lietuviai

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su Azijos lietuvių profesionalų klubu ir Taivano lietuvių bendruomene. Susitikime aptarti Lietuvos ekonominiai prioritetai Pietryčių Azijos regione, taip pat – platesnis diasporos įtraukimas į šalies ekonominę diplomatiją, talentų pritraukimo būdai ir komercijos atašė plėtra. „Lietuvių profesionalai užsienio šalyse yra vieni svarbiausių užtikrinant kuo platesnį Lietuvos matomumą, atstovavimą versle ar institucijose.

Dešimt lietuvių palikuonių iš Venesuelos, bėgančių nuo politinės ir ekonominės krizės savo šalyje, apsigyveno Kaune, aštuoni jų jau įsidarbino šiame miete. Kaip penktadienį pranešė Užimtumo tarnyba, dalis įmonių atsisakė įdarbinti šiuos, teisę į Lietuvos pilietybę turinčius tautiečius iš ispanakalbės Pietų Amerikos valstybės būtent dėl kalbos barjero. Tačiau kelios įmonės suteikė tokią galimybę.

„Prieš Naujuosius metus su šeima vykome į Egiptą. Noriu pasakyti vieną dalyką, dėl kurio man buvo siaubingai gėda. Mūsų tautiečiai visiškai nebevaldo liežuvių – kad jūs būtumėte girdėję, kaip jie apšneka aplinkinius, kaip komentuoja kitų moterų figūras, atvirai tyčiojasi iš kitų ir galvoja, kad dėl tokio elgesio yra gerokai pranašesni už kitus. Gėda“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Kristina iš Klaipėdos.

Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl neramumų Kazachstane primygtinai rekomenduoja į šią šalį nevykti, o ten esantiems lietuviams – vengti viešų vietų. Tokios rekomendacijos paskelbtos dėl kai kuriuose šalies miestuose kilusių neramumų, išaugusių į protestus ir susirėmimus su policija bei iki sausio 19 dienos įvestos nepaprastosios padėties bei komendanto valandos, rašoma trečiadienį paskelbtoje informacijoje.

Po autobuso avarijos Lenkijoje ligoninėje liko keturi lietuviai, dauguma juo vykusių žmonių jau sugrįžo į Lietuvą, BNS informavo Užsienio reikalų ministerija. „Lenkijos pareigūnai mūsų ambasadą informavo, kad naktį ligoninėje praleido keturi asmenys – vienas suaugęs, du vaikai bei vienas vaikus globojantis asmuo“, – pirmadienį sakė užsienio reikalų ministro atstovė Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė. Pasak jos, didžioji dalis keleivių dar sekmadienį grįžo į Lietuvą.

Prancūzijos lygoje Monako „AS Monaco“ komanda įsirašė pergalę, kuri rezultatu 94:56 (25:17, 24:7, 26:16, 19:16) nušlavė Pajūrio Foso „Provence“ klubą. Donatas Motiejūnas rungtynėms nebuvo registruotas, priežastys nenurodytos. Nugalėtojams Parisas Lee surinko 24 taškus, Brockas Motumas pelnė 17, Yabuka Outtara - 14. Pralaimėjusiems Lasanas Kromahas surinko 14 taškų.

Pirmadienį Austrijoje vykusiose FIS kalnų slidinėjimo varžybose puikią pergalę šventė 22-ejų Andrejus Drukarovas. Pekino olimpiadai besiruošiantis geriausias Lietuvos kalnų slidininkas dalyvavo didžiojo slalomo rungtyje. Puikiai pirmąjį nusileidimą įveikęs lietuvis (1:05.01 min.) susikrovė 0.26 sek. persvarą prieš artimiausius persekiotojus.

Naujausi Lietuvos gyventojų surašymo duomenys rodo pavojingą tendenciją – per 10 metų Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Taip pat matyti, kad gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta. Tad kokie iššūkiai dėl to laukia? Apie tai naujienų portalo laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su VU profesoriumi, sociologu, ekonomistu Romu Lazutka ir ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Slovėnijoje vykusiose ISU „Danubia“ serijos Europos jaunimo greitojo čiuožimo trumpuoju taku taurės varžybose be apdovanojimų neliko Lietuvos atstovai. „Junior B“ merginų grupėje bronzos medalį iškovojo Gabija Astrauskaitė. Ji iš viso surinko 29 taškus. G. Astrauskaitė finišavo trečia 500 m distancijoje ir pagerino asmeninį rekordą. Ketvirta ji buvo 1500 m ir 1000 m nuotoliuose. Pirmąsias dvi vietas užėmė latvės Alina Usatova (63 tšk.) ir Daniela Anikevica (31 tšk.

