lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
SEB taip pat žada atidėti mokėjimus susiduriantiems su finansiniais sunkumais
SEB bankas primena, kad susidūrę su nenumatytomis aplinkybėmis gyventojai, turintys būsto ar vartojimo kreditus ar lizingą, turėtų kreiptis į banką su prašymu dėl kredito grąžinimo atidėjimo, kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas individualiai.
„Swedbank“ leis atidėti paskolų įmokas ir gyventojams ir verslui
Reaguodamas į situaciją dėl koronaviruso ir su tuo susijusį klientų susirūpinimą, „Swedbank“ yra pasiruošęs padėti savo klientams įveikti iškilusias problemas, tinkamiausio sprendimo su kiekvienu klientu ieškodamas individualia tvarka, trečiadienį paskelbė bankas.
Ir verslo įmonėms, ir gyventojams bankas gali pritaikyti paskolų įmokų atidėjimą iki 6 mėn. trukmės laikotarpiui, o būsto paskolas turintiems klientams paskolos įmokas bus galima atidėti iki 12 mėn.
Lietuvos bankas: finansiškai nukentėjusiems paskolų turėtojams – papildomos išlygos
Gyventojai, kurie neteko darbo arba ne mažiau nei trečdalio įprastai gaunamų pajamų, tačiau turi būsto ar vartojimo paskolą, gali kredito davėjo prašyti atidėti įmokų mokėjimą 3 mėnesiams.
Tai numatyta naujuose vartojimo ir būsto kredito teikimo veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimuose, siekiant padėti gyventojams, kurie dėl paskelbto karantino patiria ar patirs finansinių sunkumų.
Ligoninėse trūkstant priemonių, respiratoriais apsirūpino Lietuvos bankas
Pasaulyje siaučiant koronavirusui visi ieško būdų, kurie padėtų apsisaugoti, tačiau jaučiamas įvairių priemonių trūkumas. Medikai kreipėsi į verslininkus, prašydami pagalbos ligoninėse, nes ir čia trūksta medicininių ir apsaugos priemonių. Lietuvos baku (LB), siekdamas prireikus apsaugoti savo darbuotojus, įsigijo 600 respiratorių, tačiau socialiniuose tinkluose dėl tokio LB sprendimo kilo pasipiktinimas.
Lietuvos bankas prognozuoja, kiek dėl koronaviruso trauksis šalies ekonomika
Lietuvos banko (LB) ekonomistų vertinimu, dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai 1,2 procento. Pasak LB valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, tai yra optimistinis scenarijus.
„Galvojame, kad ekonomikos susitraukimas galėtų būti 1,2 proc., tai reiškia, kad buvęs bazinis scenarijus keičiasi beveik 4 procentais. Vėlgi, sakyčiau, kad tai yra optimistinis scenarijus“, – pirmadienį Vyriausybėje sakė V. Vasiliauskas.
Tada ir dabar: sunku patikėti, kokios buvo algos ir kainos
Iš šių dienų perspektyvos žvelgiant į sitauciją Lietuvoje prieš 30 metų, stebina daug dalykų: 1990-ųjų atlyginimas dabar nebūtų vertas net euro, darbuotojams kartu su atlyginimu buvo siūlomas ir gyvenamasis plotas, o neįtikėtinos kainos ir eilės prie visko buvo bene kiekvieno kasdienybė. Šie ir daugelis kitų dalykų dabar sunkiai suprantami, tačiau buvo visiškai įprasti atkuriant nepriklausomybę.
Už nedidelę sumą siūlo pelningą investiciją ir NT Kipre – specialistai įspėja neįkliūti
Skirkite vos kelias valandas per dieną ir bonusinės-investicinės programos pagalba uždirbsite ne tik solidžias sumas, bet turėsite ir galimybę įsigyti nekilnojamojo turto be jokių paskolų. Taip socialiniuose tinkluose reklamuojama veikla, kuri po kiek laiko į piniginę, pasak pranešėjų, gali atnešti apie 109 tūkst. JAV dolerių (beveik 100 tūkst.
