lietuvos bankai

Lietuvos komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos ketvirtadienį į valstybės biudžetą perves pirmąjį avansinį solidarumo įnašą – Lietuvos banko skaičiavimais, bendra suma turėtų siekti apie 50 mln. eurų.   Kaip BNS informavo Mokesčių inspekcija, įnašui mokėti būtina deklaracija trečiadienį jau parengta ir ją galima pildyti.

Prognozuojama, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiemet gaus bene rekordinį pelną – vieną milijardą eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai lupikauja – ima didžiausias palūkanas Europoje ir tokius pat didžiulius mokesčius už bankines paslaugas.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, jog blogų būsto paskolų bankuose yra rekordiškai mažai – tik pavieniai paskolų turėtojai domisi galimybe susimažinti paskolų įmokas ar jas atidėti.  „Šiuo metu į kredito įstaigas, matome, kad kreipiasi pavieniai gyventojai pasidomėti dėl galimybių kažkiek atidėti savo būsto paskolų mokėjimus ar susimažinti įmokas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė E.Čipkutė.   „Kol kas dar tendencijos nėra.

Nuo rugsėjo 1-osios visiems Lietuvos bankams atsisakant aptarnauti mokėjimus su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atsisakė „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) suteikti bendrą leidimą gauti mokėjimus už sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado, tačiau kiekvieną prašymą tarnyba vertins atskirai.

Aiškinantis dėl mokėjimų už Kaliningrado tranzitą aptarnavimo, Lietuvoje veikiantys bankai laukia rašto iš atsakingos valstybės institucijos, ar užtikrinti tranzitą yra Lietuvos poreikis, leisiantis minimus apmokėjimus laikyti išimtiniais. Toks pripažinimas bankams reikalingas siekiant užsitikrinti garantijas, kad aptarnaudami Rusijos ir Baltarusijos įmonių apmokėjimus „Lietuvos geležinkeliams“ už tranzito paslaugas jie nepažeis tarptautinių sankcijų Maskvai ir Minskui.

Lietuvos bankas pernai ištyrė ir iš apyvartos išėmė 1181 vienetą padirbtų eurų – 11 proc. mažiau nei 2020 metais (1329 vienetai). Didžiąją jų dalį sudarė banknotai – 1041, monetos – 140.   Lietuvos banko Eskpertizės ir techninio skyriaus vadovė Ramunė Juzėnienė sako, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje padirbtų pinigų apyvartoje toliau mažėjo. Daugiausia pernai, kaip ir anksčiau, rasta 50 ir 20 eurų nominalo padirbtų banknotų, jie sudarė atitinkamai 53 ir 13 proc.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) valdyba, reaguodama į asociacijos prezidentui Mantui Zalatoriui pareikštus įtarimus, jo apribotas galimybes atlikti LBA veiklai užtikrinti reikalingas funkcijas ir gavusi M. Zalatoriaus prašymą laikinai suspenduoti jo pareigas, laikinai sustabdė jo, kaip asociacijos prezidento, pareigų vykdymą. Eiti LBA prezidento pareigas laikinai paskirtas ilgametis asociacijos darbuotojas ir dabartinis viceprezidentas Aidas Budrys.

Lietuvos bankų rinkoje pagal sukauptą turtą, konsoliduotais duomenimis, kovo pabaigoje pirmavo „Swedbank“. Jis taip pat buvo pritraukęs ir daugiausiai indėlių, tuo metu pagal suteiktų paskolų portfelį lyderio pozicijos atiteko SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, „Swedbank“ kovo pabaigoje buvo sukaupęs 9,233 mlrd. eurų turto ir pagal šį rodiklį valdė 32,7 proc. šalies bankų rinkos. Antroje vietoje buvo SEB bankas – jis buvo sukaupęs 7,933 mlrd. eurų turto ir valdė 28,1 proc. rinkos.

Šalies bankams pakeitus kreditavimo sąlygas, dažnam emigrantui tenka nusivilti. Emigrantai nebegauna būsto paskolų, jei uždarbiauja tose šalyse, kur atlyginimas mokamas ne eurais. Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, jog tokių atvejų Lietuvoje vis daugėja. Dažnas emigrantas nuosavą būstą nutaria pirkti svetur. Į portalą tv3.lt kreipėsi jauna, 4 asmenų šeima. „Esame kaip ir dauguma Lietuvos šeimų, kuriose vyras dirba užsienyje, žmona vaikus augina Lietuvoje.

