Kad žmonės lėktuvuose ploja, jau kaip ir aišku. Žinoma, priežasties iki šiol negaliu suprasti, nes atvažiavusi iki Palangos su mašina niekada neploju vyrui už vairavimą, bet tebūnie – jeigu jie tik nuo to geriau jaučiasi, tegu kad ir skanduoja pilotui.
Bet kas darosi su keliautojais, kurie dar nespėjus lėktuvui nutūpti ant žemės, jau puola prie savo bagažo?
Tautiečiai, kreipiuosi į kiekvieną, kuris naiviai tikisi išlėkti iš dar skrendančio ar riedančio lėktuvo – tik gavę signalą iš stiuardesės jūs galėsite palikti lėktuvą. Niekas niekada nebus išlaipintas vos lėktuvo ratams prisilietus prie žemės. Kam stotis iš savo vietų, griebti bagažą ir bandyti pajudėti?
O stovėti prie durų – čia gal koks laimės ženklas?
Skrydyje iš Turkijos būtent taip ir buvo. Jau matome pro langus žemę, žinome, kad tuoj nusileisime ir jau spurda keleiviai.
Rieda ramiai lėktuvas, tai kam bandyti stotis ir kažkur eiti? Ar jūs ir iš važiuojančios mašinos šokate? Tikrai nenormalu! Negi taip sunku žmonėms laikytis įprastų taisyklių... Juk jeigu jau sėdėjote tris valandas, kol lėktuvas buvo ore, pasėdėkite ir dar truputį.
Čia tas pats, kas važiuoti autobusu ir atsistoti prie durų iki tikslo likus 5 stotelėms. Kam???
Dar autobuse pateisinu senjorus – jie lėtesni, kol nueina, žiūrėk, ir privažiuoja autobusas stotelę, tačiau kas lėktuvuose darosi?
Žmonės, elkitės padoriai ir nedarykite cirko, nes išties gaila žiūrėti į jus.
Autorius: skaitytoja Vaida
