oro uostuose pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, keleivių srautas išaugo beveik penkis kartus, skrydžių – du kartus. Krypčių pasiūla nuo 80 išaugo iki 98, penktadienį pranešė Lietuvos oro uostai. Pirmojo pusmečio rodikliai pralenkė geriausias prognozes, sako laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas.  „Metus pasitikome pozityviai – vis daugiau valstybių atsisakė keliautojams taikomų COVID-19 ribojimų: testų, saviizoliacijos.

Pirmadienį prastas oras pridarė nemalonumų ne tik lietuviams. Dėl nepalankių gamtinių sąlygų į Rygą turėję skristi orlaiviai leidosi Lietuvoje arba suko ratus tikėdamiesi, kad gaus leidimą nutūpti. Iki 15 val. iš viso buvo nukreipti 6 skrydžiai, praneša Rygos oro uostas. Dar penki lėktuvai vėlavo nusileisti numatytu laiku. Nukreipti buvo lėktuvai, į Rygą skridę iš Kijevo, Varšuvos, Briuselio, Frankfurto, Dubajaus, Paryžiaus.

Valstybės įmonę Lietuvos oro uostai šiemet siūloma atleisti nuo pelno įmokos į valstybės biudžetą mokėjimą. Anot Susisiekimo ministerijos, Lietuvos oro uostų pelno įmoka į biudžetą turėtų sudaryti 4,045 mln. eurų (85 proc. paskirstytinojo pelno), todėl ją sumokėjusi įmonė taptų nemoki. Vyriausybė trečiadienį svarstys Susiekimo ministerijos siūlymą nustatyti, kad Lietuvos oro uostų į valstybės biudžetą mokama pelno įmoka šiemet būtų 1 euras.