Ispanijoje rasta daugiau nei 200 metų užmarštyje dūlėjusi opera apie Lietuvą
Madrido karališkajame archyve rasta daugiau nei prieš 230 metų sukurta opera apie Lietuvą. 1782 metais pastatytą operą „Everardas II – Lietuvos karalius“ atrado dirigentas ir Niujorko operos bendruomenės meno vadovas Alexis Soriano. Dabar ši opera prikeliama naujam gyvenimui, o jos pasaulinė premjera planuojama gruodžio 10–11 dienomis Vilniuje.
Ši opera buvo sukurta tuometinio Portugalijos karaliaus Pedro III-ojo gimtadienio proga ir scenoje parodytą tik tą vienintelį kartą. „Everardą II – Lietuvos karalių“ sukūrė Portugalijos rūmų kompozitorius Joao de Sousa Carvalho, o libretą parašė italų poetas Gaetano Martinelli.
Iš motinos pusės lietuviškų šaknų turintis muzikas nuo pat vaikystės namuose mokėsi lietuvių kalbos, o pirmą kartą į šią, kaip jis įsivaizdavo, mistišką ežerų, miškų ir pasakų šalį atvyko jau būdamas 29-erių metų.
Toks A. Soriano susidomėjimas senu kūriniu, pasak jo, iš pradžių sukėlė archyvo darbuotojų nuostabą ir nepatiklumą. „Kodėl jums to reikia? Niekas šito neprašo jau daug metų“, – klausinėjo jie.
Galiausiai gavęs operos rankraštį, atradėjas nenusivylė: „Pasirodė, kad yra labai įdomus kūrinys ir jame yra visos dalys, nieko netrūksta“. Pasiimti dokumento jam, žinoma, nebuvo leista, tačiau A. Soriano padarė jo kopiją – mikrofilmą ir prasidėjo rankraščio šifravimas bei pritaikymas šiuolaikinei scenai.
„Dirbu su dešimtimis orkestrų ir nuolat ieškau naujų kūrinių , tačiau surasti tokį pamirštą ir muzikine prasme žavų objektą – ypatingas atvejis. Madrido karališkajame archyve radau ne tik seną ir įdomią operą, bet kūrinį, kuris susijęs su Lietuva, su mano paties šaknimis. Nusprendžiau, kad turiu ją pastatyti Lietuvoje – į istorines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes veda ir „Ererardo II“ veiksmas“, – pasakojo dirigentas A. Soriano.
„Ši opera buvo pastatyta tik XVIII a. pabaigoje. Portugalijos karaliaus gimtadienio proga, o nuo to laiko šis kūrinys niekada nebuvo grojamas ir tiesiog gulėjo archyvuose. Naujas jo pastatymas bus tarsi prikėlimas gyvenimui“, – teigė dirigentas.
Librete, anot vertėjo, savotiškai susiejama Lietuva ir Portugalija, nes Lietuvos karaliaus Everardo II-ojo herojuje netiesiogiai atvaizduojamas tuometinis Portugalijos karalius ir jo gerosios savybės.
Nors kūrinys nėra paremtas tikrais šalies istoriniais įvykiais, jame yra vietovardžių ir veikėjų, kurie iš tiesų egzistavo. „Everardo II“ autorius poetas G. Martinelli mini Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės renesanso visuomenės veikėją Mykolą Lietuvį. Kūrinio veiksmas vyksta ne vėliau kaip XVI-ame amžiuje, prie LDK ir Lenkijos sienos (dabar Baltarusijos teritorijoje) buvusioje Valkavisko pilyje. Siužete iškyla ir Aleksandras Augustas: šios istorinės asmenybės vardu pavadintas vienas iš pagrindinių veikėjų iš pradžių klaidžioja ir nusižengia, tačiau ilgainiui įrodo savo drąsą ir ištikimybę. Todėl kilnusis karalius Everardas II jam atleidžia ir sugrąžina buvusią sutuoktinę Erenikę.