Sukčiai žmonių kišenes tuština vis moderniau: štai 4 populiariausios aferos
Melagingi skambučiai ir SMS žinutės, pirkiniai internete, kurių pinigus sumokėję gyventojai taip ir nesulaukia – kasdienė sukčių duona ir patiklių gyventojų galvos skausmas. Tačiau policija ir Lietuvos bankas įspėja, kad sukčiai darosi vis gudresni ir gyventojus mulkina pasitelkdami naujus sukčiavimo būdus, pavyzdžiui, viliones investuoti ir taip greitai užsidirbti.
2020 m. vasario viduryje viena Plungės gyventoja sulaukė SMS žinutės, pranešančios apie neva jos laimėtus 1 tūkst.
PLIUS MINUS. 1 tūkst. eurų išmokos ir kitos priemonės dėl koronaviruso
Visame pasaulyje plintantis koronavirusas kelia vis daugiau nerimo dėl naujos ekonominės krizės. Siekiant išvengti jos padarinių kai kuriose šalyse gyventojams skiriamos vienkartinės 1 tūkst. eurų viršijančios išmokos.
Kada ir kokių priemonių gali imtis Europos centrinis bankas? Ar jos padės išgyventi sunkmetį verslui ir gyventojams? Kiek gali tęstis mažų palūkanų ir pinigų spausdinimo politika?
Diskusijoje apie tai – Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vadovas Sigitas Šiaudinis.
Susirūpino naujausiomis tendencijomis – bankai stabdo skolinimą verslui
Pastebėję, kad keičiasi smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo sąlygos, Lietuvos bankas su Konkurencijos taryba kartu analizuoja tokių pokyčių priežastis.
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, darbą jau pradėjo bendra ekspertų grupė, kuri, atlikusi tyrimą, pateiks rekomendacines gaires, kaip reikėtų tobulinti teisinį reglamentavimą, kad smulkieji verslininkai gautų geresnį priėjimą prie finansavimo šaltinių.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuviai prarado šimtus tūkstančių eurų: jiems susigrąžinti pinigus beveik neįmanoma
Daugiau nei šimtas Lietuvos gyventojų prarado šimtus tūkstančių eurų investuodami per Kipro įmonę „Royal Forex LTD“ ir jos investavimo platformą „GMO Trading“, tačiau Lietuvos bankas pripažįsta, kad susigrąžinti pinigus galimybė yra menka, skelbia LRT tyrimų skyrius.
Lietuvos bankas parengė naują sprendimą – sumažins administracinę naštą
Lietuvos bankas (LB), kartu su bendrovėmis „Columbus Lietuva“ ir „Peekdata“, parengė ir pristatė išmaniojo reguliavimo sprendimo (regtech) prototipą, leisiantį automatizuoti finansų rinkos dalyvių atskaitomybę ir mažinti administracinę naštą, o priežiūros institucijai suteiksiantį visiškai naujo lygio stebėsenos ir analizės galimybes.
Vartotojo teisės: kada galite gauti pakaitinį automobilį po eismo įvykio?
Jei jūsų automobilis pateko į eismo įvykį, kuris įvyko dėl kito vairuotojo kaltės, jūs turite teisę prašyti pakaitinio automobilio arba kompensuoti transporto išlaidas tuo laikotarpiu, kai jūsų automobilis yra remontuojamas.
Dauguma draudimo bendrovių pakaitinio automobilio skyrimo klausimą su suinteresuotu žmogumi yra pasirengusios aptarti bet kuriame žalos administravimo etape, tačiau nė vienas draudikas atskirai apie tokią galimybę neinformuoja.
Lietuvos bankas įspėja: saugokitės „gelbėtojų“ ir venkite netikrų el. parduotuvių
Lietuvos bankas susiduria su atvejais, kai po nesėkmingų investicijų pinigus praradę gyventojai sulaukia siūlymų už tam tikrą mokestį atgauti bent dalį lėšų. Iliuzijų turėti neverta – tai tėra dar viena sukčiavimo forma, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai.
„Vadinamieji gelbėtojai ciniškai bando pasinaudoti žmonių viltimi atgauti nors kažkiek prarastų pinigų.