Kasmet atėjus tamsiajam metų laikui ir iškritus pirmajam sniegui – padaugėja traumų. Keliai tampa slidūs, didžiąją dienos dalį vyrauja tamsa, o matomumą blogina krituliai ir rūkas. Prasidėjus tamsiajam sezonui automobiliai nelinkę mažinti greičio, nors matomumas ženkliai suprastėjo, todėl neišvengiama ir avarijų keliuose. Didelė dalis traumas patyrusių pacientų būna ne tik neapdairaus vairavimo aukos, tačiau ir pėstieji, kurie nepasirinko tinkamos avalynės ar neįvertino slidžių šaligatvių.

„Kokia laimė turėti galimybę lankytis spektakliuose, koncertuose, ploti atlikėjams ir teikti gėles po pasirodymo! Ir kaip smagu, kai į spektaklius susirenka tai suprantanti publika, o ne gauja kaimiečių. Deja, pastaroji patirtis buvo būtent tokia“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Sigita. Su kolege prieš kelias savaites nuėjome į vieną spektaklį Vilniuje. Nusipirkome bilietus netoli scenos, kad gerai matytume visą veiksmą.

„Neseniai skaičiau straipsnį apie tai, kaip lietuvė pasibaisėjo tautiečių elgesiu Turkijoje dėl maisto dėjimo į lėkštes milžiniškomis porcijomis, o vėliau – visko išmetimu. Tai čia dar niekis! Jūs neįsivaizduojate, ką pamačiau nuvykusi į Egiptą. Lietuviai tikrai išėjo iš proto“, – laišką tv3.lt pradeda vilnietė Joana. Į Egiptą su draugėmis skridau spalio pradžioje. Išsirinkome tikrai gerą viešbutį su gražia aplinka, gerais restoranais viešbučio teritorijoje.

„Noriu pasidalinti dar karštutėliais, neatvėsusiais įspūdžiais iš pastarosios mūsų šeimos kelionės į Turkiją. Kaip ir daugelis lietuvių, su mokine dukra, kuriai ką tik buvo rudens atostogos, išvykome pailsėti ten, kur šilta ir gera. Taigi, septynias dienas praleidome Turkijoje. Viskas lyg ir būtų gerai, bet negaliu nuslėpti svetimos gėdos jausmo, kuris apimdavo pamačius kitus lietuvius“, – tv3.lt atsiųstame laiške rašo Angelė iš Kauno.

Į Lietuvą atkeliavo neįprastai vėsūs ir darganoti orai. Dieną oras įšyla vos iki 7-12 laipsnių temperatūros, o naktį arti nulio. Šildymo sezonui dar neprasidėjus, gyventojai suskubo nuo staigaus atvėsimo namuose gelbėtis šildytuvais ar elektriniais radiatoriais. Vieni iš pagrindinių didžiųjų prekybininkų prognozuoja, kad šių prekių gali pritrūkti. Prekybos centro internete „Varlė.

Ar verta rinktis sklypą jau kartu su statybininkais? Kaip skiriasi namų kainos pagal architektūrinę stilistiką? Legendomis apipinta tema yra statybinių medžiagų kainos.

Paaiškėjus, kad lietuvių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, net šimtu tūkstančių daugiau, nei manė patys britai, ekspertai svarsto, kokios to pasekmės pačiai Lietuvai. Realesnė statistika paaiškėjo po „Brexit“ atsiradus privalomai užsieniečių registracijai. Iki šiol dalis tautiečių Jungtinėje Karalystėje tiesiog gyveno ir dirbo nelegaliai, taigi statistikoje buvo nematomi. Užsienio lietuvių bendruomenės tai nestebina, tikrieji skaičiai esą dar didesni.

Paskelbti vardai jaunuolių, kurie Rytų Londone dalyvavo žiauriai nužudant vaikiną. Tarp jų yra ir du lietuviai, kurie nusikaltimo metu buvo nepilnamečiai. Vienas pripažintas pagrindiniu kaltininku. Pernai kovo 3-iąją Newhame, ties DLR stotele „Gallions Reach“ traukinio vairuotojas pastebėjo žmogaus kūną šiukšlių krūvoje, atvykus policijai paaiškėjo, jog tai negyvas 16-metis Shanuras Ahmedas. Nustatyta, kad vaikinas nužudytas, ekspertų teigimu, mirė dėl smūgių į galvą.