Lietuvos komerciniai bankai antrąjį šių metų ketvirtį didino paskolų ir indėlių portfelius, taip pat išaugo atsiskaitymų kortelėmis ir internetinės bankininkystės naudotojų skaičius, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA) „Atkreiptinas dėmesys, kad bankų teikiamų paskolų portfelio kreivės kyla aukštyn. Tai, galima sakyti, rodo patikimo skolinimo iš kredito įstaigų paklausos didėjimą.

 Lietuvai įsivedus eurą, šalies bankų asociacija pristatys, kokie iššūkiai šiemet laukia Lietuvos bankų. Pasak asociacijos vadovo Stasio Kropo, nuo sausio keisis bankų veiklos reguliavimas, nes didžiausius šalies bankus prižiūrės jau nebe Lietuvos, o Europos centrinis bankas. Pernai europiniai bankų prižiūrėtojai teigiamai įvertino trijų didžiųjų Lietuvos bankų turtą ir veiklą.

Škotijos svaras yra sutartinė valiuta, kurią priimti įsipareigoja ne visi prekybininkai ar bankai. Todėl išsikeisti grynuosius Škotijos svarus Lietuvoje yra sudėtinga. Taip sako DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas. LRT.lt portalo skaitytoja Indrė kreipėsi į redakciją, norėdama išsiaiškinti, kodėl negali pasikeisti parsivežtų Škotijos svarų. Dauguma bankų tokios valiutos savo keičiamų sąraše neturi, nors, pasak skaitytojos, tai yra lygiaverčiai pinigai D. Britanijos svarams.

Brangsta ne tik pinigų išgryninimas iš bankomatų, bet ir apmokestinamos klientų sąskaitos, nesusietos su mokėjimo kortelėmis. Kas lemia šiuos pokyčius? Pritaiko nebe fiksuotą, o kintamą mokestį Lietuvoje egzistuoja plati įvairovė bankinių paslaugų įkainių. Kai kurie jų skiriasi net keletą kartų. Atidžiai panagrinėjus Lietuvos banko viešai skelbiamą bankų įkainių lentelę, matyti, kad mažiausią įkainį pinigų išmokėjimui banko skyriuje taiko Medicinos bankas (0,00 Lt arba 0,5 proc.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad visų ginčų tarp vartotojų ir finansines paslaugas teikiančių įmonių nagrinėjimą sutelkus vienoje institucijoje, bendras ginčų skaičius turėtų padidėti, bet jų nagrinėjimas bus paprastesnis. Nuo šių metų finansų institucijų klientai, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, o problemos su pačiu paslaugų teikėjų išspręsti nepavyko – gali kreiptis į Lietuvos banką, kuriam įstatymas suteikė teisę nagrinėti vartotojų ginčus su finansinių paslaugų teikėjais.

Pristatydami Lietuvos bankų, mokėjimo įstaigų bei kredito unijų teikiamų mokėjimo paslaugų įkainių palyginimo sistemą Lietuvos banko atstovai nurodė, kad už pervedimus eurais Lietuvoje mokame gerokai per daug. Tuo tarpu mokėjimų litais šalis viduje įkainiai, palyginti su kaimyninėmis šalimis, yra bene mažiausi. „Šį tą, kad apgintume bankus, pasakyti galima, bet nedaug.

Prikaupę indėlių, Lietuvos komerciniai bankai už juos perka kitų valstybių arba įmonių obligacijas. Tuo tarpu pelnytis dalydami paskolas mūsų šalyje bankininkai neskuba, rašo „Lietuvos rytas“. Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos bankai užsienyje į skolos vertybinius popierius investavo 1,3 mlrd. litų - daugiau nei per visus pastaruosius dvejus metus. Bankai net nemėgina slėpti: užsienyje investuoja todėl, kad neskolina pinigų Lietuvoje.

Vertinant bankinio sektoriaus pagrindinių straipsnių augimo dinamiką, antrasis ketvirtis bankams buvo vienas sėkmingiausių per pastaruosius pusantrų metų – po ilgos pertraukos užfiksuotas ketvirtinis bankų aktyvų išaugimas, toliau gana sparčiai augo bankuose laikomų indėlių apimtys, o ketvirtinis paskolų portfelio sumažėjimas buvo mažiausias nuo 2009 metų pradžios. Be to, birželio mėnesį pirmą kartą po pusantrų metų užfiksuotas mėnesinis paskolų augimas.

Vienuolika bankų ir užsienio bankų skyrių vienijančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) visuotinis susirinkimas priėmė Geros bankų praktikos kodeksą, kuriame įtvirtinti pagrindiniai bankų veiklos ir santykių su klientais principai, praneša LBA. Dokumentas, pasak LBA, patvirtintas siekiant stiprinti finansų sistemos stabilumą ir skaidrumą, užtikrinti vartotojų teisių apsaugą bei skatinti kokybinius finansinio raštingumo pokyčius.