Yra tik kelios vietos Lietuvoje, kur grynųjų nerasite 10 km spinduliu, tikina bankai
Tautiečiai vis rečiau lankosi bankų skyriuose. Tam paprasčiausiai nebėra poreikio. Vis daugiau bankinių paslaugų keliasi į internetinę erdvę.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) pristatė interaktyvų finansinių paslaugų prieinamumo žemėlapį – www.piniguzemelapis.lt. Naudodamasis šiuo žemėlapiu vartotojas gali susirasti artimiausią banko skyrių ar bankomatą ir atlikti norimus veiksmus – išsiimti ar įnešti grynuosius pinigus, apsilankyti banko skyriuje.
Sukčių įžūlumas Lietuvoje: išvilioję pinigus mėgina apgauti ir siūlydami „pagalbą“
Socialiniuose tinkluose neretai galima susidurti su reklamomis ar pranešimais, kuriuose siūloma pelningai investuoti, pateikiamos sėkmės istorijos, kaip greitai užsidirbti. Visgi į tokius pranešimus reikėtų žvelgti atsargiai – dažnu atveju iš žmonių taip bandoma išvilioti pinigus.
Europos komisija siūlo naikinti 1 ir 2 centų monetas
Jau greitai euro zonos gyventojų piniginės taps lengvesnės. Sausio 28 dienos Europos komisijos (EK) darbų programoje – įtrauktas smulkiųjų centų atsisakymo projektas, rašo įtakingas Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“.
Pasak pranešimų, sprendimą atsisakyti 1 ir 2 centų monetų iniciavo EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Laura Mociūnaitė. Kainų ir atlyginimų lenktynėse ryški persvara
Vartotojai šiemet galės įpirkti daugiau prekių ir paslaugų, kadangi prognozuojama, jog atlyginimų augimo tempas beveik triskart viršys infliaciją. Vis dėlto, lėtėjant ekonomikos apsukoms, gyventojų perkamoji galia taip pat didės lėčiau.
Jei naftos žaliavų rinka nepateiks staigmenų, šiemet infliacija turėtų būti panaši, tačiau šiek tiek didesnė nei pernai ir sudaryti 2,3 proc. Energijos produktų kainas reikšmingai veiks valdžios sprendimai. Daugiau kaip 6 proc.
PLIUS MINUS. Kaip atskirti pelningą pasiūlymą uždirbti ir sukčiavimą
Pastaruoju metu Lietuvoje ne kartą plačiai nuskambėjo istorijos, kai gyventojai nusvyla susivilioję itin patraukliais pasiūlymais uždirbti pinigų beveik nieko neveikiant, o tik pelningai juos investuojant.
Pinigai išviliojami ne tik iš pagyvenusių žmonių, kurie kalbėdami telefonu su sukčiais, patiki pačiomis keisčiausiomis istorijomis.
Skolintis dabar ar dar palaukti – kokias prognozuoja palūkanas šiemet
Lietuvoje paskolų palūkanos augo jau kurį laiką – nuo 2017 m. pabaigos. Šiuo metu Lietuvoje paskolų palūkanos, palyginti su vidutiniu Europos Sąjungos (ES) šalių palūkanų dydžiu, yra daug didesnis. Nepaisant to, specialistai teigia, kad palūkanų normų lygis Lietuvoje stabilizavosi ir šiais metais žymiai kilti nebeturėtų.
Per 2019 m. paskolų palūkanų normos kito nevienodai.
Kuodis įspėja: rizikuojame įstrigti pakeliui į Vakarų Europos lygį
Pragyvenimo lygio atotrūkį nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius sumažino daugiau nei perpus. Lietuvos banko analizė rodo, kad tai geriausias rezultatas tarp visų naujųjų ES narių. Visgi ekspertai teigia, kad norint pasivyti ES ekonominės gerovės vidurkį, Lietuvai reikės įveikti dar nemažai iššūkių.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartus Lietuvoje 1995 m. siekė tik 33 proc. ES vidurkio.
Darius Imbrasas. Kas galėtų padėti Lietuvos regionams praturtėti?
Nors per pastaruosius 20 metų Lietuvoje pragyvenimo lygis padidėjo daugiau nei pustrečio karto, tačiau atotrūkis tarp Lietuvos apskričių vis dar yra didelis. Sostinėje pragyvenimo lygis jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, bet regionų dar laukia ilgas kelias iki europietiško gyvenimo lygio.