Aiškėja tikrasis lietuvių emigracijos į Jungtinę Karalystę mastas. Čia gyvenantys tautiečiai ir kiti europiečiai iki rytojaus privalo užsiregistruoti. Antraip – po liepos pirmosios – jie legaliai gyventi ir dirbti šalyje nebegalėtų. Dėl statuso jau kreipėsi daugiau nei 250 tūkstančių lietuvių, o tokie skaičiai pranoko ankstesnius spėjimus. Dalis tautiečių dar nežinioje – atsakymų, ar toks statusas suteiktas, nesulaukia.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį pasirašė įsakymą, leidžiantį užsienio lietuviams pasiskiepyti nuo COVID-19 Lietuvoje, paankstinti skiepų galimybę persirgusiems šia liga. Iki šiol skiepytis galėjo tik šalyje gyvenamąją vietą deklaravę Lietuvos piliečiai ir kai kurie kiti gyventojai.

Už daugybės automobilių vagystes Jungtinėje Karalystėje, ardymo dalimis ir jų siuntimu į Lietuvą atsakingi nusikalstamos gaujos nariai demaskuoti ir nuteisti. Londono policijos pranešime teigiama, kad visi nuteistieji – Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai, kurie dažniausiai taikydavosi į prabangius visureigius, juos ardydavo siekiant parduoti dalis Lietuvoje arba klastodavo transporto priemonių identifikacinius numerius, taip juos legalizuodami.

Atgaivinta Dalios Ibelhauptaitės režisuota Giacomo Puccini opera „Bohema”, sugrįžtantis choreografo Krzysztofo Pastoro „Bolero” pastatymas, Ludwigo A. Minkaus baleto “Paquita” premjera, taipogi Valstybės dienos tradicija tampantis Amilcare’s Ponchielli operos „Lietuviai” atlikimas – visa tai žiūrovai išvys birželio 25–liepos 6 dienomis vyksiančiame festivalyje „LNOBT Open”, kurio renginiai skambės Valdovų rūmų Didžiajame kieme.

Lietuvoje jau savaitę veikiant galimybių pasui, kavinių, restoranų bei viešbučių atstovai sako, kad lankytojų srautų jis nepadidino, tačiau juos kiek perskirstė. Tuo metu dalis verslininkų teigia esantys nusivylę tokio paso privalumais.  Marijampolės kavinės-baro „Kampas“ savininkas Romas Stanynas sako, kad pati galimybių paso idėja gera, tačiau ja pasinaudoti žmonės kol kas neskuba.  „Pasitikome su viltimi, kad bus daugiau žmonių, bet nieko.

Lietuviai puolė pirkti automobilius – naujų ir naudotų šiemet iššlavė penktadaliu daugiau nei pernai, o jiems įsigyti skyrė ir daugiau pinigų. Tiesa, norintys nusipirkti naują automobilį, šiais metais vargu ar galės tą padaryti. Kai kurių automobilių modelių gamyba nutraukiama, kitų gali tekti palaukti daugiau nei pusę metų. Ekonomistai pastebi, kad lietuvių gyvenimas vis geryn ir geryn. Palyginti su pernai, daugiau gyventojų nusipirko naujų ir naudotų automobilių.

Lietuviai per pandemiją pinigus leido ne tik namams, butams ar elektronikai, bet prisipirko ir nuosavų laivų. Kai kurie tautiečiai ypač prabangiems kateriams nepagailėjo ir pusės milijono eurų. Tiesa, norintiems įsigyti naują laivą net tenka gerokai palūkėti – dėl paklausos prie prabangių laivų susidarė eilės metams ar net keliems. Lietuvoje pagamintas prabangus kateris iškeliaus į Norvegiją. Svetainė su valgomuoju stalu, virtuvė su dujine virykle ir net gi orkaite.

