lietuvos didžioji kunigaikštystė

Rusijos grėsmei pastaraisiais metais vėl suvienijus Lietuvą ir Lenkiją, šalių politikai sekmadienį paminėjo Liublino unijos 450-ąsias metines. Šia 1569 metų liepos 1 dieną pasirašyta sutartimi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) ir Lenkija susijungė į Abiejų Tautų Respubliką (ATR), apėmusią ir dalį dabartinės Baltarusijos bei Ukrainos teritorijų, bet žlugusią XVIII amžiaus pabaigoje.

Lietuvos politikai šią savaitę rezoliucija pagerbė 450-ąsias Liublino unijos metines, o Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir dar aštuoni parlamentarai šeštadienį išvyksta į Lenkiją dalyvauti jubiliejiniuose renginiuose. Prieš šimtą metų tai būtų neįmanoma dėl tautinio judėjimo ypatumų ir prastų santykių su lenkais. „Tarpukariu tai būtų neįsivaizduojama.

Madrido karališkajame archyve rasta daugiau nei prieš 230 metų sukurta opera apie Lietuvą. Tai pirmoji užsienyje sukurta opera, kurioje pateikiamos tikslios nuorodos į LDK teritoriją. Ispanijoje rasta daugiau nei 200 metų užmarštyje dūlėjusi opera apie Lietuvą Madrido karališkajame archyve rasta daugiau nei prieš 230 metų sukurta opera apie Lietuvą. 1782 metais pastatytą operą „Everardas II – Lietuvos karalius“ atrado dirigentas ir Niujorko operos bendruomenės meno vadovas Alexis Soriano.

Lenkijoje netradiciniu turizmo maršrutu keliavęs Šiaulių universiteto dėstytojas, archeologas Ernestas Vasiliauskas stebėjosi ten Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinei ir kultūrinei atminčiai rodoma pagarba. Archeologas sako, kad mums derėtų pasimokyti iš kaimynų, kaip plėsti vidaus turizmą, sutvarkyti mažus miestelius, kad jie taptų traukos centrais, kaip renovuojant paveldo objektus suderinti modernumą su archajiškumu.

Valstybės dienos išvakarėse galima prisiminti viską, kas siejasi su mūsų valstybingumo formavimusi. Nors, žinoma, tam menkai pasitarnauja fontano žemėlapiai prie Seimo, bet jie suteikia peno pamąstymams – ar valstybė, kuri kažkada buvo gerokai didesnė už Maskvos kunigaikštystę, paliko mumyse tik žemėlapių vaizdus? Kas liko iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mūsų mąstymo štampuose, kurie keliauja iš kartos į kartą? Ar imperinis mąstymas, mėginant subalansuoti skirtingas valdomas tautas vienos...

1918 m. kovo 25 d. Baltarusijos Liaudies Respublikos Rada paskelbė Baltarusijos Nepriklausomybę. Tai buvo svarbus to meto pažangios baltarusių visuomenės politinės orientacijos dokumentas, išreiškęs baltarusių tautos ilgamečius lūkesčius ir pagrindinius politinius siekius – sukurti savarankišką valstybę. Šiemet Baltarusijos Nepriklausomybei – 95 metai. Vos daugiau kaip prieš mėnesį, vasario 16-ąją, savo Nepriklausomybės metines paminėjome ir mes.

Kovo 11-ąją vykusiose eitynes patriotišku pavadinimu „Tėvynei“, kurias rengė Lietuvių tautinio centro ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos atstovai dalyvavo ne tik patriotiškai nusiteikęs jaunimas, bet ir Nepriklausomybės akto signatarai bei žinomi politikai, vienas jų – skandalingais pareiškimais apie seksualines mažumas garsėjantis Petras Gražulis. Žygiuojantis eisenoje naujienų portalo „Balsas.

Koks likimas laukia baltų tautų? Kodėl išliko tik lietuviai ir latviai. Ar sugebėsime atsilaikyti prieš globalizacijos vėjus? Į šiuos ir kitus baltiškai kultūrai ir pasaulėjautai aktualius klausimus bandė atsakyti įvairių sričių ekspertai sostinės Knygų mugės metu vykusioje diskusijoje, pavadinimu „Ar baltų laikas jau praeityje?“ Diskusiją moderavęs kultūros istorijos tyrinėtojas ir visuomenės veikėjas Darius Kuolys jos pradžioje sakė: „Šios dienos diskusijos tema – „Ar baltų laikas jau praeit...

Š.m. spalio 27 d. Trakų salos pilyje vyks tradicinis Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas, kuriame paskaitą apie jo dukrą, Maskvos Didžiąją kunigaištienę Sofiją, plačiajai visuomenei skaitys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šeimos ir kultūros istoriją tyrinėjanti mokslininkė dr. Jolita Sarcevičienė. „Sofija – ne tik vienintelė Vytauto Didžiojo dukra, bet ir įdomi, nemenką politinę įtaką to meto visuomenėje turėjusi moteris.

Varšuvos karališkoji pilis glaudžiai bendradarbiauja visose Valdovų rūmų atstatymo srityse. Artimiausiu metu į Vilnių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus bus atvežti 40 iš Varšuvos karališkosios pilies ilgesniam laikui paskolintų XVI a. sietynų ir sieninių šviestuvų kopijų. Anot Varšuvos karališkosios pilies muziejininkų, bendradarbiavimas su Lietuvos valdovų rūmais pastaraisiais metais ypač glaudus.

Ukrainos ir Lenkijos santykiai įvairiais istoriniais laikais paliko daug nuoskaudų: jau nuo kazokų sukilimo XVII amžiuje buvo kovojama tarpusavyje, o Antrasis pasaulinis karas paliko daug randų šiose tautose. Vienas bičiulis ukrainietis nusprendė įgyvendinti tokį projektą. Kai dauguma kalba apie tarpusavio ukrainiečių ir lenkų kovas, jis nusprendė istorijoje paieškoti, o kada ir kur kartu kovojo lenkai ir ukrainiečiai.

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – netikėta ir intriguojanti paroda. Iš Vilniaus į uostamiestį atkeliavo  įspūdingas vienintelis Lietuvoje techniškai veikiantis maketas, atkartojantis itališkos baroko operos teatro veikimo principus, mašinerijos stebuklus ir subtilybes. Nuo gegužės 4 dienos teatre veikianti paroda „Elenos pagrobimas. Vilnius, 1636“ skirta pirmąjai italų barokinei operai Lietuvoje.

Užsienio reikalų ministerijoje ketvirtadienį pristatyta lietuvių kalba išleista knyga "Ukraina: Lietuvos epocha, 1320-1569", supažindinanti su mažai tyrinėtu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu ir Lietuvos vaidmeniu Ukrainos istorijoje. Susirinkusius pasveikino užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius. Jis padėkojo knygos sudarytojams ir pasidžiaugė, kad 2009 metais ji pripažinta geriausia knyga istorine tema Ukrainoje.

Ilgai laukta knyga (išversta dar 2007 m.), vėl pasirodanti Vilniuje (tuomet - Wilno mieste) lygiai po 80 metų. Tikras džiaugsmas masonų tyrinėtojams, patiems masonams ir tiesiog smalsiems žmonėms, kuriems žodis „masonas“ kelia lengvą šiurpuliuką. Stanisławas Małachowskis-Łempickis (1884-1959) – lenkų teisininkas, masonyste (wolnomularstwo) susidomėjęs Sankt Peterburge, kur jį į masonų tyrinėjimus įtraukė šios brolijos narė, istorikė Tira Sokołowska.