Viena iš alternatyvų, galinčių sutrumpinti šį kelią ir sparčiau kelti regionų gyventojų pragyvenimo lygį ir gerovę – eksportuojančiojo sektoriaus, ypač apdirbamosios gamybos, plėtra mažosiose apskrityse.
Krizės apraiškos blėsta – bankai kritiniu atveju turėtų būti saugūs
Lietuvos komerciniams bankams toliau galios 1 proc. dydžio anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma, taikoma nuo šių metų birželio 30 dienos.
Taip nutarė Lietuvos banko (LB) valdyba, įvertinusi pastarojo meto šalies finansų sistemos ir ekonomikos raidą, teigiama centrinio banko pranešime.
Anot LB, Iš naujausių skolinimo ir nekilnojamojo turto (NT) rinkų tendencijų matyti, kad susiformavusių reikšmingų disbalansų finansų sistemoje nėra.
Šiaulių bankui – beveik milijono eurų bauda
Patikrinęs Šiaulių banką dėl nustatytų pažeidimų Lietuvos bankas jį nubaudė didžiule pinigine bauda.
Pranešime žiniasklaidai Lietuvos bankas nurodo atlikęs tikslinį planinį Šiaulių banko veiklos inspektavimą.
Jo metu vertino, kaip bankas laikosi kredito rizikos valdymo bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.
Siūlo atsisakyti smulkių pinigų – tos pačios prekės kainuotų skirtingai
Daugelis lietuvių smulkias vieno ir dviejų centų monetas kaupia, bet retai jomis atsiskaito parduotuvėse ar turguose. Todėl siūloma smulkių monetų nebekaldinti, o prekių kainą apvalinti iki 5 centų. Tiesa, tokie siūlymai priimtini ne visiems.
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius teigia, kad tokia kainų apvalinimo taisyklė jau yra taikoma Airijoje, Belgijoje, Suomijoje, Italijoje. Taip pat apie ją svarstoma Latvijoje ir Estijoje.
Lietuvos bankas apklausė dėl 2020-ųjų: nerimas kyla dėl NT ir programišių atakų
Finansų sistemai kylančios grėsmės per pastarąjį pusmetį šiek tiek padidėjo, tačiau ir toliau neviršija vidutinio lygmens, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta finansų įstaigų apklausa. Kaip didžiausias rizikas apklausos dalyviai įvardijo kibernetinius nusikaltimus ir galimus disbalansus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.
Kasmet po 50 eurų šeimai. Ar pajutote juos, kai nuo lito pereita prie euro?
Per penkerius metus, kai Lietuva perėjo nuo lito prie euro, prekių ir paslaugų kainos gerokai išaugo, tačiau gyventojų pajamos ir bendrai šalies ūkis stiebėsi sparčiau. Be to, atpigo skolinimasis.
Tokias įžvalgas apie pastarąjį penkmetį gyvenimo su euru pirmadienį pristatė Lietuvos bankas.
„Įsivesdami eurą įstojome į aukščiausią finansinę lygą – euro zoną. Lietuvai ji suteikia ne tik didesnį finansinį patikimumą ir saugumą, bet ir labai konkrečią ekonominę naudą.
LB: skaitmeninės valiutos gali tapti nauja centrinių bankų leidžiamų pinigų rūšimi
Lietuvos bankas, kitų metų pradžioje planuojantis išleisti pirmąją pasaulyje blokų grandinės technologijos pagrindu kuriamą skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN, teigia, kad ateityje skaitmeninės valiutos galėtų tapti nauja centrinių bankų leidžiamų pinigų rūšimi.
Nubausta elektroninių pinigų įstaiga: už netinkamą klientų lėšų laikymą susimokės 23 tūkst. eurų baudą
Elektroninių pinigų įstaigai „SatchelPay“ už netinkamą dalies klientų lėšų laikymą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba skyrė 23 tūkst. eurų baudą.
Pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą, bendrovė, klientų lėšų apsaugai pasirinkusi atskyrimo būdą, privalo jas laikyti Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių kredito įstaigose, centriniuose bankuose ar investuoti į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą.