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės noras už valstybės milijonus eurų kuo greičiau Lietuvą atvesti į Europos kosmoso agentūrą sulaukė ir pasipiktinimo, ir pajuokų parlamente. Kad lietuviai spėtų sudalyvauti atrankoje į astronautus, Laisvės partijos lyderė Seimo paprašė kuo greičiau ratifikuoti atitinkamą sutartį, kuri leistų Lietuvai tapti Europos kosmoso agentūros nare.

Iš Londono specialiu reisu į Vilniaus oro uostą atskridusiame lėktuve buvo 22 Lietuvos piliečiai. Jie iš Anglijos išsiųsti už įstatymų pažeidimus. Lietuvius lydėjo 70 Anglijos pareigūnų. Trys išsiųstieji buvo ieškomi ir Lietuvoje. Antradienį po vidudienio specialiu reisu iš Anglijos sostinės Londono į Vilnių buvo parskraidinti 22 Lietuvos piliečiai, kuriems yra nuo 20-ies iki 51-erių. Jie iš Anglijos buvo išsiųsti už įstatymų pažeidimus. Parskraidintuosius lydėjo 70 Anglijos pareigūnų.

46 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti premjerės I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbu, nepatenkintųjų – keturiais procentais mažiau, rodo LRT antradienį skelbiama „Norstat“ apklausa. Anot portalo, dar 12 proc. apklaustųjų į klausimą „Ar esate patenkinta(s) I. Šimonytės Vyriausybės darbu?“ atsakė neturintys nuomonės.

30 proc. Lietuvos gyventojų pritaria lyčiai neutralios Partnerystės įstatymui, o 65 proc. gyventojų yra prieš, rodo LRT pirmadienį skelbiama „Norstat“ apklausa. Į klausimą „Ar pritariate Partnerystės įstatymui, kuriuo būtų sudaromos galimybės įteisinti santykius ir tos pačios lyties asmenų poroms?“ teigiamai atsakė 30 proc. respondentų, neigiamai – 65 proc., dar 5 proc. sakė neturintys nuomonės. Įstatymui labiau linkę pritarti jaunesni žmonės – jam pritaria 52 proc.

Kvapą gniaužiantis lietuvių pasiekimas – su raketa „Vega“ į kosmosą Prancūzijos kosmodrome sėkmingai paleistas lietuvių kurtas palydovas „Bravo“. Kartu su savo dvyniu „Charlie“ palydovas orbitoje renka duomenis apie radijo dažnius, o jo kūrėjai jau audžia naujus planus. Su NASA kurs vadinamąsias Saulės bures tarpplanetiniams skrydžiams.

Tragedija Nyderlanduose. Gaisras nedideliame vietos mieste pareikalavo trijų lietuvių gyvybių. Darbininkai žuvo, kai jų bute, įrengtame virš baldų ir apdailos įmonės patalpų, įsiliepnojo ugnis. Nyderlandų Verkendamo mieste liepsnoja butas, kuriame gyveno trys lietuvių darbininkai. Vyrai buvo įsikūrę bute virš baldų, apdailos darbų ir interjero dizaino paslaugas teikiančios įmonės patalpų. Žuvusieji dirbo kompanijai, su kuria bendradarbiavo įmonė.

Įkaitu pasaulį paėmusi koronaviruso pandemija privertė didžiąją dalį visuomenės užverti ir užrakinti namų duris ilgiems mėnesiams. Dar pandemijos pradžioje namuose užsidarę lietuviai kalbėjo apie puikią galimybę perdėlioti savo prioritetus, apmąstyti įvairius sprendimus. Dabar tautiečiai kalba apie keblią psichinę sveikatą ir apsilankymus pas psichologus. Prie psichologų kabinetų durų – virtualios eilės.

Tiriant šių metų pradžioje Rytų Londone įvykdytą dvigubą žmogžudystę, kurios aukomis tapo du lietuviai, paaiškėjo, kad pagrindinio įtariamojo tapatybė yra ne tokia, kaip skelbta iki šiol. Nusikaltimas įvykdytas sausio 10-osios naktį Ilforde, name Tavistock Gardens gatvėje mirtinai buvo subadyti 44-erių Dainius Kulboka ir metais vyresnis Jonas Semenas.

Lietuvių vartojimo įpročiai artėja prie vakarietiškų. Mažėja išlaidų dalis mastui, o štai pramonės prekėms ir paslaugoms išleidžiame vis daugiau. Kai kurie ekonomistai tai laiko pažangos ženklu, reiškiančiu, kad pinigų užtenka jau ne tik būtiniausioms prekėms. Visgi daug žmonių skundžiasi, kad pensijų ir atlyginimų augimo nespėja pajusti – tenka išleisti brangstančioms prekėms ir paslaugoms. Vilkaviškyje gyvenantys Palubinskai – vidutinė 4 asmenų šeima.

