Kaip skelbiama Vilniaus oro uosto interneto svetainėje, antradienį iki 10 val. ryto vėlavo ar tebevėluoja išskristi net 11 orlaivių.
Lėktuvai vėluoja dėl sniego
Kelias valandas vėliau, nei numatyta, kilo lėktuvai į Barseloną, Milaną, Kopenhagą, Stokholmą, Amsterdamą, Hurgadą, Varšuvą, Taliną, Rygą.
Pavyzdžiui, aviakompanijos „Air Baltic“ lėktuvas į Amsterdamą turėjo kilti 7:50 val., bet pagal patikslintą laiką išskristi veikiausiai tik 10:45 val. – beveik 3 val. vėliau.
„Vilniaus oro uoste ankstyvo ryto valandomis (nuo 6 val. ryto) fiksavome itin blogas oro sąlygas ir dėl stipraus šoninio vėjo, blogo matomumo, didelio snygio dalis skrydžių išvykimo laikų buvo pavėlinti.
Nuo maždaug 7:30 val. situacija dėl oro sąlygų uoste yra pagerėjusi, hidrometeorologijos specialistai informavo, kad snygis rimsta, orlaivių išvykimo laikai normalizuojasi ir vykdomi pagal planą arba su nedidele korekcija“, – portalui tv3.lt pakomentavo Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas.
Vilniuje taip pat vėlavo nusileisti keli lėktuvai iš Rygos, Helsinkio, Varšuvos.
Apie oro eismo sutrikimus Kauno ir Palangos oro uostuose oficialiai nepranešama.
Kiek keleivių skrenda per Lietuvą
2023 m. per šalies oro uostus keliavo daugiau kaip 6 mln. keleivių. Palyginimui, 2022 metais skrido 5,35 mln., 2021 m. – 2,47 mln. keleivių, skaičiuoja bendrovė Lietuvos oro uostai.
Daugiausiai aptarnauta Vilniaus oro uoste – 4,4 mln. keleivių, kai 2022 metais buvo 3,9 mln. keleivių.
Kauno oro uostas praėjusiais metais aptarnavo 1,3 mln., o 2022 metais – 1,16 mln. keleivių.
Palangos oro uoste aptarnauta 307 tūkst. keliautojų, kai 2022 metais – 275 tūkstančiai.
Bendrovės duomenimis, skrydžių srautas 2023 m. buvo beveik 4,5 proc. didesnis negu 2022 metais.
Iš viso pavyko atstatyti 85 proc. skrydžių srauto, fiksuoto 2019 metais. Per 2023 metus Lietuvos oro uostuose aptarnauta daugiau kaip 53 tūkst. skrydžių. 2022 m. šis skaičius siekė beveik 51 tūkstantį.
Vilniaus oro uoste aptarnauta didžioji dalis skrydžių – apie 38,7 tūkstančio. Užpernai čia aptarnauta 36,7 tūkst. skrydžių.
Kauno oro vartai aptarnavo 10,7 tūkst. skrydžių – apie 2 proc. daugiau negu prieš metus.
Panašus (1,3 proc.) augimas fiksuotas ir Palangoje, kur pernai aptarnauta per 3,7 tūkst. skrydžių.