Lietuvos bankas švęs: kalėdinio vakarėlio sąskaita – beveik 30 tūkst. eurų
Artėjant šventėmis vis daugiau įmonių ir įstaigų rengia nuosavus vakarėlius. Kaip ir kasmet, šiemet jį organizuoja ir Lietuvos bankas. Šįkart darbuotojų gėrimams, maistui ir pramogoms jis išleis beveik 30 tūkst. eurų.
Sprendžiant iš Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamų dokumentų, centrinis bankas dar rugsėjo 3 d. sudarė sutartį su bendrove „Digralis“, kad kalėdiniame vakarėlyje gruodžio 6 d. pasirodys atlikėjas Jurgis Didžiulis.
Už 1 val. trukmės pasirodymą tarp 20 ir 22 val.
Bankų turto mokesčio nebus: valdantieji siūlo papildomai apmokestinti pelną
Valdantieji nusiteikę palaidoti bankų turto mokestį ir vietoj jo siūlo papildomą 7 proc. pelno mokestį. Tokiu būdu bankai mokėtų 22 proc. pelno mokestį.
Išimtis būtų taikoma pelno daliai iki 2 mln. eurų – taip esą siekiama, kad neaugtų paskolų palūkanos ar kitos bankų paslaugų kainos.
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad „šis variantas yra geresnis“ negu anksčiau siūlytas bankų turto mokestis.
Lietuvos bankas įspėja: kai kurie gyventojai skolindamiesi būstui rizikuoja
Investicijai arba nuomai įsigyti antriniai butai sudaro maždaug penktadalį visų butų Lietuvoje, ir ši dalis, ypač didmiesčiuose, toliau didėja. Tai suteikia papildomą postūmį nekilnojamojo turto (NT) rinkai, pasiekusiai istorines aktyvumo aukštumas. Šios ir kitos naujausios NT rinkos tendencijos bei ekspertų įžvalgos aptariamos metinėje Lietuvos banko NT konferencijoje Vilniuje, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai.
„Gyventojai būstą renkasi kaip suprantamą ir saugią investiciją.
Bankų skyrių tuštėjimo metas: reikalingi tik jūsų pinigai, bet ne jūs?
Jau kurį laiką Lietuvoje sparčiai mažėja kredito įstaigų – bankų ir kredito unijų – padalinių skaičius. Tyrimas rodo, kad beveik pusė gyventojų savo kailiu pajuto skyrių mažėjimą. Tačiau bankai jiems nieko gero nežada – ir toliau gyvą bendravimą su bankų darbuotojais keis bendravimas su kompiuteriu arba bankomatu.
Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius metus buvo uždarytos 35 kredito įstaigų klientų aptarnavimo vietos.
Bankai Lietuvoje: ar konkurencija yra pakankama?
Lietuvoje veikia keli didieji bankai, kurie teikia paslaugų tiek verslui, tiek gyventojams, tačiau jiems žeriama ir kritikos: pirmiausia dėl mažinamo fizinių padalinių skaičiaus, antra – dėl paslaugų kainų.
LB Priežiūros tarnybai turėtų vadovauti Govina
Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos, prižiūrinčios finansų įstaigas, vadove ketinama skirti centrinio banko valdybos nario Mariaus Jurgilo patarėją Jakateriną Goviną.
Tai BNS patvirtino du nesusiję šaltiniai. Pati J. Govina ir LB šios informacijos BNS nei patvirtino, nei paneigė.
„Konkursas į Priežiūros tarnybos direktoriaus vietą yra baigtas, tačiau sprendimai bus priimti ir viešinami baigus visas procedūras“, – BNS nurodė centrinis bankas.
Būsto paskolos – kada bankams mokėsime mažesnes palūkanas?
Kiek gyventojams artimiausiu metu kainuos būsto paskolos ir kodėl pastaruoju metu bankų siūlomos palūkanos vis auga – ne vienam aktualus klausimas.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, nuo 2015 m. liepos iki šių metų liepos vidutinė būsto paskolų palūkanų norma Lietuvoje padėjo nuo 1,68 proc. iki 2,4 proc. Paskolų brangimas dar aiškesnis, kai palygini, kiek jų teks sumokėti bankui per visą paskolos laikotarpį.