Išvykusiųjų iš Lietuvos pernai, lyginant su metais anksčiau, buvo penktadaliu mažiau, rodo Statistikos departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys. Iš Lietuvos pernai emigravo 23,1 tūkst. šalies nuolatinių gyventojų – 6,2 tūkstančiais arba 21,2 proc. mažiau negu 2019 metais. 2020 metais į Lietuvą imigravo 43,1 tūkst. žmonių – tai 3 tūkstančiais arba 7,5 proc. daugiau nei 2019 metais.  Pasak Statistikos departamento, nuo 2001 metų pernai pirmą kartą į šalį grįžo 5,5 tūkst.

Per pandeminius 2020 m. lietuviai kur kas daugiau laiko nei iki šiol praleido baruose – tiesa, ne įprastuose, o namų baruose. Pernai metų skaičius apibendrina šalies prekybininkai – skelbia, kokių gėrimų pardavimai smarkiai išaugo. O aludariai griebiasi už galvų – esą tampame panašūs į rusus ar baltarusius – geriam stiprius gėrimus. Per pastaruosius metus ne tik gerokai ištuštėjo oro erdvė – per pandemiją lietuviai negali kaip visada pasilepinti kelionėmis.

Iš Europos Sąjungos pasitraukus Jungtinei Karalystei, norint apsilankyti joje, tebeužtenka Europos sąjungos paso, tačiau norint įsidarbinti ar mokytis reikės gauti ne tik vizą, bet ir gerokai pakrapštyti piniginę. Lietuviams darbo viza 55 svarais brangesnė nei kitiems Europos Sąjungos piliečiams, o norintys studijuoti Didžiosios Britanijos universitetuose už mokslus lietuviai mokės dvigubai. Oksfordo universitetas yra vienas seniausių ir prestižiškiausių universitetų pasaulyje.

Darbas iš namų, nedirbantys sporto klubai ir įvairūs apribojimai karantino metu lemia sėslesnį gyvenimo būdą ir provokuoja ligas. „Camelia“ vaistininkas  Rimvydas Blynas pastebi, kad į vaistinę užsuka vis daugiau hemorojaus simptomais besiskundžiančių pacientų – tokių nusiskundimų padaugėjo maždaug penktadaliu. „Tai yra labai nemaloni liga ir apie ją juokauja tik tie, kurie ja niekada nesirgo.

Kol Lietuva ruošiasi minėti Vasario 16-tąją Valstybės atkūrimo dienos proga dovaną visiems tautiečiams sunčia Los Andželo lietuviai.  Čiupę į rankas volus ir dažus  jie bendruomenės parapijos salės stogą paverstė viena didžiausių  tautinių spalvų dekoracija užsienyje. Aukštai šviečiant Kalifornijos saulei, Los Angelo lietuviai geltona, žalia ir raudonomis spalvomis nudažė beveik 300 kvadratinių metrų pločio šv. Kazimiero lietuvių parapijos salės stogą.

Ar esate girdėję apie skraidyti išmokusius lietuvius –  žmones-paukščius ir ekstremaliausią sportą pasaulyje B.A.S.E. jumpingą? Juo užsiiminėja ir keli tautiečiai – šoka nuo įspūdingiausių pasaulio uolų, skrenda beveik 200-tų kilometrų per valandą greičiu.  Ir dar įspūdingesnis 30-mečio lietuvio ekstremalo Mariaus Čiūtos šuolis nuo 700 metrų uolos prie Gardos ežero Italijoje.

Artėja Vasario 16-oji, bet šiemet šią šventę pritemdo karantinas. Lietuviai mažiau perka patriotinės atributikos, trispalvių, o viešų renginių dėl ribojimų nebus. Visgi išmanių idėjų, kaip paminėti svarbią progą net per karantiną, yra. Lazdijuose jau kyla didžiulė šventinė instaliacija iš šiaudų ritinių. Tačiau gyventojai ją išvydę vertina labai nevienareikšmiai. Lazdijų savivaldybės klerkai jau ruošiasi švęsti artėjančią Vasario 16-ąją.