„Libreto autorius Lietuvą kaip veiksmo vietą greičiausiai pasirinko dėl tais laikais ryškėjančių naujų madų – vaizduoti mažiau žinomus, vaizduotei daugiau peno teikiančius kraštus ir laikus. Greta įprastų antikinių ar biblinių motyvų, būdingų klasicizmo literatūrai, ėmė rastis naujų siužetų, labiau atitinkančių ryškėjantį ankstyvojo romantizmo skonį: ūkanoti šiaurės kraštai, kadaise egzistavusios karalystės ir jų herojiški žmonės. Lietuva libretto autoriui yra tolima tiek geografiškai, tiek ir laiko požiūriu – tai karalystė, pasakyta libreto įžangoje, kurios jau nėra. Tačiau operos personažai, jų tarpusavio santykiai ir vertybės yra „europietiškos“, perteikiančios tą pačią tų laikų Europai būdingą dvaro ideologiją“, – pasakoja iš italų kalbos libretą išvertęs filologas dr. Dainius Būrė.
Paklaustas, kaip sekasi rankraštį pritaikyti šiandieninei scenai, V. Lukočius nusijuokė: „Atrodo tikrai viskas puikiai, viskas parašyta gaidomis – ne kitais kokiais simboliais. Bet susiduriame su šifravimo sunkumais. Mes padarysime versiją, kurią bus galima spausdinti, iškelti atskiras partija. Dabar tai – nardymas tuose ruduose popieriuose.“
Teatralizuotas koncertinis operos variantas pirmą kartą bus pristatytas Valdovų rūmuose. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai: kaip teigė Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė, Nacionalinio muziejaus misija – puoselėti ir pristatyti ne tik materialųjį, bet ir kultūrinį LDK paveldą, o muzika yra išties svarbi ir reikšminga jo dalis.
Opera „Everardas II – Lietuvos karalius“ atspindi tuometį Lietuvos įsivaizdavimą Vakarų Europos kontekste. „Lietuva operoje matoma kaip mažai žinomas, bet patrauklus, egzotiškas ir intriguojantis kraštas“, – kalbėjo J. Karpavičienė. Ji vylėsi, kad įrengus būtent koncertiniams pasirodymams skirtą antrąją Valdovų rūmų salę „Everardas II – Lietuvos karalius“ galėtų tapti nuolatinio šio vietos repertuaro dalimi.
D. Būrė pridūrė, kad opera į LDK teritoriją atkeliavo dar XVII-ame amžiuje. „Tai buvo visų LDK didikų labai pamėgta pramoga, kuri istorinėje mūsų valstybėje atsirado net anksčiau nei daugelyje kitų Europos sostinių. Pirmoji žymi opera „Elenos pagrobimas“ LDK pastatyta Vazų dinastijos valdymo metu. Jos libretą 1636 metais parašė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžios Kunigaikščio Vladislovo Vazos sekretorius Virgilio Puccitelli“, – tęsė D. Būrė.
Paklausta apie statomos operos „Everardas II – Lietuvos karalius“ kostiumus ir scenografiją VšĮ „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė sakė: „Tai bus tos epochos atspindys, bet mūsų dienų požiūriu“. Ji atkreipė dėmesį, kokia įvairi yra paties kūrinio istorija ir geografija: „Portugalų kompozitorius parašė muziką, italų poetas – libretą apie Lietuvą. Štai tokia sąsaja tarp Portugalijos, Italijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvarų. „Jau tada buvo Europos Sąjunga!“ – juokdamiesi įsiterpė A. Soriano ir V. Lukočius.
Opera „Everardas II – Lietuvos karalius“ Valdovų Rūmuose skambės gruodžio 10–11 dienomis. Šiuo metu Alexis Soriano operą stato kartu su „Vilniaus simfonietta“ ir jos dirigentu Vytautu Lukočiumi.
Pagrindinius vaidmenis „Everarde II“ atliks prancūzų kompozitoriaus Ch. Gounod operoje „Faustas“ pagrindinį Daktaro Fausto vaidmenį atlikęs Tomas Pavilionis, taip pat itin reto balso – sopranino – dainininkas Viktoras Gerasimovas bei kiti žymūs balsai: Diana Tiškovaitė (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas) bei Ilona Pliavgo (sopranas).
Beje, įdomus faktas: priešingai negu per vienintelį operos pasatatymą 1782 metais, kai visus vaidmenis atliko tik vyrai, šįkart dainininkei Ilonai Pliavgo atiteko vyro vaidmuo.