Susirūpino augančiomis būsto paskolų palūkanomis: ko tikėtis gyventojams?
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pastebimai išaugo būsto paskolų palūkanos. Lietuvos bankas leidžia suprasti, kad komerciniai bankai gali tai daryti, nes konkurencija tarp jų yra per maža. Tačiau kartu centrinis bankas teigia ieškantis sprendimų, kaip padėtį pakeisti.
Naujausias iniciatyvas ir idėjas, kaip didinti konkurenciją būsto paskolų rinkoje, antradienį pristatė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Bankai nesismulkina: nereikėjo ir 10 metų, kad neliktų 450 padalinių
Lietuvoje nuo 2011-ųjų beveik perpus sumažėjus bankų padalinių, Šiaulių bankas teigia neketinantis uždaryti skyrių mažesniuose miestuose. Lietuvos banko duomenimis, bankų padalinių skaičius Lietuvoje nuo 2011-ųjų sumažėjo beveik dvigubai – iki 450.
„Mes esame vieninteliai iš tų, kurie sako, kad mes nebūsime tie, kurie išskubėsime iš miestų ir miestelių.
Ginčas dėl būsto paskolos: bankas nusprendė ketvirtadaliu padidinti palūkanas
Apie nuosavą būstą pasvajoja daugelis, o pasiryžusiems šią svajonę išpildyti dažnai tenka imti būsto paskolą. Visgi sudarant kredito sutartį reikėtų atkreipti dėmesį į detales apie palūkanų normas ir jų nustatymą. Tai būtina norint išvengti nesusipratimų, nes net ir susitarus dėl palūkanų, bankas gali jas pakeisti ir tai ne visada naudingiau asmenims, turintiems kreditą.
Už netinkamą pinigų plovimo prevenciją – šimtatūkstantinė bauda ir veiklos apribojimas
Lietuvos bankas už šiurkščius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimus skyrė MisterTango, UAB, 245 tūkst. Eur baudą ir prevencijos tikslu apribojo veiklą.
„Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai finansų įstaigose Lietuvos bankas skiria ir ateityje skirs ypatingą dėmesį. MisterTango bendrovėje rasta šiurkščių ir sistemingų pažeidimų, kai kurie iš jų buvo pakartotiniai.
Krizės tyrimo išvadas pristatęs Jakeliūnas kreipsis į prokuratūrą dėl Majausko
Prieš dešimtmetį vykusios 2009–2010 metų ekonominės krizės aplinkybes ištyręs Seimo biudžeto ir finansų komitetas ketvirtadienį tvirtina galutines tyrimo išvadas ir rekomendacijas. Stasys Jakeliūnas žada kreiptis į prokuratūrą dėl Seimo nario Mykolo Majausko elgesio esą diskredituojant vieną iš tyrimo liudytojų viešojoje erdvėje.
Lietuvos banko elgesys: krizės tyrėjai siūlo vertinti ir Nausėdai, ir prokurorams
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atlikęs 2009 metų finansų krizės aplinkybių tyrimą, siūlo šalies prezidentui Gitanui Nausėdai įvertinti Lietuvos banko (LB) vadovybės elgesį, o Generalinei prokuratūrai spręsti, ar ji nepažeidė įstatymo, vengdama bendradarbiauti su Seimo tyrėjais.
Komitetas už tokias rekomendacijas balsuos ketvirtadienį, tvirtindamas galutines tyrimo išvadas. Seimui išvados turi būti pateiktos iki spalio pabaigos.
Vasiliauskas: lėčiausiai nuo krizės laikų augančiai pasaulio ekonomikai būtina pagalba
Pasaulio ekonomikos augimas grėsmingai lėtėja – šiemet jis bus vangiausias nuo krizės laikų. Augimą palaikyti padeda centrinių bankų įgyvendinama skatinamoji pinigų politika, tačiau vien šių priemonių nebepakanka, todėl veiksmų augimui gaivinti privalo imtis ir šalių vyriausybės, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, dalyvausiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose Vašingtone.