Vykdyti operacijos užduočių į Ukrainą išvyko penktoji Lietuvos karų instruktorių grupė, šeštadienį informavo Krašto apsaugos ministerija. Grupė suformuota iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP), Mokymo doktrinų valdybos štabo, Karinių oro pajėgų aviacijos bazės ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių, grupei vadovaus KASP štabo karininkas majoras Rytis Raudonis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako, kad reikia ginti vertybes, už kurias lietuviai prieš trisdešimt metų sumokėjo krauju. „Prieš trisdešimt metų lietuviai krauju sumokėjo, kad susigrąžintų laisvę ir nepriklausomybę. Turime toliau kartu ginti šias dvi pamatines mūsų Europos vertybes“, – feisbuke trečiadienį rašė E. Macronas.

Sausio 1-oji žymi ne tik naujus metus, bet ir naujas galimybes. Būtent nuo šios dienos užsienyje dirbę Lietuvos piliečiai gali pildyti mokesčių deklaracijas, galinčias sugrąžinti net ketverių-penkerių metų permokas iš daugybės valstybių Europoje ir už jos ribų. Deja, savo teisėmis pasinaudoja ne visi lietuviai. Kodėl žmonės nesusigrąžina mokesčių ir kaip atgauti nemažas sumas? Dideli praradimai Daugiau  nei 3,2 mln.

Artėjant sausio 13-ajai mus pasiekia įspūdingi vaizdai iš vakarinės Amerikos pakrantės, ikoniško Santa Monikos paplūdimio Los Andžele. Ten gyvenantys lietuviai, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse siunčia mums linkėjimus, sausio 13-osios prisiminimus ir tūkstančius neužmirštuolių, kurios įspūdingai papuošė smėlio pakrantę.  Trispalvė ir tikra neužmirštuolių pieva.

Koronavirusas lėmė, kad lietuviai pernai masiškai ieškojo, į ką investuoti. Ir šlavė ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir, pavyzdžiui, auksą. O štai investavusieji į kriptovaliutą, bitkoiną, irgi neapsiriko. Išmušus naujiesiems, jo vertė pirmą kartą istorijoje perkopė 30 tūkstančių dolerių. Auksas išgyvena aukso amžių, o jau septynerius metus tauriaisiais metalais prekiaujančios įmonės vadovas Žilvinas Leškevičius auksą vadina žmogaus baimių barometru.

Maždaug dešimt tūkstančių Jungtinėje Karalystėje ne vienerius metus gyvenusių lietuvių pernai susikrovė lagaminus ir parvyko į Lietuvą. Tai – rekordinis skaičius, o pagrindinė priežastis – galiausiai įvykęs „Brexit". Aiškėja Anglijoje dar per „Brexit" referendumą kalbintų žmonių likimai, ne visi jų baigė su emigranto duona.  „Šokas buvo, tikrai. Tikrai labai.

Jungtinėje Karalystėje teisėtai gyvenantys ir dirbantys lietuviai ir toliau galės naudotis socialinėmis garantijomis bei gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Tai numato nuo rytojaus, t. y. 2021 m. sausio 1 dienos, įsigaliosiantis Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas. „Džiaugiuosi, kad mūsų žmonėms, esantiems Jungtinėje Karalystėje, liks galioti didžioji dalis Europos Sąjungos socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių.

Liūdnos šventės ir ašarų pakalnės į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės planavusiems, bet nespėjusiems grįžti emigrantams. Dėl sparčiai plintančio mutavusio koronaviruso Lietuvos vyriausybė naktį mažiausiai dešimčiai dienų uždraudė skrydžius iš Jungtinės Karalystės, o ryte oro bendrovės ėmė masiškai atšaukinėti skrydžius ir į ją. Oro uostų atstovai sako, kad tai paveikė mažiausiai dešimt tūkstančių lietuvių.

Siekdamos sušvelninti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį darbo rinkai ir gyventojų pajamoms, ES šalyse įdiegta beveik 800 priemonių. Kokios yra bendriausios tendencijos ir kaip jos sietinos su Lietuvoje įdiegtomis priemonėmis? Aiškėja, kad Lietuvoje beveik kas ketvirtam darbuotojui teko dirbti viršvalandžius, taip pat beveik tokiai pat daliai žmonių sumažėjo ne tik priedai ir premijos, bet ir atlyginimas.