Lietuvos bankas: pensijų fondai šiemet uždirbo teigiamą grąžą
Per tris šių metų ketvirčius antras pakopos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 14 proc. grąžą, o trečios pakopos fondų vidutinė grąža siekė beveik 11 proc., skelbia Lietuvos bankas. Anot jo, daugiausia uždirbo tie fondai, kurių didžiąją investicinio krepšelio dalį sudaro akcijos.
„Pradėjus taikyti gyvenimo ciklo investavimo strategiją, antros pakopos pensijų fondų valdytojai didesnę pensijų fondų turto dalį galėjo nukreipti į rizikingesnius aktyvus – akcijas.
Lietuvos bankas suteikė pinigų įstaigos licenciją „Opal Transfer EU“
Lietuvos banko valdyba išdavė elektroninių pinigų įstaigos licenciją jungtinei Didžiosios Britanijos kapitalo įmonei „Opal Transfer EU“.
Turėdama licenciją, bendrovė galės savo klientams teikti elektroninių pinigų leidimo, išpirkimo ir tam tikras mokėjimo paslaugas, pranešė Lietuvos bankas.
Neįtikėtini atvejai Lietuvoje: kurdami krosnis anūkai supleškina senelių santaupas
Šildymo sezonas jau prasideda, tačiau nuvykę pas senelius į kaimą neskubėkite kurti krosnies – dažnai senoliai būtent ten slepia savo santaupas. Lietuvos banko ekspertai pastebi, kad prasidėjus šildymo sezonui ekspertizei atnešama daugiau apdegusių pinigų.
„Prasidėjus šildymo sezonui nuvažiavę į kaimą aplankyti savo močiučių dažniausiai miestiečiai šąla ir pasikuria krosnis.
Mokestis bankams: suskaičiavo, kiek tai kainuotų gyventojams
Valdantiesiems pasiūlius Lietuvoje veikiantiems bankams jau nuo ateinančių metų taikyti 0,4 proc. metinį turto mokestį, deklaruojama, kad tai padės į šalies biudžetą surinkti trūkstamus 100 mln. eurų. Tačiau nutylima, kiek toks žingsnis iš tiesų kainuos mokesčių mokėtojams ir valstybei, sako Lietuvos bankų asociacija (LBA).
Dar 2016 m. kovą grupė Seimo narių registravo Mokesčio finansų įstaigoms įstatymo projektą. Pastaruoju metu prie jo valdantieji grįžo.
Naujas mokestis kelia aistras: taikytų bankams, bet mokėtų gyventojai?
Valdantieji nebeslepia planų įvesti naujus mokesčius, tarp kurių minimas ir bankų apmokestinimas. Panašus mokestis egzistuoja, pvz., Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Tačiau specialistai atsargiai vertina jo įvedimą Lietuvoje.
Lenkijoje bankų, taip pat kredito unijų, vartojimo kredito ir draudimo bendrovių turtas buvo apmokestintas dar 2016 m.
Mokestis imtas taikyti bankų turtui, kurio vertė viršija 4 mlrd. zlotų, kas dabartiniu kursu būtų daugiau kaip 910 mln. eurų.
Lietuvos banko perspėjimas: šalies ūkio laukia neramios dienos
Anksčiau ar vėliau Lietuvos ekonomika susidurs su sunkumais, kurie kyla dėl neramumų tarptautinėse rinkose. Nors atlyginimai šalyje toliau auga, gyventojai įspėjami neprarasti budrumo ir atsakingai žiūrėti į naujus finansinius įsipareigojimus.
Pristatydami naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą apie tai kalbėjo centrinio banko atstovai.
Lietuvoje brangsta pagrindinių bankų paslaugų krepšelis
Lietuvos banko valdyba patvirtino 2020 metais galiosiantį maksimalų mėnesinį komisinį atlyginimą už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą – 1,52 Eur, o socialinę paramą gaunantiems asmenims galios per pusę mažesnė kaina, rašoma išplatintame pranešime. Dabar maksimali krepšelio kaina yra 1,5 euro.
„Jau trejus metus bankai ir kredito unijos gyventojams siūlo mokėjimo paslaugų krepšelius, tai yra suteikia galimybę už fiksuotą kainą naudotis visomis būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis.
